- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1244-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02675-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- I. D.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7407-886/2019 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. U. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtino šalių 2019 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-7407-886/2019, kurioje ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą D. U. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Butas), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir priteisti iš atsakovo 959,92 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad: 1) ieškovė įsipareigoja parduoti butą už ne mažesnę nei rinkos kainą, bet ne mažiau nei 38 000 Eur; ieškovė informuoja atsakovą apie sandorio sudarymą ir suteikia jam teisę dalyvauti sandorio metu (Taikos sutarties 1.1 punktas); 2) pinigus, gautus už parduotą butą paskirstyti tokia tvarka: įvykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal būsto paskolos sutartį (taikos sutarties sudarymo metu - 34 904,71 Eur); padengti atsakovo įsiskolinimus ieškovei už buto komunalinius mokesčius pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir padengti visus buto mokesčius, kurie bus nesumokėti iki atsakovo išsikėlimo iš buto; padengti buto pardavimo išlaidas; likusi suma lieka atsakovui (Taikos sutarties 1.2 punktas); 3) atsakovas įsipareigoja išsikelti iš buto per vieną mėnesį nuo buto pardavimo sandorio sudarymo (Taikos sutarties 1.3 punktas); atsakovas bet kokiu atveju privalo išsikelti iš Buto ne vėliau, kaip iki 2020 m. vasario 28 d. (Taikos sutarties 1.5 punktas).
Šalies argumentai
3. Atsakovas D. U. 2020 m. vasario 4 d. prašymu (DOK-16611) prašė atidėti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.5 punkto (dėl išsikėlimo iš buto iki 2020 m. vasario 28 d.) vykdymą iki bus įvykdyta taikos sutarties 1.3 punkto sąlyga dėl buto pardavimo. Atsakovo nuomone, turi likti galioti tik 1.3 punktas, kuriame nustatytas 1 mėnesio išsikėlimo terminas nuo buto pardavimo. Atsakovas nurodo, kad butas iki šiol nėra parduotas, jo pardavimas užsitęsė dėl ieškovės kaltės, nes ji, būdama buto savininke, atjungė elektros energijos tiekimą į butą.
4. Ieškovė I. D. 2020 m. kovo 4 d. prašymu (DOK-30250) prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo iškeldinimo, nes jis neįvykdė taikos sutartyje numatyto įsipareigojimo išsikelti iš buto 2020 m. vasario 28 d.
Atsiliepimas
5. Ieškovė I. D. 2020 m. balandžio 17 d. atsiliepimu (DOK-43422) prašė atmesti atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Nurodė, kad butas iki šiol neparduotas tik dėl atsakovo kaltės, nes jis neįvykdo įsipareigojimo pagal taikos sutartį įsileisti į butą ieškovę su potencialiais pirkėjais apžiūrėti butą, nesutinka leisti nufotografuoti buto. Aplinkybė dėl nutraukto elektros energijos tiekimo neturi jokios įtakos buto pardavimui. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas iki šalims pasirašant taikos sutartį, ir tik dėl to, kad atsakovas nemokėjo mokesčių už elektros energiją. Ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma.
6. Atsakovas D. U. nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė atsakovo D. U. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir tenkino ieškovės I. D. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, t. y. išdavė I. D. vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdyto 1.5 punkto, kuriame numatytas atsakovo D. U. įsipareigojimas išsikelti iš buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 d.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutartimi šalys susitarė parduoti butą ir nustatė galutinį atsakovo išsikėlimo terminą – iki 2020 m. vasario 28 d., t. y. šešis mėnesius nuo taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas ne tik neįsileisdavo ieškovės su galimais buto pirkėjais apžiūrai, bet ir pats neišsikėlė iš buto net iki 2020 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo dienos Teismui jis nepateikė jokių duomenų ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių neįvykdyta įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti teismo nutartis. Juolab, kad butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, kuri yra atsakinga ne tik už prievolių mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, bet ir už prievolės mokėti bankui kredito grąžinimo įmokas pagal būsto kredito sutartį vykdymą. Tuo tarpu, atsakovui nevykdant įsipareigojimų išsikelti iš buto ir įsileisti pirkėjus buto apžiūrai, ieškovė neturi galimybės nei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, nei įgyvendinti susitarimo parduoti butą ir iš gautos sumos įvykdyti prievoles bankui bei padengti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo nemokėtų mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. Dėl šių aplinkybių, teismas atsakovo prašymą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo terminą vertino kaip atsakovo siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, žinojo, jog per tam tikrą laiką privalo išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto, tačiau, pažeisdamas taikos sutarties sąlygas, nustatytu terminu prievolės neįvykdė, todėl ieškovės prašymą patenkino ir dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (neįvykdyto atsakovo įsipareigojimo išsikelti iš buto) išdavė vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas D. U., atstovaujamas advokatės Eglės Rybelienės, atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir tenkinti atsakovo D. U. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei priteisti iš ieškovės I. D. bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujant atsakovą D. U. apeliacinėje instancijoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi nei ieškovės siųstos SMS žinutės, nei policijos pažyma neįrodo fakto, kad atsakovas neįsileido ieškovės butą. Priešingai, būtent atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė butui yra nutraukusi elektros energijos tiekimą, dėl ko yra apsunkintas buto pardavimas, kadangi taikos sutartis pradėta vykdyti šaltuoju metų sezonu, kai dienos trumpos ir greitai temsta, ko pasekoje neįmanoma pirkėjams tamsoje aprodyti parduodamo buto. Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas dažnai išvyksta į užsienį, todėl ieškovė tuo naudodamasi, atvykdavo į butą, kai atsakovas nebūdavo namuose;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, nevykdydamas taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidžia ieškovės teises disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tame tarpe ir jį parduoti. Anot apelianto, jis taip pat yra suinteresuotas buto pardavimu, kadangi ieškovė po buto pardavimo privalės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. D. Kauno apygardos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas atskirajame skunde teigdamas, kad SMS žinutės ir policijos raštas nepatvirtina fakto, jog atsakovas ieškovės neįsileidžia į butą, nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Priešingai, jis taip pat nurodė, kad dažnai išvyksta į užsienį, todėl tai tik įrodo, kad ieškovei patekti į butą kartu su pirkėjais yra neįmanoma. Juolab, D. U., žinodamas, kad dažnai būna užsienyje, pats pasirašė taikos sutartį, kurios 14 punktu įsipareigojo bet kuriuo dienos metu nuo 8 val. iki 20 val., prieš tai įspėtas ne mažiau kaip prieš 12 valandų, įsileisti į butą ieškovės ar jos atstovo ir/ar įgalioto asmens atsivestus potencialius pirkėjus šio buto apžiūrai, nors puikiai suprato, kad sutarties sąlygų nevykdys. Tai dar kartą įrodo, kad jis piktnaudžiauja esama padėtimi, vilkina laiką ir gyvena ieškovės I. D. sąskaita;
Šalies argumentai
2.2. D. U. teigia, kad elektros atjungimas įtakojo buto pardavimą, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė su potencialiais pirkėjais buto apžiūrai atvykdavo dienos metu; Be to, taikos sutarties vykdymas buvo pradėtas vasarą, o ne tamsiuoju metų laiku, kaip atskirajame skunde teigia atsakovas;
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas teigia, kad pats suinteresuotas buto pardavimu, kadangi dalis pinigų bus pervesta į jo banko sąskaitą. Tačiau, anot ieškovės, jis taip pat žino, kad jo banko sąskaitos yra areštuotos antstolių ir galimybės naudotis šiais pinigais atsakovas neturės;
2.4. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovės I. D. bylinėjimosi išlaidas, nes ginčas kilo dėl jo paties kaltės, atsisakant vykdyti paties pasirašytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti sprendimo vykdymą ir išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atidėti sprendimo vykdymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdyto 1.5 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad „Atsakovas bet kokiu atveju privalo išsikelti iš buto adresu (duomenys neskelbtini), 48229 Kaunas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 d.“. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki 2020 m. vasario 28 d. iš minėto buto neišsikėlė, kas reiškia, kad jis neįvykdė minėtos sąlygos. Tačiau atsakovas prašė teismo atidėti taikos sutarties 1.5 punkto (dėl išsikėlimo iš buto iki 2020 m. vasario 28 d.) vykdymą iki bus įvykdyta taikos sutarties 1.3 punkto sąlyga dėl buto pardavimo. Atsakovo nuomone, turi likti galioti tik 1.3 punktas, kuriame nustatytas 1 mėnesio išsikėlimo terminas nuo buto pardavimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl teismo sprendimo vykdytinumo. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, kuria tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
17. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės I. D. ir atsakovo D. U. 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl taikos sutartis yra privaloma ne tik sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims, bei vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Todėl atsakovo prašymas, kad „turi likti galioti tik 1.3 punktas“ yra visiškai nepagrįstas. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Todėl, atsakovas, nevykdydamas savo paties prisiimtų įsipareigojimų, pažeidžia esmines taikos sutartyje numatytas pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Juolab, kad, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, D. U. prašymas atidėti taikos sutarties 1.5 punkto (dėl išsikėlimo iš buto iki 2020 m. vasario 28 d.) vykdymą iki bus įvykdyta taikos sutarties 1.3 punkto sąlyga dėl buto pardavimo, taip pat yra nepagrįstas.
18. Įstatymų leidėjas, išties, yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1dalis). Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).
19. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste (dėl taikos sutarties 1.5 punkto vykdymo atidėjimo) visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja. Tuo tarpu D. U. atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškovės siųstų SMS žinučių, policijos pažymos yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 punkto formuluotės matyti, kad atsakovas yra įsipareigojęs bet kuriuo dienos metu nuo 8 val. iki 20 val., prieš tai įspėtas ne mažiau kaip prieš 12 valandų, įsileisti į butą ieškovės ar jos atstovo ir/ar įgalioto asmens atsivestus potencialius pirkėjus šio buto apžiūrai. Jei šis įsipareigojimas nebus vykdomas du kartus, tokiu atveju atsakovas įsipareigojo išsikelti iš buto per 14 dienų, nuo ieškovės pareikalavimo. Todėl ieškovės pateikti duomenys dėl atsakovui siųstų SMS žinučių bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. balandžio 7 d. raštas tik patvirtina, kad atsakovas ne kartą ieškovės neįsileido į butą. Be to, tai jis iš esmės patvirtino ir pats atskirajame skunde, teigdamas, kad dažnai išvyksta į užsienį.
20. Apelianto argumentas, kad pačios ieškovės iniciatyva butui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas trukdo pirkėjams apžiūrėti butą (tamsos metu), nepagrįstas, nes iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. balandžio 7 d. rašto matyti, kad „12:08 val. yra registruotas Jūsų pranešimas ROIK 0119000535890, jog adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), į butą tyčia neįleidžia nuomininkas“, t. y. pranešimas registruotas dienos metu. Iš byloje esančių SMS žinučių matyti, kad ieškovė prašė įsileisti į butą taip pat 12.00, 13.00 val., taip pat prašė pačiam nurodyti laiką, kada jam tinkamas, kad būtų galima su pirkėjais apžiūrėti butą. Taigi apelianto teiginiai, kad elektros nebuvimas trukdo apžiūrėti butą pirkėjams, yra nepagrįsti.
21. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančias teisės normas bei jų aiškinimą, pateikiamą teismo praktikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.