Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant K. R., dalyvaujant ieškovui T. J., atsakovei M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2013-09-07 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 1713). Ieškovas ir atsakovė santuoką prašo pripažinti iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys pripažįsta, kad jie abu yra kalti dėl to, kad nesugebėjo derinti tarpusavio interesų, neieškojo kompromisų, nesiekė išsaugoti šeimos.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Įvertinus ieškinyje ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą– sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesiekė išsaugoti šeimos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalių tvirtinimu, kreditorių nėra.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (8-14 b. l.).

Ieškinyje ir atsiliepime šalių nurodytas turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu registruota. Nutraukiant santuoką, tokio turto teisinis režimas nesikeičia, lieka asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto sąrašą jo įtraukti ir teismo sprendime aptarti nereikia (CK 3.89 str. 1 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė – J., atsakovei – R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašymo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jo patirtos žyminio mokesčio iš atsakovės nepriteistinos.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2013 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1713, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. J. palikti pavardę – J., atsakovei M. J. palikti pavardę – R..

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.