- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2211-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elektros zona“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Dimer“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-429/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektros zona“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dimer“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 80 640,76 Lt, sumokėtus pastato savininkui atlyginant jo patirtą žalą, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji buvo prekybos paskirties pastato, esančio Liepkalnio g. 112, Vilniuje, užsakovas ir statytojas, šį pastatą nuo 2008 m. birželio 20 d. pradėjo eksploatuoti jo pirkėja ir naudotoja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pastaroji pastatą įsigijo turėdama tikslą panaudoti savo ūkinei-komercinei veiklai - ilgalaikei patalpų nuomai. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 8 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20071008-82 su Maxima LT, UAB. Dėl subrangovų bei pastato įrangą pateikusių tiekėjų, vienas kurių ir yra atsakovė UAB „Elektros zona”, kaltės ieškovė iki pastato naudojimo pradžios neužtikrino projekte numatytų elektros apskaitos prietaisų pastate montavimo ir dėl to pastato naudotoja Maxima LT, UAB patiria nuostolius bei turi papildomų išlaidų. Pastate sumontuoti elektros apskaitos prietaisai neatitinka projektinės statybos dokumentacijos reikalavimų, t. y. sumontuoti netinkami apskaitos prietaisai vietoj turėjusių ten būti elektros energijos skaitiklių Elgama EMS 132,51,4. Atsakovė apie pastate sumontuotų elektros įrengimų netinkamumą bei neatitikimą projektinei pastato dokumentacijai žinojo nuo įrengimų montavimo pradžios, bendravo tuo klausimu, bet jokių sprendinių dėl netinkamų elektros įrengimų pateikimo neatliko. Ieškovė 2008 m. liepos 24 d. iš pastato savininko - UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo pretenziją dėl netinkamos elektros įrangos patiriamų išlaidų ir nuostolių, nurodant bendrą jų mėnesinę sumą - 5 078,20 Lt. Dėl atsakovės tyčinių veiksmų, t. y. pagal paskirtį nenaudotinus įrengimus markiravus klaidingais duomenimis apie jų technines charakteristikas ir pateikiant juos kaip gerus prietaisus, ieškovė už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ yra sumokėjusi 55 860,20 Lt, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elektros zona“. Ieškovė taip pat nurodė, jog netinkami elektros apskaitos prietaisai buvo pakeisti, už kurių pakeitimą UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atliko 24 780,56 Lt sumos įskaitymą iš ieškovei priklausančios sumokėti sumos už pastato įrengimo darbus, todėl ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė perdavė ieškovei elektros skirstomuosius įrenginius (įvadines spintas) ir juos sumontavo, o remdamasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad ieškovė keitė 42 elektros skaitiklius į kitus, tačiau padarė išvadą, kad šis faktas neįrodo, jog elektros prietaisai neatitiko užsakovo reikalavimo dėl skaitiklių parodymų nuskaitymo nuotoliniu būdu. Taip pat nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kokia pakeistų elektros skaitiklių vertė, kokia keitimo darbų vertė, o ieškovė kitų įrodymų, tame tarpe ir elektros skaitiklių įsigijimo sąskaitos bei jos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Kadangi antstolio protokolas surašytas ieškovės prašymu, o ne teismo pavedimu, todėl jis nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Todėl teismas sprendė, kad 42 vienetų elektros skaitiklių pakeitimas naujais, kurie yra sumontuoti elektros spintose, neįrodo dėl to patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę dėl trūkumų pašalinimo iš karto, kai tai paaiškėjo, ir priešieškinį pareiškė tik tuomet, kai atsakovė kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą ieškovei dėl skolos. Ieškovė iki teismo nutartimi nustatyto termino taip pat nepateikė nuomos, statybos rangos, pastato naudojimosi ir kitų sutarčių, kurių pagrindu ieškovė mokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patirtus nuostolius, nepateikė sutarties, pagal kurią ieškovė atliko mokėjimus šiam trečiajam asmeniui, be to, mokėjimus atliko anksčiau nei buvo pateikta jai trečiojo asmens pretenzija, t. y. neįrodė, už ką ieškovė atliko mokėjimus trečiajam asmeniui 55 860,20 Lt sumai. Todėl teismas laikė neįrodyta, iš ko susidaro patiriamų išlaidų ir nuostolių suma. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog Maxima LT, UAB patiria nuostolius bei turi papildomų patirtinų išlaidų dėl netinkamų elektros apskaitos prietaisų, bei kad šiuos nuostolius patyrė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriuos atlygino ieškovė, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti 80 640,76 Lt sumą, sumokėtą pastato savininkui, kaip atlyginimą už jo patirtą žalą. Kadangi prašomos priteisti žalos dydžio ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti pilnai, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nurodo, jog teismas sprendime apsiribojo rašytinių įrodymų išvardijimu, jų netyrė ir nevertino, nepasisakė dėl ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, netinkamai vertino byloje pateiktą antstolio R. V. 2010-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, ir kuris patvirtina, jog atsakovė pastato statybai pateikė visiškai ne tuos įrengimus. Aplinkybes, jog atsakovė į buvusį ieškovės statomą objektą pristatė specifikacijos neatitinkančius elektros įrenginius juos apgaulingai markiruojant, patvirtina civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011 duomenys bei liudytojų parodymai, iš kurios be pagrindo į atskirą bylą buvo išskirti priešieškinio, šioje byloje ieškinio, reikalavimai. Šalių ginčo pobūdis rodė, kad reikalavimų nagrinėjimas skyrium nėra įmanomas. Apeliantas nurodo, jog priešieškinis jau buvo priimtas nagrinėti kartu su ieškiniu, todėl teismas, išskirdamas priešieškinį į atskirą bylą, o ieškinio nagrinėjimą sustabdęs, pažeidė procesinės teisės normas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės netinkamų veiksmų pateikiant visai ne tuos elektros įrengimus, nenagrinėjo atsakovės prievolės pateikti tinkamus įrenginius vykdymo aplinkybių, t. y. teismas iš esmės bylos nenagrinėjo, o apsiribojo vienos šalies pateiktų dokumentų aprašomojoje sprendimo dalyje perrašymu ir išvardijimu. Ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą ir tinkamai bei pilnai įrodė bylos aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus. Teismo sprendimas nėra pagrįstas ir dėl to, jog priimtas nesiremiant teismų praktika, jame nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstai pareikštas, jį grindžiant deliktine atsakomybe, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. 2011-09-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 iš UAB „Serneta“ atsakovei UAB ,,Elektros zona“ priteistas 78 470 Lt įsiskolinimas už parduotus įvadinius paskirstymo skydus. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes abiejų bylų šalys yra tos pačios, abiejose bylose kilęs ginčas dėl tos pačios sutarties vykdymo. Be to, UAB „Serneta“ yra nepatikimas verslo subjektas, kadangi nevykdo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko antstolių kontorose yra užvestos 59 vykdomosios bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Serneta“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Dėl prašymo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka
Apeliantė skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas, pareikšdamas prašymą konkrečiai nenurodė, kokias bylos aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu ir kas kolegijai trukdo visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Be to, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl priešieškinio išskyrimo į atskirą bylą pagrįstumo
Apeliantės teigimu, teismas išskirdamas priešieškinį į atskirą bylą, o vėliau sustabdydamas jos nagrinėjimą, pažeidė procesines teisės normas. Nustatyta, kad ieškovas priešieškinį byloje pirmą kartą pateikė 2009-08-31 (t. 1, b. l. 5-10, civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 1, b. l. 157-162), tačiau šis priešieškinis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimtas ir grąžintas ieškovui, kadangi byloje 2009 m. rugpjūčio 21 d. jau buvo priimtas sprendimas už akių (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 1, b. l. 154-155, 163). Tik po to, kai Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas už akių (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 1, b. l. 190-193), buvo iš naujo sprendžiamas nurodyto byloje pateikto priešieškinio priėmimo klausimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (t.1, b. l. 3-4) priešieškinis civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 faktiškai nebuvo priimtas, tačiau šis reikalavimas išskirtas į atskirą bylą. Tokia procesinė situacija reiškia ne priimto priešieškinio (nes jis dar nebuvo priimtas) išskyrimą, o faktiškai atskiros civilinės bylos iškėlimą. Tai patvirtina ir ta pačia nutartimi nustatyti paduoto priešieškinio trūkumai, kuriuos ieškovui pašalinus priešieškinis buvo priimtas jau po to, kai ši bylos dalis buvo išskirta, t. y. 2010-06-02 (t. 1, b. l. 12-17). Pirmosios instancijos teismo nutarties išskirti priešieškinio reikalavimą į atskirą bylą motyvai yra pagrįsti, kadangi byla pagal ieškovės UAB „Elektros zona“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Serneta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo jau buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, todėl byloje priėmus priešieškinį bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas. Todėl iš esmės buvo pagrindas atsisakyti priimti priešieškinį, ir tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai atitinka CPK 143 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, ieškovė nenurodo jokių argumentų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog tai galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, kadangi procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Beje, ieškovė šiuo neva teismo padarytu procesiniu pažeidimu apeliacinį skundą grindė ir byloje, iš kurios buvo išskirtas priešieškinio reikalavimas, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011, tačiau Kauno apygardos teismas, atmesdamas šį apeliacinį skundą, taip pat tai nelaikė procesiniu pažeidimu, lėmusiu neteisingą bylos išsprendimą (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 3, b. l. 27-32)
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo
Apeliantė neteisi, teigdama, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 2, b. l. 122-127, t. 3, b. l. 27-32) yra nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios šalių sutartinių santykių dėl elektros skirstomųjų įrenginių pirkimo buvimą. CPK 182 straipsnio 3 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 pagal ieškovės UAB „Elektros zona“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Serneta“, tretiesiems asmenims UAB „Dimmer“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įsiskolinimo priteisimo dalyvavo tie patys asmenys, todėl šiuo sprendimu nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti iš naujo. Todėl šiuo atveju, nustačius, kad šalis pažeidė sutartinius įsipareigojimus, turėtų būti taikoma ne deliktinė, bet sutartinė atsakomybė, kadangi deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas, ar buvo pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, pagrįstai rėmėsi sutartinius įsipareigojimus reglamentuojančiomis teisės normomis.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeisdamas CPK 176-185 straipsniuose numatytų reikalavimų. Teismas ne tik išvardino byloje pateiktus įrodymus, kaip teigia apeliantė, bet ir aptarė jų įrodomąją reikšmę, ir šio vertinimo pasekmėje padarė tam tikras išvadas, kurios iš esmės pripažintinos pagrįstomis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1, b. l. 87-98) vertinimu. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik faktą, kad elektros skaitliukai buvo pakeisti, tačiau neįrodo, kad atsakovės pateikti elektros prietaisai neatitiko užsakovo reikalavimų dėl jų galimybės užtikrinti skaitiklių parodymų nuskaitymą distanciniu būdu, t. y. kad atsakovė pateikė ne numatytus elektros energijos skaitiklius EMS 132,51,4, ką beje vienašališkai (nedalyvaujant atsakovės atstovui) nustatė tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris net nebuvo elektros skaitiklių pirkėju, surašydamas defektų aktą (t. 1, b. l. 18). Kad parduota elektros įranga neatitiko projektinėms sąlygoms ieškovė įrodinėjo ir civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011, tačiau pagal tuo metu byloje pateiktus įrodymus buvo padaryta išvada, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės parduotos elektros įrangos neatitikimą kokybės reikalavimams (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 3, b. l. 27-32). Nagrinėjamoje byloje pateikti papildomi įrodymai, pirmosios instancijos teismui juos tinkamai įvertinus, neįrodo, kad ieškovei buvo pateikti jos užsakymą neatitinkantys elektros įrenginiai. Be to, CK 6.332 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta - pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato kitaip. Kaip nustatyta jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011, ieškovė atsakovės pateiktas prekes priėmė pasirašydama 2008-05-23 PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodė, kad prekes priėmė (civilinės bylos Nr. 2-2564-429/2011, t. 1, b. l. 3, t. 2, b. l. 77). Tai reiškia, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl patiekto prekių asortimento ir todėl darytina išvada, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir privalo sumokėti šalių suderintą kainą (CK 6.332 straipsnio 5 dalis), kas iš esmės ir nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011. Pažymėtina, kad ieškovė pretenzijas dėl elektros skaitiklių iškėlė tik tuomet, kai buvo pareikštas UAB Elektros zona“ ieškinys UAB „Serneta“ dėl apmokėjimo už parduotus įvadinius paskirstymo skydus, o civilinėje byloje Nr. 2-2564-429/2011 apskritai neigė, kad atsakovė UAB „Elektros zona“ ieškovei pateikė kokius nors elektros įrenginius. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl negali atsirasti jai pareiga atlyginti nuostolius, nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė dėl netinkamų pagal projektinę dokumentaciją elektros skaitiklių įrengimo patyrė nuostolius, o ieškinį atmetė todėl, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio.
Net jei būtų konstatuotas netinkamas atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žalos dydžio neįrodytumo, todėl šių argumentų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokia pakeistų skaitiklių vertė, skaitiklių pakeitimo darbų vertė, kokias konkrečias išlaidas dėl to patyrė tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Neįrodytas ir nuostolių, atsiradusių trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl netinkamų elektros skaitiklių pateikimo, pagrįstumas, taip pat neįrodyta, kad ieškovė būtent trečiojo asmens nuostolių padengimui yra atlikusi mokėjimus ir pan. Žalos dydžiui pagrįsti nepakanka trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenzijose (t. 1, b. l. 19-20, 119) nurodytų nuostolių dydžio įvardijimo ir ieškovės dėl to patirtų išlaidų patvirtinimo (t. 2, b. l. 20-59), kadangi turi būti nustatytos konkrečios dėl to patirtos išlaidos, kartu pagrindžiant, kad šios išlaidos patirtos būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, teismo sprendimo argumentus ir remdamasi visa bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, kaip neįrodytą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.