Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pateiktą pareiškimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų - (duomenys neskelbtini), išduoto mirties liudijimo AA Nr. 324330, įrašo Nr. 155 (b.l. 9), Santuokos liudijimo (b.l. 10-11) - matyti, jog A. T. vyras A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-05-17 notaro liudijimas Nr. NŠ-1365 patvirtina, jog paveldėjimo byla 2005 m. spalio 29 d. mirus A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lentvario m. notaro biure nuo 2005 m. spalio 29 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. nebuvo užvesta (b.l. 13).VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini),, t.y. 0,2485 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2005-08-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. JK-6300, tai yra, tuo metu kai pareiškėja buvo santuokoje su A. T. (santuoka įregistruota 1982-04-30), todėl jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 str. 3 d. palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. numatyta, kad palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vieningą teismų praktika, poziciją, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys palikimui priimti pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011).

Pareiškėja nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad manė, jog jokio palikimo A. T. nepaliko, kadangi gyvenamasis namas, esantis Šaltinio g. 14, Lentvaryje, unikalus Nr. 7997-3005-4014, buvo pastatytas iki santuokos sudarymo (1973 metais) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos A. T. vardu, o žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0652-6385, buvo pirktas 2005-08-25 bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos A. T. vardu. Pareiškėja nežinojo, kad jos vyras A. T. pagal teisės aktus buvo laikomas žemės sklypo bendrasavininku (bendroji jungtinė nuosavybė). Teigė, kad tik 2017 metais balandžio mėnesį, ketindama sudaryti testamentą, notarų biure pareiškėja sužinojo, kad žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso jai ir jos vyrui. Taigi, pareiškėja dėl nežinojimo praleido 3 mėnesių terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei dėl teisinio neišprusimo negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėja elgėsi sąžiningai ir atidžiai, kadangi nuo sužinojimo, kad žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso jai ir jos vyrui momento, operatyviai pradėjo veikti bei kreipėsi dėl teisinės pagalbos padedant rengti dokumentus teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei operatyviai kreipėsi į teismą.

Palikėjas A. T. testamento nepaliko. Pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str.. 5.13 str.). A. T. vaikų neturėjo (b.l. . 23). Taigi, visą A. T. turtą paveldi pagal įstatymą jo sutuoktinė A. T..

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos sutuoktinio A. T. mirties priimti, atnaujinamas.

Vadovaujanti LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 96 str., 442 str. 13 p., 576-578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos sutuoktinio A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.