Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingvaida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunworld Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingvaida“ dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas pažeidė šalių lygybės principą, nes suteikė ieškovės pateiktiems argumentams ir įrodymams prioritetą bei visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų.

Atsakovė nevengė savo pareigos atsiskaityti su ieškove ir tai darė gera valia. Sutartinė prievolė mokėti nuomos mokestį buvo pažeista dėl pačios ieškovės veiksmų, todėl ieškovė neįgavo teisės į netesybų (delspinigių) atlyginimą, palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė UAB „Ingvaida“ kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į UAB „Impuls LTU“, prašydama informuoti apie tai, kas yra naujasis patalpų valdytojas ir kas perėmė ieškovės teises pagal sudarytą nuomos sutartį. Negavus jokio atsakymo atsakovė buvo priversta nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo už suteiktą paslaugą. Dėl šių ieškovės veiksmų atsakovė turėjo nutraukti savo veiklą ir dėl to neteko pajamų bei sumažėjo jos mokumas.

Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos visiškai atsiskaitė su ieškove, atsiskaitymas vyko laisva valia ir kreipimasis į teismą buvo nepagrįstas, kadangi įsiskolinimas atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų.

Nuomos sutarties 5.4. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,06 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei jų nevykdymą, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė dėl skolininko prievolių nevykdymo, yra pagrįstas.

Tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovė patalpas valdo subnuomos pagrindais. Patalpų perleidimas ieškovei buvo tokia pat siurprizinė sąlyga kaip ir atsakovei, tačiau pastarajai nebuvo užkirstas kelias tęsti sutartinius santykius su naujuoju patalpų savininku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Sunworld Baltija“ ir atsakovės UAB „Ingvaida“ 2015 m. sausio 9 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovei nuomos pagrindais perduota naudotis 334 kv.m. bendro ploto negyvenamomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta 3 metams, t.y. iki 2018 m. sausio 9 d. Pagal nuomos sutarties 5.4 punktą šalys susitarė dėl 0,06 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (e. b. l. 22-27). 2016 m. spalio 5 d. papildomu susitarimu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ieškovė visiškai atleido atsakovę nuo nuomos mokesčio, nes 2016 m. rugsėjo 30 d. nuomos mokesčio įsiskolinimas siekė 11 618,28 Eur, kurį atsakovė įsipareigojo padengti dalimis iki 2017 m. sausio 31 d. (e. b. l. 34).

Nuo 2017 m. sausio 13 d. ieškovė siuntė atsakovei penkias pretenzijas, kuriomis ieškovė ragino atsakovę vykdyti įsipareigojimus (e. b. l. 35-39). 2016 m. gruodžio 27 d. UAB „Sunworld Baltija“ informavo UAB „Ingvaida“, kad pasikeitė nuomojamų patalpų savininkas - savininku tapo UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2016 m. gruodžio 27 d. Papildomu susitarimu UAB „Sunworld Baltija“ ir UAB „Ingvaida“ susitarė, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. nutraukia nuomos sutartį (e. b. l. 66-67). Nuo 2017 m. sausio mėnesio ieškovė atsakovei išsiuntė penkis raginimus susimokėti įsiskolinimą, skola padengta nebuvo (e. b. l. 35-39).

2017 m. liepos 19 d. UAB „Sunworld Baltija“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodė, kad UAB „Ingvaida“ pagal nuomos sutartį skolinga 622,87 Eur. Atsakovei pateikus prieštaravimus, 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš UAB „Ingvaida“ 372,87 Eur skolą, 88,17 Eur delspinigius, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 501,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 18-21). 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. pavedimais UAB „Ingvaida“ 372,87 Eur skolą grąžino (e. b. l. 80, 90-92).

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, vadovavosi išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais ir argumentais, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatyto galios.

Dėl įrodymų vertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertinant šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris yra grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pat teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, tačiau ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bei vertino atsakovės į bylą pateiktus įrodymus – mokėjimo nurodymus (e. b. l. 60, 90-92), kurie patvirtino aplinkybę, kad mokėjimai buvo atliekami praleidus tarp šalių sutartus terminus. Atsakovės argumentus teismas pagrįstai atmetė, remdamasis ieškovės pateiktais įrodymais – nuomos sutarties papildomais susitarimais (e. b. l. 33-34), pretenzijomis (e. b. l. 35-39), buhalterine pažyma (e. b. l. 40), delspinigių detalizacija (e. b. l. 80). Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą padarė išvadas, kitokias nei nurodė apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Dėl delspinigių

Ieškovė UAB „Sunworld Baltija“ prašė priteisti 172,25 Eur delspinigius. Reikalavimą pagrindė tuo, jog nuomos sutartimi šalys susitarė dėl 0,06 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi mokėjimai buvo atliekami praleidus tarp šalių sutartus terminus, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti minėtus delspinigius.

CK 6.70 straipsnis numato prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kartu netesybos yra ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kai kita sutarties šalis neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nebereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė neturi teisės į delspinigių atlyginimą, kadangi sutartinė prievolė mokėti nuomos mokestį buvo pažeista dėl pačios ieškovės veiksmų. Teismas pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai - 2015 m. sausio 9 d. nuomos sutartis (e. b. l. 22-31), papildomi susitarimai (e. b. l. 33-34), pretenzijos (e. b. l. 35-39), buhalterinė pažyma (e. b. l. 40), delspinigių detalizacija (e. b. l. 80) pagrindžia atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Teismas iš nurodytų dokumentų nustatė, jog mokėjimai buvo atliekami praleidus tarp šalių sutartus terminus, ką taip pat pagrindžia ir pačios apeliantės į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo ji padengė nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 15 d., kai byla jau buvo nagrinėjama teisme (e. b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuomojamas patalpas valdė subnuomos pagrindais (nuomos sutarties 1.3 punktas), todėl patalpų perleidimas buvo tiek pat netikėtas, kaip ir atsakovei ir į tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 172,25 Eur dydžio delspinigius (CK 6.205 straipsnis).

Dėl 8 procentų dydžio palūkanų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

Ieškovė prašė priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal MAKSVPĮ.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka MAKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Pagal Mokėjimų įstatymo nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra įmonės, kurios verčiasi komercine veikla ir buvo sudarę nuomos sutartį. Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės naudai priteistinų 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Remiantis tuo, kad ieškovė yra įgijusi teisę į įstatyme nustatytas 8 procentų palūkanas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės naudai priteistinų 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškovės nebendradarbiavimo, pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui. Apeliantė teigia, jog ji nebuvo informuota, kas perėmė UAB „Sunworld Baltija“ teises pagal sudarytą nuomos sutartį, todėl vengdama galimo dvigubo apmokėjimo buvo priversta nutraukti nuomos sutartį ir dėl to prarado pajamas, sumažėjo jos mokumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes vien tai, kas ir kada perėmė patalpų nuosavybės teisę, neturi teisinės reikšmės atsakovės prievolės mokėti nuompinigius vykdymui, juolab, kad skola susidarė iki patalpų savininko pasikeitimo, o ieškovė patalpas valdė subnuomos pagrindais. Pažymėtina, jog dėl galimai atsiradusių nuostolių atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atskiroje byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.