- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2-591-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12486-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- J. S.-U.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Algirdas Putna
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B., jos atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. V., V. V. ieškinį atsakovei J. S.-U. dėl statinio nugriovimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – D. B. ir J. S.-U. bei trečio asmens D. B. priešieškinį dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nugriauti pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, 2018-03-08 UAB „Statikada“ schemoje pažymėtą taškais 11-12-13-14-15-11 ir įsiterpusią į ieškovių valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4):
1.1. Ieškovės lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. V. įsigijo 383/765 dalis ieškovių sklypo 1995-03-02, o ieškovė V. V. 382/765 dalis ieškovių sklypo 2014-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamo turto išraše nurodyta, kad ieškovių sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 1995-02-22;
1.2. Atsakovė kartu su žemės sklypo bendrasavininke trečiuoju asmeniu D. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). D. B. valdo 3/4 dalis atsakovės sklypo dalinai nuo 2011-12-16, o kita dalimi nuo 2012-06-27, o atsakovė J. S.-U. 1/4 dalį atsakovės sklypo nuo 2011-12-16. Nekilnojamo turto išraše nurodyta, kad atsakovių sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 1994-02-10;
1.3. Ieškovių sklypas ir Atsakovių sklypas ribojasi. Tai matyti iš Kadastro žemėlapio ištraukos. Ieškovių sklypas joje pažymėtas indeksais „47“ ir „19“ (antras indeksas sutampa su ieškovių gyvenamojo namo numenu (duomenys neskelbtini)), o Atsakovių skypas joje pažymėtas indeksais „26“ ir „37“ (antras indeksas sutampa su atsakovių gyvenamojo namo numeriu Žiogų gatvėje);
1.4. Atsakovė nuosavybės teise valdo ir pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris dalinai patenka į ieškovių sklypą. Turimais ieškovių duomenimis, kurie užfiksuoti 1995-03-30, ieškovių sklype tuo metu nebuvo jokių ne ieškovėms ar kitiems asmenims priklausančių statinių;
1.5. Teikiamoje 2018-03-08 UAB „Statikada“ schemoje pavaizduotas atsakovei priklausančio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas ir jo įsiterpimas į Ieškovių sklypą. Matyti, kad pastatas – ūkinis pastatas įsiterpęs į ieškovių sklypą maždaug 20 kv. m., pastato – ūkinio pastato įsiterpimas pažymėtas taškais 11- 12-13-14-15-11. Kita pastato – ūkinio pastato dalis yra atsakovės sklype, todėl ieškovės neprašo jos nugriauti;
1.6. Ieškovės ketina rekonstruoti ieškovių sklype esančius ir ieškovėms nuosavybės teise priklausančius garažus, padidinant jų plotą. To negali daryti, nes ieškovių sklypas užimtas atsakovei priklausančiu pastatu – ūkiniu pastatu, kuris faktiškai perdarytas į pirtį. Dėl to ne kartą kreipėsi į atsakoves su prašymu geruoju nugriauti pastato – ūkinio pastato dalį. Vien raštu kreipėsi kelis kartus. Atsakovėms su tuo nesutikus, šiuo ieškiniu reikalauja nugriauti pastato – ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į ieškovių sklypą;
Atsiliepimas
1.7. Atsakovė su ieškovių prašymu nesutiko, prašė parduoti ieškovių sklypo dalį arba keisti sklypų ribas su kuo nesutinka ieškovės.
1.8. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama (CK 4.103 straipsnis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, dėl tokių pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas privalo statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išspręsti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 32-36):
2.1. Ieškovės vengia išspręsti ginčą abiems šalims priimtinu būdu ir klaidina teismą. Taikiai išspręsti ginčą šalys bando jau ne vienerius metus. 2017-06-09 atsakovė pateikė ieškovėms pasiūlymą susitikti ir bendru šalių sutarimu rasti abiems pusėms palankų, atitinkantį šalių valią, sprendimą, kuriuo gali būti: ieškovių žemės sklypo dalies, ant kurios stovi ūkinio pastato dalis, pardavimas atsakovėms; žemės sklypo kadastrinių matavimų pakeitimas, kuriuo būtų atstatyta per klaidą neteisingai nustatyta ieškovių ir atsakovių žemės sklypus skirianti riba, prie atsakovių žemės sklypo prijungiant žemės sklypo dalį, ant kurios stovi ūkinis pastatas. Atsakovė teikė ir 2017-08-29 paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu buvo siūlyta ieškovėms susitikti ir bendru šalių susitarimu bandyti rasti abiemas pusėms palankų, atitinkantį šalių valią sprendimą. Tačiau iš esmės bendradarbiavimo iš ieškovių nebuvo sulaukta, ieškovės pateikė tik vienintelį pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį. Tačiau ir šia informacija jos klaidina teismą, kadangi prie ieškinio pridėtuose laiškuose yra pateikta ne visa informacija. Ieškovės siųsdamos 2017-07-27 dienos pranešimą „dėl savininko teisių ir dėl garažo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų“ siūlė išsinuomoti ginčijamą plotą už simbolinius 50,00 Eur per metus. Tačiau šiame laiške yra pateikta ne visa informacija, kadangi prie šio laiško buvo žodžiu pateiktas pasiūlymas atsakovei sudaryti nuomos sutartį ne ilgiau kaip 3 metų laikotrapiui, po kurio atsakovė turėjo įsipareigoti vis tiek nugriauti ūkinį pastatą. Toks susitarimas nebuvo priimtinas abiems šalims, todėl susitarima nebuvo pasiektas. Visų kitų atsakovės pateiktų argumentų ir pasiūlymų nepaisymas parodo, kad ieškovės vengia taikiai rasti sprendimą, kuris tiktų būtent abiems šalims ir nepažeistų atsakovės interesų;
2.2. Ginčijamas pastatas apskritai yra pastatytas ir įregistruotas teisėtai, todėl negali būti priverstinai nugriaunamas. Dar 1995 metais buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), išsiperkant valstybinės žemės dalį, su jame esančiu atsakovėms (ir jų giminėms iki tol) nuosavybės teisėmis priklausančiu dar apie 1983 metais pastatytu ir vėliau, po eilinio remonto atlikus patiklsintus kadastrinius matavimus, įregistruotu ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad šis pastatas jau seniai buvo įregistruotas kaip teisėtai pastatytas ir atitinkantis visus reikalavimus. Pastatas teisėtai atsidūrė toje vietoje, kur dabar yra, todėl negali būti savavvališkai griaunamas. Jo būklė buvo nuolat prižiūrima, jis sutvarkytas ir suremontuotas (paskutinį sykį dar 1998 metais), kas akivaizdu, jog neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Tai patvirtina ir pridedami prie ieškinio dokumentai bei namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje matyti, kad ūkinis pastatas buvo jau pastatytas dar iki 1983 metų, ir kurį tik 2011 metais atsakovė įgijo dovanojimo sutartimi. Šis pastatas dokumentuose yra įvardijamas kaip statinio priklausinys (namų valdos techninės apsakitos byloje pažymėta Nr. 2I 1/p);
2.3. Pastatas yra pastatytas jau gana seniai t.y. 1983 metais, prieš daugiau nei 30 metų, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, tuo metu jis buvo teisėtai įregistruotas ir atitinkantis visus reikalavimus, o šiuo metu atsižvelgiant į proporcingumo principą, šio pastato nugriovimas būtų neproporcingas daromiems pažeidimams, kadangi ūkinis pastatas netrukdo rekonstruoti ieškovių garažo, net ir tuo atveju, jei pastatats būtų pripažintas pastatytu neteisėtai, griovimas turėtų būti taikomas tik kaip paskutinė įmanoma priemonė ginčui išspręsti.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį bei trečiasis asmuo suformulavo savarankišką reikalavimą (toliau – priešieškinys), prašydami nustatyti servitutą 20 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) daliai, esančiai po ūkiniu pastatu pagal UAB „Geodeta“ 2018-07-13 parengtą servituto nustatymo planą M 1:500 neterminuotam laikotarpiui bei priteisti iš atsakovės J. S.-U. ir trečiojo asmens D. B. ieškovių V. V. ir V. V. naudai 1 500,00 Eur dydžio kompensaciją už 20 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalies servitutą (b. l. 102-107). Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Ūkinis pastatas (pirtis) pagal registro duomenis yra 24,76 kv. m. ploto. Dalis atsakovės sklype užimamas plotas sudaro apie 3 kv. m., 0,84 kv. m. yra įsiterpę į valstybės žemės dalį ir likę 20 kv. m. į ieškovių žemės sklypą. Statinys toje pačioje vietoje jau stovi ne mažiau kaip 35 metus ir yra nuolat naudojamas iki šiol.
3.2. Ieškovėms pareiškus ieškinį yra nepagrįstai ir neteisingai pažeidžiamos bei ribojamos atsakovės daiktinės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Be visa to, nurodytina ir tai, kad atsakovė neturi kitos galimybės patekti į jai priklausantį turtą, kurio nuosavybės teisę gina LR Konstitucija, kaip tik naudojantis atsakovės žemės sklypo dalimi bei Lietuvos valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi. Su atsakovėmis buvo bandyta susitarti, buvo teiktas ne vienas pasiūlymas, tačiau kompromiso abi šalys nerado;
3.3. Atsakovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nenustačius servituto, akivaizdu, kad trečdalį amžiaus stovintis ir nuolat naudojamas statinys nebūtų tinkamai naudojamas pagal paskirtį, kadangi atsakovės siekia jį nugriauti. Dėl šios priežasties atsakovė yra priversta imtis teisinių priemonių ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
3.4. Atsakovė kreipėsi į UAB ,,Geodeta“, kuri atsakovės prašymu parengė planą M 1:500 servitutų nustatymui, pagal kurį atsakovė prašys teismo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po ūkiniu pastatu.
3.5. Kadangi atsakovė šiai dienai neturi jokios kitos galimybės naudotis ūkiniu pastatu (faktiškai pirtimi), negali normaliai įgyvendinti jai priklausančių nuosavybės teisių dėl pastato dabartinio teisinio neapibrėžtumo, todėl siekiant užtikrinti normalų ir tinkamą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą bei eksploatavimą, yra tikslinga nustatyti servitutą daliai statinio, kuri yra išsidėsčiusi ieškovėms priklausančio sklypo teritorijoje, pagal UAB ,,Geodeta“ parengtą servitutų brėžinį. Pažymėjo, jog prašomo nustatyti servituto vieta bei plotas tiksliai atitinka pačių ieškovių pateiktą apmatavimo planą.
Atsiliepimas
4. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti (b. l. 112-115). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Kaip teigia atsakovė, pastatas teisėtai atsidūrė toje teritorijoje, kur yra dabar. Su tokiu aiškinumu ieškovės nesutinka. Ieškovė V. V. ieškovių sklypo dalį įsigijo dar 1995-03-02 Valstybinės žemės pirkimo sutarties pagrindu, kai jame nebuvo jokio atsakovei priklausančio pastato. Tai įrodo kartu su ieškiniu pateikta schema;
4.2. Atsakovė cituoja teisės normas ir teismų praktiką apie tai, kaip galima įteisinti savavališką statybą – tai yra kad pastato nugriovimas yra kraštutinė priemonė, nes savavališka statyba gali būti legalizuota, jei ji yra galima. Ieškovų įsitikinimu, minima teisės praktika nėra susijusi su servituto nustatymu, be to, tokia savavališka statyba (jei teigti, kad Atsakovė teisingai kvalifikuoja teisinius santykius) negalima dėl to, kad ieškovės nesutinka, kad jų ieškovių sklype būtų bet kokiam kitam asmeniui priklausantis statinys, todėl tokia statyba niekada nebuvo ir nebus galima;
4.3. Pati atsakovė prisidėjo prie galimų savo nuostolių. Žinodama, kad jai nuosavybės teise priklausantis pastatas yra ieškovių sklype, ji pati pastato būklę „nuolat“ gerino ir remontuodavo, vietoje to, kad pastatytų naują pastatą už remontui skirtas lėšas. Suprantama, kad atsakovei buvo patogu ilgą laiką neteisėtai naudotis ieškovių sklypu, iš esmės užgrobiant nemažą jo dalį prestižiniame Vilniaus rajone, tačiau ji neturi teisės teigti apie jos pažeistas teises, nes iš ne teisės teisė neatsiranda. Atsakovė turi objektyvią galimybę pasistatyti ūkinį pastatą atsakovių sklype, o ne užgrobti kito asmens žemės sklypo dalį;
4.4. Svarbi ir aplinkybė, kad nustačius servitutą taip, kaip jo prašoma, ateityje neišvengiamai iškils problemos su ūkinio pastato aptarnavimu (pvz., stogo dangos remontu, kt.) ir t.t. Dėl to atsakovė neišvengiamai naudosis ieškovių sklypu kur kas didesne apimtimi, nei prašoma nustatyti priešieškiniu. Tai yra dar viena priežastis, dėl ko priešieškinys neturėtų būti tenkinamas;
4.5. Atmestinas ir atsakovės teiginys, kad ginčo statinys netrukdys rekonstruoti garažo. Šios aplinkybės atsakovei nežinomos, nes ieškovės ketina didinti garažą, kuriame bus laikomos kelios transporto priemonės, be to apie garažą planuoja pakloti plyteles. Todėl atsakovės pastatas tam vienareikšmiškai trukdo. Tačiau svarbiausia, kad Ieškovės turi teisę naudotis ieškovių sklypu savo nuožiūra ir valia (jei tik ji neprieštarauja įstatymų normoms ir kitų asmenų teisėtiems interesams), ko dabar daryti negali, nes jame yra ūkinis pastatas;
4.6. Nors ieškovės ir nesutinka su servitutu, tačiau pasisakys ir dėl jo atlygintinumo. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų proporcingumo. Atsakovė yra pateikusi duomenis, kad ieškovų sklypo vieno aro kaina yra 16000,00 Eur, o kiti analogiški sklypai kainuoja dar brangiau. Iš to daro išvadą, kad 1500,00 Eur suma yra pakankama kompensacija ieškovėms. Tačiau pateikti įrodymai įrodo, jog egzistuoja sklypai, kurių vieno aro rinkos vertė sudaro beveik 35000,00 Eur. Todėl, remiantis, atsakovės skaičiavimais, 1/5 dalies (arba 20 kv. m.) sudarytų nuo 3200,00 Eur (16000/5) iki 7000,00 Eur (35000/5). Todėl net ir patenkinus priešieškinį, kompensacija turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5000,00 Eur.
5. Liudytoja B. U. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog V. V. yra jos mama, V. V. yra kaimynė, santykiai geri. Atsakove J. S.-U. pažįsta, santykiai kaimyniški, normalūs, neskaitant paduoto ieškinio. (duomenys neskelbtini)gyvena nuo 1968 m., gimusi nurodytoje vietoje. Apie 1971 m. buvo pradėtas statyti garažas, tuo metu liudytoja buvo apie 5 metų amžiaus. Pastačius garažus atsirado niša, kuria pasinaudojo kaimynai, pastatydami pastatą (už garažo). Kai buvo maža nebuvo pastebėjusi, jog nišoje yra stogas. Prieš V. V. įsigyjant sklypą su kaimynais, kurie turėjo sklypą, buvo tyliai sprendžiama statinio, kuris yra nišoje, problema. Statinį, jo stogą pastebėjo apie 1992-1995 m., kuomet jos vaikai vaikščiojo ant garažo stogo. Kas statė statinį, esantį už garažo, nurodyti negali (b. l. 148-149).
Atsiliepimas
6. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. V. V. papildomai paaiškino, jog norėtų, kad nebūtų statinio, esančio už garažų, sklypo kampe. Servitutas netenkina. Planuoja garažo rekonstrukciją, projektas dar nėra parengtas. 2014 m. įsigijo sklypą, tuo metu statinys stovėjo, matėsi kaminas, priėjimo prie ginčo statinio nebuvo, matė, kad sklype yra atsakovės statinys (b. l. 148-149).
7. Atsakovė, jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo atsiliepime bei priešieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, papildomai prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Atsakovė J. S. U. papildomai paaiškino, kad negali būti nugriautas legaliai pastatytas statinys, kuris yra įregistruotas, bei stovintis daugiau nei 40 metų. Pastatas statytas nuo 1975-1976 m., buvo pirtis, su seneliais eidavo maudytis, taip pat eidavo maudytis visas rajonas. Mūrinis pastatas. Pirtis tuo metu buvo statoma ant valstybinės žemės. Visi kaimynai susitarė, kad statys statinį. 40 metų niekas pretenzijų dėl pastato nereiškė, pretenzijos atsirado, kai sklypą įsigijo nauja savininkė – V. V.. Neaišku, kaip buvo įsigytas sklypas su pastatu. Siūlė ieškovei išsipirkti, tačiau ji nesutiko. Siūlė 5000,00 Eur kompensaciją. Nuo 1984 m. prisimena, kad stovėjo ginčo statinys. Pastatas buvo mūrinis. Mama buvo pakeitusi stogą, sutvarkė vidų, prižiūrimas, statinio ribos nesikeitė (b. l. 137-141, 148-149, 193-194).
8. Trečiasis asmuo D. B. bei jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime bei priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai D. B. paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka. Ji yra vyriausio amžiaus – 66 m., todėl gerai prisimena ginčo pastato (pirties) statybas. 1975 m. tėvas pradėjo ūkinio pastato (pirties) statybą, taip pat statė brolis. Prisimena tą datą, kadangi buvo baigusi universitetą. Pastatas stovi 43 metus. 1986 m. tėvas su broliu žuvo avarijoje. Motina padovanojo ginčo statinį. Plotis, aukštis nepakito, buvo pakeistas tik stogas. Visi kaimynai draugiškai sugyveno, buvo statoma ant valstybinės žemės, tėvui leido prisišlieti prie garažo sienos, įteisino pastatą, gerai sugyveno ir su V. V.. V. V. vyras bendravo su tėvu, draugavo (b. l. 148-149, 193-194).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
9. Ginčas tarp šalių kilo dėl ūkinio pastato dalies nugriovimo bei servituto nustatymo. Ieškovai iš esmės įrodinėjo tai, kad atsakovė nuosavybės teise valdo pastatą-ūkinį pastatą, kuris dalinai patenka į ieškovių sklypą (20 kv. m.). Ieškovės ketina rekonstruoti ieškovių sklype esančius ir ieškovėms nuosavybės teise priklausančius garažus, padidinti jų plotą. Tačiau to negali daryti, nes ieškovių sklypas užimtas atsakovei priklausančiu pastatu, kuris faktiškai perdarytas į pirtį, todėl atsakovėms nesutikus nugriauti pastato dalį, ieškovės ieškiniu reikalauja jį nugriauti teismine tvarka. Atsakovė ir trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu iš esmės įrodinėjo, jog ginčo statinys pastatytas teisėtai, naudojamas ilgą laiką, bei jis netrukdo rekonstruoti ieškovių garažo, prašė nustatyti servitutą bei priteisti kompensaciją. Ginčo tiek dėl žemės sklypo įregistravimo, tiek dėl ginčo statinio įregistravimo teisėtumo tarp šalių nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, ne kartą atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad šalys pateiktų papildomus įrodymus, pripažino šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, organizavo išvykstamąjį teismo posėdį, ėmėsi priemonių šalims sutaikyti (b. l. 79, 109, 129-130, 148-149, 176, 192).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjo naštos paskirstymo
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė statinys pastatytas ant jiems priklausančio žemės sklypo dalies. Tokiu atveju, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, ir ieškovas savo teises gina, siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo faktines aplinkybes apie pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini, taikant CK 4.98 straipsnį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).
14. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl atsakovo atstovo prašymo taikyti ieškinio senatį
15. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, be kita ko, 2018-11-22 teismo posėdžio metu nurodė, jog praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo ginčo statinio įregistravimo dienos, t. y. nuo 1998-04-15.
17. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, spręstina, jog atsakovo atstovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas, kadangi atsakovų nurodytos ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną tariamo pažeidimo dieną. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ginčo statinys stovėjo.
18. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo, jo skaičiavimo pradžia turėtų būti siejama ne su statinio įregistravimo data, o su ieškovės V. V. žemės sklypo įsigijimo data – 2014-02-18 (b. l. 5-6), kuomet ieškovei tapo žinoma, jog ginčo statinys yra ieškovei priklausančiame sklype. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas 2018-04-24, todėl bendras 10 metų senaties terminas ieškinio pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs. Konstatavus, jog ieškovė V. V. nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog kita ieškovė V. V. nuosavybės teises į žemės sklypą buvo įregistravusi nuo 1995-03-09 (b. l. 5-6). Kadangi nepaisant to, kad aptariamas ieškinio senaties terminas suėjęs, teismas turėtų pasisakyti dėl ginčo esmės, o tai sudarytų pagrindą atnaujinti V. V. praleistą ieškinio senaties terminą. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų.
Dėl ieškovės reikalavimo nugriauti statinį
19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), plotas 0,0765 ha. Ieškovė V. V. įsigijo 383/765 dalis ieškovių sklypo 1995-03-02, o ieškovė V. V. 382/765 dalis ieškovių sklypo 2014-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamo turto išraše nurodyta, kad ieškovių sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 1995-02-22 (b. l. 5-6). Atsakovė kartu D. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), plotas 0,0832 ha. D. B. valdo 3/4 dalis atsakovės sklypo dalinai nuo 2011-12-16, o kita dalimi nuo 2012-06-27, o atsakovė J. S.-U. 1/4 dalį atsakovės sklypo nuo 2011-12-16. Nekilnojamo turto išraše nurodyta, kad atsakovių sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 1994-02-10 (b. l. 7-8). Atsakovė nuosavybės teise valdo ir pastatą – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalinai patenka į ieškovių sklypą, UAB „Statikada“ 2018-03-08 schemoje pažymėta taškais 11-12-13-14-15-11 (b. l. 10-12, 14). Teik UAB „Geodeta“, tiek UAB „Statikada“ planais nustatyta, jog į ieškovėms priklausantį žemės sklypą įsiterpusio statinio plotas sudaro 20 kv. m. (b. l. 14, 94). Ginčo dėl nustatytų aplinkybių tarp šalių nekilo.
20. Taigi, byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi atsakovams nuosavybės teise priklausantys statinys. Ginčo dėl nuosavybės teisių tiek į žemės sklypą, tiek į ginčo statinį tarp šalių nekilo. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis).
21. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, taikytinas tokio pobūdžio bylose (žr., 14 punktą), konstatuotina, kad atsakovas įrodė, jog ginčo statinys, esantis ieškovei priklausančiame sklype, teisėtai valdomas ir naudojamas (įregistruotos nuosavybės teisės), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų teisių pažeidimą pareikšto ieškinio kontekste. Duomenų, jog būtų panaikinta ginčo statinio teisinė registracija bei būtų konstatuotas statinio pastatymo neteisėtumo faktas, byloje nėra, o ir šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, taip pat tarp šalių nekilo ginčo tiek dėl ginčo statinio, tiek dėl žemės sklypo nuosavybės teisių. Todėl ieškovo reikalavimas dėl ginčo statinio nugriovimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės bei trečio asmens reikalavimo nustatyti servitutą
22. Byloje nustačius (žr., 20 punktą), jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) stovi atsakovams nuosavybės teise priklausantis statinys (viešpataujantis daiktas), spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo.
23. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010; 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).
25. Byloje esantys faktiniai duomenys, jog tarp šalių nuo 2016 m. rugsėjo mėn. vyko susirašinėjimas dėl ginčo statinio nugriovimo (b. l. 15-20), šalių skirtingos pozicijos išdėstytos teismo posėdžio metu, atsisakymas ginčą spręsti taikiai, įrodo, jog susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo.
26. Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).
27. Byloje nustatyta (žr., 19 punktą), kad jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantis daiktas) stovi atsakovams nuosavybės teise priklausantis statinys (viešpataujantis daiktas), todėl servituto nustatymas objektyviai būtinas, tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas (atsakovas) galėtų naudoti daiktą (ginčo statinį) pagal paskirtį.
28. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog ginčo statinio kadastro duomenys užfiksuoti 1998-04-15, statybos pabaigos metai fiksuoti 1983 m. (b. l. 10). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog pastatas statytas nuo 1975-1976 m. (žr., 7 punktą). Liudytoja parodė, jog už garažo esančioje nišoje statinį pastebėjo 1992-1994 m. (žr., 5 punktą). Ieškovė V. V. paaiškinimais nustatyta, jog ji 2014 m. įsigydama žemės sklypą žinojo apie jame esantį ginčo statinį, kuris priklausantį atsakovei (žr., 6 punktą). Ieškovė V. V. pretenzijas pradėjo reikšti nuo 2016 m. (b. l. 15). Duomenų, jog iki V. V. įsigyjant žemės sklypą, V. V. ar kiti asmenys butų reiškę pretenzijas dėl ginčo statinio, nenustatyta. Taigi, ginčo statinio statybos pabaigos metai fiksuoti 1983 m., juo buvo naudojamasi ilgą laiką, pretenzijų nebuvo reiškiama, ieškovai (buvę sklypo savininkai) neginčijo statinio įregistravimo pagrįstumo klausimo. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės papildomai įrodo, jog objektyviai būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujantis daiktas galėtų būti toliau racionaliai naudojamas.
29. Be to, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti servitutas sudaro 20 kv. m. bei jis būtų nustatytas ieškovams priklausančio žemės sklypo krašte, ieškovui nesudarytų neproporcingų nepatogumų naudojantis jiems priklausančiu žemės sklypu. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovai nepateikė, o vien ieškovės V. V. samprotavimai apie galimą garažo, kuris yra šalia ginčo statinio, rekonstrukciją, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados, juo labiau, kad ginčo statinys pastatytas teisėtai (žr., 20 punktą). Duomenų, jog atsakovė, prašydama nustatyti servitutą, išimtinai siektų tik asmeninės naudos ir/ar sukelti nepatogumų, ignoruojant ieškovų interesus, nenustatyta. Priešingai, atsakovė iš esmės siekia, jog būtų išsaugota padėtis, kuri ilgą laiką egzistavo, siūlydama sumokėti atsakovei kompensaciją už servituto nustatymą. Esamoje situacijoje atsakovės elgesys yra racionalus ir sąžiningas ieškovių atžvilgiu (CPK 185 straipsnis).
30. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat nuvykus į vietą ir apžiūrėjus ginčo statinio vietą, darytina išvada, jog atsakovės bei trečio asmens priešieškinys dėl neterminuoto servituto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kompensacijos dydžio už servituto nustatymą
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
33. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovės užsakymu UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ pateikė konsultaciją dėl vidutinės sklypo kainos, kurioje nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė vieno aro kaina 14745,00 Eur (b. l. 154-157). Ieškovė pateikė UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultaciją dėl galimos sklypo kainos, kurioje nurodyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tikėtina vidutinė aro kaina rinkoje 16340,00 Eur (b. l. 160-170). Šalys iš esmės neginčijo nustatytos vidutinės sklypo kainos.
34. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pateiktuose turto vertintojų konsultacijose nurodytos kainos skiriasi, teismo vertinimu, būtų protinga ir teisinga nustatyti aro kainos vidurkį – 15542,50 Eur (14745 + 16340 / 2). Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sudaro 0,0765 ha (b. l. 5-6), o nustatytas servitutas užima 0,2 aro dalį, mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 3108,50 Eur (15542,50 x 0,2 proc. = 3108,50).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad neterminuotas servitutas nustatytinas kraštinėje sklypo dalyje, į tai, kad nustatyto servituto plotas sudaro nežymią sklypo dalį (20 kv. m.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, nustatytina viešpataujančio daikto savininkui (atsakovui bei trečiajam asmeniui) prievolė mokėti ieškovams, kaip tarnaujančio daikto savininkams už jų teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, vienkartinę kompensaciją, lygią 3108,50 Eur sumai. Pastaroji kompensacijos suma iš atsakovės ir trečio asmens lygiomis dalimis priteistina ieškovams, t. y. po 1554,25 Eur. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nustatytas kompensacijos dydis yra neteisingas, neproporcingas, ieškovai nepateikė, o vien ieškovų pateiktomis ištraukomis iš skelbimų portalo „Aruodas“ (b. l. 116), teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, kadangi skelbime nurodyta kaina nebūtinai gali sutapti su realia sklypo pardavimo kaina.
36. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).
38. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu buvo prašoma iš atsakovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, ieškovių naudai priteisti 1500,00 Eur kompensaciją už nustatytą servitutą. Tačiau pastarąjį reikalavimą teismas tenkino iš dalies, t. y. priteisė didesnę sumą (3108,50 Eur) nei buvo prašoma priešieškiniu. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad buvo tenkintas reikalavimas dėl servituto nustatymo, spręstina, jog atsakovės bei trečio asmens patenkintų reikalavimų dalis sudaro 75 proc., o atmestų 25 proc.
39. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą priešieškinį atsakovė J. S.-U. sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 101), 100,00 Eur už UAB „Geodeta“ servituto nustatymo plano parengimą (b. l. 89-90), 160,00 Eur už UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ konsultacijos parengimą (b. l. 158-159) bei 1742,50 Eur sumą už atstovavimą teisme (b. l. 127-128, 135-136, 188-189). Įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog atsakovės reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas dėl atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo tenkintinas. Ieškovės patirtos išlaidos už servituto nustatymo plano parengimą, konsultacijos parengimą yra pagrįstos, todėl taip pat priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9-10 punktai). Viso atsakovė J. S.-U. patyrė 2077,50 Eur (75+100+160+1742,50) bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalis, atitinkanti patenkintų reikalavimų dalį, sudaro 1558,12 Eur (75 proc.), kuri priteistina atsakovei J. S.-U. iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 779,06 Eur.
40. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. V. už atsiliepimo į priešieškinį parengimą sumokėjo 400,00 Eur (b. l. 173-174). Ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, proporcinga atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, sudaro 300,00 Eur (25 proc.), kuri priteistina iš atsakovės J. S.-U. ir trečio asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, – D. B. lygiomis dalimis, t. y., 150,00 Eur. Atmetus ieškinį, ieškovų patirtos išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu, nepriteistinos iš atsakovės.
41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija 3,00 Eur, todėl jos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti neterminuotą servitutą 20 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, esančiai po ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodeta“ 2018-07-13 parengtą servituto nustatymo planą M 1:500 neterminuotam laikotarpiui bei priteisti iš J. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovių V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 1554,25 Eur (viso 3108,50 Eur) dydžio kompensaciją už 20 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies servitutą.
Priteisti iš ieškovių V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 1558,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y., po 779,06 Eur.
Priteisti iš atsakovės J. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečio asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, – D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovių V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y., po 150,00 Eur.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.