Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2394-673/2016 pagal pareiškėjo Ž. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 pagal pareiškėjų Ž. S. ir I. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjo tėvai teikė kreditą pareiškėjų poreikiams tenkinti, todėl tėvai yra šalių kreditoriai, kuriuos privalėjo įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teisininkų paslaugomis nesinaudojo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį rengė žmonos advokatė. Šalių kreditoriai ir paskolos egzistavo priimant 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą.

Į dalintiną turtą neįtraukė automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja automobilį pirko už bendras lėšas, tačiau įregistravo po santuokos nutraukimo, kad nebūtų įtrauktas į dalintino turto aprašą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas bylą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl neturėjo galimybės duoti paaiškinimų. Tai, kad A. ir L. S. sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, buvo galima nuspręsti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjus žodinio proceso metu.

Buvusių sutuoktinių kreditoriai (ne tik AB DnB bankas) ir paskolos egzistavo civilinės bylos Nr. 2-1169-550/2014 metu. Neįtraukus į bylą kreditoriais pareiškėjo tėvų, teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra neteisėta ir nepagrįsta. Tėvams liko skolingas vienas pareiškėjas. Tai prieštarauja teisingumo principui, CK 3.53 str. 3 d., kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptartos visos šalių pareigos prieš bendrus kreditorius. Aplinkybė, jog nežinojimas apie tai, jog į bylos nagrinėjimą būtina įtraukti ir tėvus, kaip kreditorius, turėjo esminės reikšmės ir turėtų keistis sprendimu konstatuoti faktai.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad teismas išvadą apie pareiškėjo tėvų reikalavimo teisės egzistavimą galėjo nustatyti tik žodinio proceso metu. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, pasiruošimo bylos nagrinėjimo metu tokio reikalavimo nekėlė. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl ko prašymas negalėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas neįrodė, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo sutuoktinė (ar vienas iš jų) turėjo įsipareigojimų A. ir L. S.. Jei būtų galima sutikti, kad A. ir L. S. buvo pareiškėjo ir jo sutuoktinės kreditoriai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, santuokos nutraukimo bylos proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu negalėtų būti atnaujintas, kadangi pareiškėjas neabejotinai žinojo/ turėjo žinoti apie tokių prievolių savo tėvams egzistavimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo, jog būtina visus kreditorius įtraukti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 d., 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Ši proceso stadija susideda iš tam tikrų etapų, kuriuose sprendžiami vienas su kitu susiję klausimai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011). Taigi, prašydamas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.

Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad neturėjo galimybės teismui duoti paaiškinimų, nes bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o bylą teisingai buvo galima išspręsti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjus žodinio proceso metu.

Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškėjas 2016 m. liepos 29 d. pateikė ieškinį (prašymą) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – be kita ko, suformuluoti konkretų reikalavimą, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą. 2016 m. rugsėjo 1 d. prašymu pareiškėjui pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, 2016 m. rugsėjo 8 d. teisėjos rezoliucija civilinės bylos nagrinėjimas paskirtas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. spalio 10 d. 10.00 val. Nei pirminiame, nei patikslintame pareiškime pareiškėjas neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aplinkybių, dėl kurių pareiškimas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka nepagrindė ir atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į abiejų šalių nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis procesas pirmosios instancijos teisme byloje nebuvo nebūtinas, o bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas galimas rašytinio proceso tvarka. Apeliantas, jo manymu, būtinus paaiškinimus galėjo pateikti tikslindamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat rašytiniais paaiškinimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau šia teise nesinaudojo. Tuo remiantis, nėra pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties nepagrįstumą, pareiškėjo prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos procesą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kad santuokos nutraukimo byloje, pareiškėjas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditoriais neįtraukė L. ir A. S. (apelianto tėvų), neišsprendė automobilio Renault Megane padalinimo klausimo, kas yra reikšminga sprendžiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad civilinė byla Nr. 2-1169-550/2014 gali būti atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apie kreditorius L. ir A. S. sužinojo 2016 m. liepos 8 d., gavęs iš jų reikalavimą grąžinti skolą. Apeliantas prašyme atnaujinti procesą patvirtino, kad, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nežinojo turįs nurodyti visus kreditorius (santuokos nutraukimo byloje nebuvo atstovaujamas advokato), taigi apie kreditorius žinojo. Šios aplinkybės sužinojimo momentą taip pat paneigia teismų informacinės sistemos Liteko duomenys kitoje civilinėje byloje Nr. 2-829-836/2016 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje buvusi pareiškėjo sutuoktinė I. S. pareiškė ieškinį Ž. S. (apeliantui) dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo. Ž. S. 2016 m. balandžio 11 d. atsiliepime į I. S. ieškinį patvirtino, kad I. S. ir Ž. S. susitarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nepaminėjo ir neaptarė turtinių įsipareigojimų, kuriais apeliantas remiasi nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 5 punktas): 2006 m. rugpjūčio 21 d. ir 2007 m. rugsėjo 20 d. išperkamosios nuomos sutarčių; 2010 m. rugsėjo mėn. ir 2011 m. rugpjūčio mėn. Ž. S. tėvų paskolintų pinigų malkų pirkimui, taip pat tėvų paskolintų pinigų buvusių sutuoktinių reikmėms 2013 m. balandžio 8 d., 2013 m. rugpjūčio 15 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2014 m. vasario 17 d.; 2011 m. gruodžio 15 d. skolos ūkininkui R. Č.; 2012 m. lapkričio 27 d. vartojimo kredito sutartis. Be to, atsiliepime Ž. S. pripažino, kad I. S. atidavė santuokos metu įgytą automobilį Renault Megane, taigi, apie automobilį civilinės bylos metu Nr. 2-1169-550/2014 taip pat žinojo.

Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl santuokos nutraukimo apeliantas pats pasirinko neįvardinti visų kreditorių, apeliantui pakeitus nuomonę dėl neįtrauktų kreditorių, negali būti pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nežinojo, jog būtina visus kreditorius įtraukti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, aptarti visą dalintiną turtą (šių aplinkybių apeliantas atskirajame skunde neįrodinėjo), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tai negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia procesą atnaujinti santuokos nutraukimo byloje. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis), o įstatymo nesilaikymo pasekmės tenka jo nesilaikiusiam asmeniui (apeliantui).

Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teisių garantijas, užtikrina, kad santuokos nutraukimo metu nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Tuo pagrindu, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikta teisė įstoti į bylą dėl turto padalinimo, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl kreditorių įtraukimo į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareikštas ne kreditoriaus. Patys kreditoriai į teismą dėl jų įtraukimo į santuokos nutraukimo bylą nesikreipė. Tuo remiantis, nėra pagrindo spręsti apie santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą, taip pat, kad ji pažeistų kreditorių teises.

Nustačius, kad apelianto nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nėra reikšmingas reikalavimo teisės (hipotetinis ar faktinis) nukreipimas į vieną iš pareiškėjų (CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014, nenustatęs CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.