- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- A2-2394-673/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00885-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- Ž. S., I. S.
- Kategorijos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 pagal pareiškėjų Ž. S. ir I. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotu asmeniu įtraukiant AB DNB banką, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 nutraukė tarp pareiškėjų I. S. ir Ž. S. įregistruotą santuoką ir patvirtino pareiškėjų I. S. ir Ž. S. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. S. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Prašyme nurodė, kad 2016-07-08 gavo savo tėvų A. S. ir L. S. 2016-07-05 pareikalavimą, kuriame jie reikalavo iš jo ir buvusios žmonos 10 000 Eur skolos. Kai jis kreipėsi į teisininkus jam buvo paaiškinta, kad tėvai, taip pat kaip ir bankas, yra jų kreditoriai ir privalėjo būti įtraukti į ištuokos bylą. Taip pat išsiaiškino, jog nebuvo pilnai padalintas ir jų kilnojamasis turtas - nutraukiant santuoką į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtraukta dalis turėto kilnojamojo turto - automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris liko nepadalintas. Nurodė, kad jo ir buvusios sutuoktinės kreditoriai (ne tik AB DNB bankas) ir paskolos egzistavo ir priimant 2014-04-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014. Mano, kad neįtraukus į ištuokos bylą kreditoriais jo tėvų, teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta jo ir I. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neįtraukus kreditoriais jo tėvų, už bendrai su I. S. iš tėvų gautas paskolas liko atsakingas jis vienas. Tai prieštarauja teisingumo principui, bei CK 3.53 straipsnio 3 daliai, kadangi jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptartos visos jų pareigos prieš bendrus kreditorius. Be to, sutuoktiniai pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais atsako solidariai (CK 3.114 str. l d.). Nurodė į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo neįtraukti šie kreditai:
1. A. S. ir L. S. sudaryta jų naudai Vartojimo kredito sutartis Nr. KLS21127RUPA (sudaryta 2012-11-27) su UAB „SNORO lizingas“ 11 065,00 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2015-11-27.
2. Paskolos sutartis (sudaryta 2011-12-15) tarp kreditoriaus R. Č. ir gavėjo Ž. S. 4 000 Lt sumai.
3. Vartojimo paskola Nr. 13-01233 (sudaryta 2013-10-04) tarp L. S. ir KU „Jonavos žemė“ 5 694,26 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2016-09-25.
4. Vartojimo paskola Nr. 11-01156 (sudaryta 2011-11-17) tarp L. S. ir KU „Jonavos žemė“ 4 444,14 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2013-11-17.
5. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 105908446 (sudaryta 2011-05-23) tarp A. S. ir UAB Ūkio banko lizingas 913,94 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2011-11-22.
6. Vartojimo paskola Nr. 10-003031-GV (sudaryta 2010-01-14) tarp L. S. ir AB „Swedbank“ 8 099,96 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2014-12-27.
7. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 709667803 (sudaryta 2007-09-20) tarp A. S. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 639,56 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2008-03-20.
8. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. KB36082101P (sudaryta 2006-08-21) tarp A. S. ir UAB „SNORO lizingas“ 2 267,61 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2007-11-21.
9. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. KTA5072902P (sudaryta 2005-07-29) tarp A. S. ir UAB „SNORO lizingas“ 1 868,08 Lt sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2006-07-28.
Nurodė, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo paimti trečiųjų asmenų vardu, turint tikslą sukurti gerbūvį jo ir I. S. bendriems namams: virtuvės remontui, automobilio remontui, miegamojo remontui, antro aukšto langams, lubų apšiltinimui, vandentiekio įvedimui, vonios remontui, kitoms statybinėms medžiagoms.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodytos ir piniginės perlaidos:
1. 2016-03-31 pažyma iš ūkininko E. S., įrodanti malkų pirkimo-pardavimo sandorius, įvykusius 2010 m. rugsėjo mėn. ir 2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiais ir kainavusius 1 600,00 Lt ir 1 900,00 Lt, už kuriuos sumokėjo jo tėvas L. S. ir malkos keliavo (duomenys neskelbtini), adresu (jo ir I. S. namų adresu).
2. Įmokas už sodybą bankui mokėjo A. S., kai Ž. S. buvo be darbo ir nepajėgė vykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui. Tai įrodo A. S. pavedimai: 2013-04-08 - 1500 Lt; 2013-08-15 - 500 Lt; 2013-09-20 - 500 Lt; 2014-02-17 - 2200 Lt.
Nurodė, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, jam tapo žinomos tik po 2016-07-08, kai gavo savo tėvų - kreditorių - raštą. Ištuokos byloje teisininkų paslaugomis nesinaudojo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį rengė žmonos advokatė. Pasirašė šią sutartį, nežinodamas, jog būtina į bylos nagrinėjimą įtraukti ir kreditorius. Mano, kad aplinkybė, jog nežinojo apie tai, jog ištuokos byloje yra būtina į bylos nagrinėjimą įtraukti ir kreditorius ir dėl to jų ir neįtraukė, turėjo esminės reikšmės ir turėtų keisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą. Jo tėvai teikė kreditą jų abiejų su žmona poreikiams – jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio namo įrengimui bei bendrų paskolų mokėjimui. Gyvenamasis namas su ūkio pastatais šiuo metu jam su I. S. priklauso po ½ dalį ir ji šiuo metu naudojasi už gautas iš tėvų paskolas sukurtu gėriu, tačiau už gautus kreditus liko atsakingas jis vienas. Nurodė, kad automobiliu Renault Megane I. S. pradėjo naudotis iškart po santuokos nutraukimo. Mano, kad ji šį automobilį pirko už bendras lėšas, tačiau įregistravo jau po santuokos nutraukimo, kad nebūtų įtrauktas į dalintino turto aprašą.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. atsiliepimo į pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Apie teisme priimtą pareiškėjo Ž. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo I. S. informuota tinkamai - pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo ir prašymas kartu su priedais buvo siųsti jos atstovui advokato padėjėjui K. P. ir įteikti advokatų kontoros, kurioje dirba atstovas, darbuotojui (b. l. 64, 67; CPK 118 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateiktu atsiliepimu prašė teismo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas Ž. S. iš esmės savo prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo tėvų A. S. ir L. S. – kaip galimų sutuoktinių kreditorių - neįtraukimu į santuokos nutraukimo bylą, prievolių šiems galimai sutuoktinių kreditoriams neaptarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei aplinkybe apie galimai nepilnai padalintą sutuoktinių kilnojamąjį turtą. Toks pareiškėjo argumentavimas suponuotų CPK 366 str. 2 d. pagrindą, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia išvada darytina ir išanalizavus pareiškėjo prašymo motyvuojamojoje dalyje dėstomus argumentus. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, pareiškėjas privalo pagrįstai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taigi šiuo atveju aplinkybę, jog apie neva naujai paaiškėjusią bylos aplinkybę - galimus kreditorinius sutuoktinių įsipareigojimus pareiškėjo Ž. S. tėvams, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (tame tarpe 2014-04-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, įvairaus pobūdžio kreditavimo sutartys ir kt.) aiškiai ir nedviprasmiškai nepagrindžia aplinkybės, jog (i) sutuoktiniai yra pareiškėjo tėvų – A. ir L. S. skolininkai, kadangi pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, jog Ž. ir I. S. įsipareigojo grąžinti A. ir L. S. lėšas, skirtas pareiškėjo tėvų vardu pasiimtų kreditorinių įsipareigojimų dengimui (t. y. aplinkybę, kad sutuoktiniai turėjo kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą) bei (ir) aplinkybės, kad pareiškėjui Ž. S. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma tiek apie galimą Ž. ir I. S. įsipareigojimą A. ir L. S. grąžinti lėšas už A. ir L. S. vardu prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, tiek apskritai apie A. S. ir L. S. prisiimtus įsipareigojimus, kurie galimai buvo prisiimti jų sūnaus Ž. S. ir jo sutuoktinės I. S. naudai. Priešingai, kartu su prašymu Ž. S. pateiktos kreditorinės sutartys buvo sudarytos dar iki sutuoktinių Ž. S. ir I. S. santuokos nutraukimo, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, jog pareiškėjas Ž. S. žinojo arba turėjo žinoti apie šių A. S. ir L. S. kreditorinių įsipareigojimų buvimą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Ž. S. tvirtina, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti Ž. S. ir I. S. naudai (neva buvo panaudoti gerinant šeimos gerbūvį). Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas dėl galimai nepilnai padalinto sutuoktinių turto – automobilio Renault Megane nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad toks turtas egzistavo santuokos metu ir buvo įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, remiasi išimtinai deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais ir paaiškinimais. Pažymėtina, kad vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju, teismas, vadovaudamasis CK 3.51 ir 3.53 straipsnių nuostatomis bei įsitikinęs, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu, taip pat yra pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarauja įstatymams, yra teisėta ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir tekstą suderino patys pareiškėjai Ž. ir I. S., sutartyje nurodė, kad sutartis sudaryta teisingai ir, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su sutarties sąlygomis ir reikalavimais bei pilnai ir visiškai supranta sutarties turinį, kuris yra šalims privalomas ir visiškai aiškus – tad teismas santuokos nutraukimo klausimą išsprendė pačių pareiškėjų valios išraiška. Taigi Banko nuomone, remiantis pareiškėjo Ž. S. pateikta argumentacija ir motyvais, o taip pat vertinant kartu su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus - teisinių pagrindų atnaujinti procesą nėra.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo tai, kad į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą nebuvo įtraukti kreditoriai L. ir A. S., sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptartos visos jų pareigos prieš bendrus kreditorius bei tai, kad santuokos metu buvo padalintas ne visas bendras turtas, nes liko nepadalintas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir prie prašymo pridėtus dokumentus, taip pat įvertinęs kitus prašymui teisingai išnagrinėti aktualius duomenis, sprendžia, kad minėtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka joms keliamų reikalavimų.
Visų pirma, sutiktina su suinteresuoto asmens pateiktame atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai nepagrindžia aplinkybės, jog A. ir L. S. yra pareiškėjo Ž. S. ir/ar jo buvusios sutuoktinės I. S. kreditoriai, t. y. sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į abu sutuoktinius (ar vieną iš sutuoktinių). Pateiktos sutarčių kopijos (b. l. 13-23, 25-42), mokėjimo nurodymų kopijos (b. l. 45-47) patvirtina, kad A. S. ir L. S. 2005-2013 m. sudarė kelias paskolos ir išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis su įvairiais kreditoriais, į pareiškėjo Ž. S. sąskaitą pervedė 2500 Lt. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvų paimtos paskolos ir išperkamosios nuomos būdu įgyti daiktai, tėvų pervestos lėšos buvo panaudoti pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės šeimos gyvenimo ir buities sąlygoms gerinti, jų bendroms prievolėms vykdyti ir/ar kad pareiškėjas su I. S. (ar vienas iš jų) būtų įsipareigoję visas tas lėšas grąžinti A. ir L. S. (ar vykdyti pastarųjų vardu prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams pagal jų sudarytas sutartis) (CPK 178 str.). Taigi pareiškėjas neįrodė, kad A. ir L. S. sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Tačiau, net ir laikant, kad A. ir L. S. yra galimi pareiškėjų kreditoriai, ta aplinkybė, kad jie nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo procesą ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atskirai nebuvo aptartas prievolių šiems galimiems kreditoriams vykdymo klausimas, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi pareiškėjas Ž. S. neįrodė, kad jis bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos galimus kreditorius. Pareiškėjas nurodo, kad šią aplinkybę jis sužinojo tik 2016-07-08 gavęs tėvų reikalavimą grąžinti 10 000 Eur skolą ir pateikia neva tai patvirtinančias reikalavimo bei voko, kuriame buvo atsiųstas šis reikalavimas, kopijas (b. l. 48-50). Tačiau civilinėje byloje 2-829-836/2016 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Ž. S., trečiajam asmeniui AB DNB bankas (t. y. byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip iš šioje byloje) dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo Ž. S. 2016-04-11 surašytame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jis su I. S. nepaminėjo ir neaptarė kitų jų turtinių įsipareigojimų, nes žodžiu buvo sutarę, kad jis (pareiškėjas Ž. S.) pasilieka sau visus turtinius įsipareigojimus, I. S. sumoka 1000 Eur, atiduoda automobilį Renault Megane, o ji jam perrašys savo dalį nekilnojamojo turto, kurį jie pasidalino skyrybų metu pusiau, tačiau vėliau I. S. persigalvojo ir jų žodinio susitarimo nesilaikė. Šiame atsiliepime pareiškėjas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes apie tėvų lizingo būdu pirktas namo statybai ir remontui reikalingas medžiagas, tėvų nupirktas malkas, paskolintas pinigines lėšas, teigdamas, kad visų šių skolų tėvams jis su I. S. iki šiol negrąžino (duomenys iš LITEKO; CPK 179 str. 3 d.). Šios paties pareiškėjo kitoje civilinėje byloje pateiktame procesiniame dokumente dėstomos aplinkybės, taip pat ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kad jo tėvų vardu paimtos paskolos ir išsimokėtinai įsigyti daiktai buvo panaudoti jo ir I. S. buičiai gerinti tuo metu, kai jis su I. S. dar buvo santuokoje, leidžia daryti išvadą, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad A. ir L. S. yra galimi kreditoriai.
Tai, jog pareiškėjas tvirtina nežinojęs, jog būtina visus kreditorius įtraukti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti prievolių bendriems kreditoriams vykdymo klausimą ir šią aplinkybę jis sužinojo tik po to, kai gavęs tėvų 2016-07-05 reikalavimą grąžinti skolą kreipėsi pas teisininkus, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi yra preziumuojama, jog teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį, todėl įstatymo nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teigia ištuokos byloje teisininkų paslaugomis nesinaudojęs, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį rengė žmonos advokatė ir jis sutartį pasirašė nežinodamas, jog būtina į bylos nagrinėjimą įtraukti kreditorius. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 esantys duomenys paneigia šiuos pareiškėjo paaiškinimus, kadangi nustatyta, jog santuokos nutraukimo byloje advokatės, t. y. profesionalaus teisininko, buvo atstovaujami abu pareiškėjai, jie abu 2014-03-26 sudarė sutartį atstovavimo sutartį su advokate R. J., teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį pasirašė pats pareiškėjas Ž. S., buvo nurodyta, jog kreditorius, kuriuos reikėtų informuoti apie bylą, informavo registruotais laiškais, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sutarties 2.4 p.) pareiškėjai aptarė prievolių kreditoriui AB DNB bankas pagal sudarytas paskolos sutartis vykdymo po santuokos nutraukimo klausimą (civ. b. Nr. 2-1169-550/2014; b. l. 1, 3-4, 7). Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjui turėjo būti išaiškinta ir žinoma įstatyme nustatyta sutuoktinių pareiga prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis tiek apie bendrus, tiek ir apie vieno iš jų kreditorius, bei jiems pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, taip pat ir reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti savo turtines teises ir pareigas, tarp jų ir prievoles kreditoriams (CK 3.53 3 d., 3.126 str. 2 d., CPK 539 str. 4 d.). Todėl pareiškėjo prašyme nurodoma aplinkybė apie įstatymo reikalavimų nežinojimą negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neįtraukus į bylą jo tėvų, už iš tėvų jo bendrai su sutuoktine gautas paskolas liko atsakingas jis vienas, kas, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja teisingumo principui bei CK 3.53 straipsnio 3 daliai, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo aptartos visos jų pareigos prieš bendrus kreditorius. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas negalėjo nežinoti apie jo tėvų vardu, tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, jo ir I. S. interesais sudarytas paskolos ir išperkamosios nuomos sutartis, tėvų pervestas pinigines lėšas, taip pat ir apie neįvykdytus įsipareigojimų kreditoriui UAB „SNORO lizingas“ (šiuo metu - UAB „Mokilizingas“) pagal paties pareiškėjo 2012-11-27 sudarytą tikslinės paskolos sutartį Nr. KLS21127RUPA (nors prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad šią sutartį su kreditoriumi jo ir buvusios sutuoktinės naudai sudarė A. ir L. S.), 2011-12-15 sudarytą paskolos sutartį su R. Č. (b. l. 44), pareiškėjas pats asmeniškai pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (civ. b. Nr. 2-1169-550/201, b. l. 3-4), kurios 2.5 p. buvo numatyta, kad „kiekviena šalis įsipareigoja vykdyti tik jos pačios prievoles iš savo pačios asmeninio turto, jei jos nėra nurodytos šioje sutartyje“, savo parašu patvirtino, kad šią sutartį perskaitė, kad sutartis surašyta teisingai, jis yra atidžiai susipažinęs su jos sąlygomis ir reikalavimais, visiškai supranta sutarties turtinį, kad sutartis atitinka jo tikrąją valią (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 p.), 2014-04-24 teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neskundė, taip pat atsižvelgdamas į jau minėtame atsakovo pateiktame atsiliepime civilinėje byloje 2-829-836/2016 pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jis su I. S. nepaminėjo ir neaptarė kitų jų turtinių įsipareigojimų, nes žodžiu buvo sutarę, kad jis pasilieka sau visus turtinius įsipareigojimus, teismas daro išvadą, kad tokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir toks prievolių pasidalinimas atitiko pareiškėjo valią, todėl jis turi prisiimti ir iš to kylančią atsakomybę. Tai, jog po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei dviem metams pareiškėjas pakeičia savo nuomonę ir pageidauja kitaip išspręsti prievolių pasidalijimo klausimą, negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
Pažymėtina ir tai, kad CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (šių reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka) yra skirtas sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl bendrų sutuoktinių prievolių padalijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Todėl jeigu 2014-04-24 priimtu sprendimu dėl Ž. S. ir I. S. santuokos nutraukimo buvo pažeistos sutuoktinių kreditorių, kuriems nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, teisės, tokie kreditoriai turi teisę reikalauti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kiti asmenys neturi teisės kreiptis į teismą, gindami ne savo, o trečiųjų asmenų interesus. Todėl net ir nustačius, jog apie pareiškėjų santuokos nutraukimą nebuvo tinkamai informuoti visi pareiškėjų kreditoriai, procesas šioje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė Ž. S., kuris buvo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą šalis.
Kartu teismas pažymi, kad nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad į santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtraukti visi kreditoriai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo aptartas visų bendrų prievolių vykdymo klausimas (t. y. neįvykdytas CK 3.126 str. 1 d. reikalavimas, sutuoktinių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis galimai neatitinka CK 3.53 str. reikalavimų), galėtų būti vertinamos kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Taip pat pažymėtina, kad remiantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi procesas byloje gali būti atnaujinamas tik nustačius, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje numatytų terminų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą 1 metų naikinamąjį terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2014-04-24 priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014-05-27, todėl vėliausiai prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu galėjo būti paduotas 2015-04-24. Šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas 2016-07-28 (pašto spaudas ant voko, kuriame buvo atsiųstas prašymas dėl proceso atnaujinimo), t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, teismai turi teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nepateikė, o teismas išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nenustatė.
Dėl pareiškėjo nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog nutraukiant santuoką nebuvo padalintas visas kilnojamasis turtas, t. y. liko nepadalintas automobilis Renault Megane, teismas pritaria suinteresuoto asmens AB DNB bankas atsiliepime į prašymą išdėstytiems argumentams, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šis automobilis buvo bendras pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės turtas, t. y. jog šis turtas egzistavo santuokos metu ir buvo įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Iš pateiktos VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016-06-08 rašto kopijos nustatyta, jog šis automobilis I. S. vardu buvo įregistruotas 2014-05-07, t. y. jau po teismo sprendimo nutraukti pareiškėjų santuoką priėmimo (b. l. 11). Pažymėtina ir tai, kad kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai 2014-03-31 teismui pateiktame prašyme nurodė, kad jau metus laiko nebegyvena kartu kaip sutuoktiniai ir neveda bendro ūkio (civilinė byla Nr. 2-1169-550/2014, b. l. 1-2). Tai, jog pareiškėjų santuokinis gyvenimas iširo prieš metus laiko konstatuota ir 2014-04-24 teismo sprendime. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai vienerius metus iki santuokos nutraukimo negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, automobilis I. S. vardu buvo įregistruotas jau po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, jog šį automobilį I. S. įsigijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.), jog šio automobilio įsigijimui buvo panaudos bendros lėšos, nėra pagrindo manyti, jog šis automobilis galėjo būti bendras sutuoktinių turtas, kuris turtėjo būti padalintas nutraukiant santuoką.
Be to, pareiškėjas pateiktame prašyme nenurodė, kada jam tapo žinoma apie šį turtą. Remtis VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016-06-08 raštu (b. l. 11) sprendžiant apie šios aplinkybės sužinojimo momentą teismas neturi pagrindo, kadangi jau ne kartą minėtame pareiškėjo 2016-04-11 atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-829-836/2016 dėstomos aplinkybės leidžia spręsti, jog apie galimą šio automobilio egzistavimą pareiškėjas žinojo dar iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Todėl aplinkybė apie nepadalintą automobilį negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu.
Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo Ž. S. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1169-550/2014 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.