Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1570-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-26
Bylos Nr.
1-1570-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04630-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1570-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04630-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.22.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2155 redakcija) 32 straipsnio 5 dalies nuostatą, numatančią, kad asmuo gali parduoti teisėtai jam priklausantį A, B ar C kategorijos ginklą tik per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamos kategorijos ginklais, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne anksčiau kaip 2013 m. kovo 13 d., kitam asmeniui pardavė savo teisėtai laikomą C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą BRUNI MINI GAP, 9 mm PAK, Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neturėdamas leidimo realizavo šaunamąjį ginklą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad važiavo su taksi ir su taksi vairuotoju išsikalbėjo, kad nori pirkti ginklą. Taksi vairuotojas pasakė, kad ginklą jam paliko kaip užstatą klientas, tačiau atsiimti ginklo negrįžo. Ginklas buvo dujinis, jį įsigijęs užsiregistravo savo vardu, nes turėjo leidimą laikyti ir nešioti ginklus. Vėliau išsiaiškino, kad ginklas yra neveikiantis, todėl už 50 Lt perleido kitam žmogui, kuriam buvo reikalinga tik viena ginklo detalė. Nepagalvojo dėl išregistravimo, tai buvo jo klaida. Nepamena kada tiksliai pardavė ginklą, kiek atsimena, nesurado ginklininko, kuris galėtų pataisyti ir gal po mėnesio pardavė (pusmetis tikrai nebuvo praėjęs). Negalvojo, kad daro blogai, nes ginklą įsigijo be jokių tarpininkų, todėl manė, kad perleisti gali taip pat. Be to ginklas buvo neveikiantis. Jis daug metų dirbo apsaugoje, vienu metu dirbo su tarnybiniu ginklu, supranta kaip turi būti elgiamasi su ginklais. Šiuo metu pasibaigė terminuota sutartis, todėl registruojasi Užimtumo tarnyboje ir savarankiškai ieškosi darbo, gyvena iš santaupų, skolų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi. Su sugyventine V. F. gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Atsiprašo ir labai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad galimai 2013 m. pavasarį arba rudenį, sugalvojo įsigyti savo asmeniniam naudojimui dujinį ginklą. Kreipėsi į specialų skyrių, t. y. licencijavimo skyrių, kur žmogų siunčia pasitikrinti sveikatą. Nepamena, ar jau buvo praėjęs medicininę komisiją ar jį nusiuntė, nes pagal savo darbo pobūdį jis turėjo kas du metus tikrintis sveikatą. Kiek pamena, pildė kažkokius dokumentus, netrukus gavo leidimą turėti (nešiotis) dujinį ginklą. Po to, tiksliai kada negali pasakyti, pamatė degalinėje stovinčius taksi vairuotojus, prie kurių priėjo ir su vienu iš vairuotojų norėjo nuvažiuoti į naktinę parduotuvę „Mėnulis“. Bevažiuojant su taksi vairuotoju įsikalbėjo apie ginklus, vairuotojui pasakė, kad turi leidimą nešiotis dujinį ginklą, o vairuotojas atsakė, kad kaip tik turi dujinį ginklą, kurį kaip užstatą už pravažiavimą paliko kažkokie keleiviai. Jie susitarė, kad vairuotojas jam ginklą parduos už 50 litų. Grįžęs iš parduotuvės iš karto nuėjo namo, kartu su savimi jau atsinešė ir nusipirktą dujinį ginklą. Maždaug po savaitės, kiek pamena, nuvažiavo į „Oksalis“ tinklo parduotuvę, kur nusipirko šovinių ir nuėjo į L. Giros gatvės gale esantį miškelį pabandyti pašaudyti. Iškart pastebėjo, kad ginklas labai sunkiai pertaisomas, dar bandydamas užtaisyti vis iš naujo sugadino tikrai nemažai šovinių, tačiau pašaudyti taip ir nepavyko. Suprato, kad ginklas yra sugadintas ir neveikiantis. Praėjus galimai 2-3 mėn., internetiniame skelbime pamatė, kad žmogui reikalingas būtent jo turimo modelio dujinis ginklas detalėms. Paskambino skelbime nurodytu numeriu ir su vyru susitarė dėl ginklo pardavimo. Ginklą vyrui pardavė už tuos pačius 50 litų. Pardavimo sandoris vyko jo (kaltinamojo) bute (duomenys neskelbtini). Jokių asmens dokumentų, jokių leidimų turėti (nešiotis) ginklą neprašė ir neveikiantį ginklą pardavė, kaip metalo laužą, su kuriuo šaudyti nebuvo galima, nes buvo sugadintas. Pats pirkėjas nurodė, kad jam reikalinga tik viena detalė iš parduodamo ginklo, tačiau jis nesutiko parduoti tik detalės, o tik visą ginklą. Pirkėjo jokių duomenų neklausė, vardo nežino. Savo paaiškinime jis suklydo dėl datos, tai buvo ne 2011 metai, o 2013 metai. Apie tai, kad ginklą reikėjo parduoti per kažkokią parduotuvę, kuri turi teisę pardavinėti ginklus, buvo pagalvojęs, tačiau ginklas buvo neveikiantis ir jis tiesiog sugalvojo, kad gali ginklą parduoti pats. Nesitikėjo, kad dėl to dabar turės problemų su policija. Kadangi jo niekada netikrino policijos pareigūnai dėl turimo ginklo, net nežinojo, kad reikia pranešti licencijavimo skyriui, kad dujinio ginklo nebeturi (b. l. 36-39, 48-50).

Vyresniosios specialistės R. B. 2022 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-3182 nurodyta, kad 2022 m sausio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje nustatė, kad A. M. pareikštas įtarimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vilniaus apskrities VPK A. M. registruotas šaunamasis ginklas dujinis pistoletas BRUNI MINI GAP, 9 mm PAK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2022 m. sausio 26 d. buvo priimtas sprendimas dėl A. M. aukščiau nurodyto ginklo ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo ir saugojimo tol, kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla. 2022 m. vasario 1 d. A. M. pateikė paaiškinimą, kad ginklo neturi, nes pardavė kitam asmeniui. Pardavimas nebuvo vykdomas per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamos kategorijos ginklais. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 punkto 10 papunktyje nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama parduoti jam priklausantį A, B ar C kategorijos ginklą ne per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamos kategorijos ginklais (b. l. 1-2).

A. M. 2022 m. vasario 1 d. paaiškinime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės dėl disponavimo ginklu, kurias jis nurodė apklaustas įtariamuosju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 3).

Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2012 m. spalio 10 d. buvo gautas A. M. prašymas išduoti leidimą įsigyti ar neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, ar perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kartu pateikiant reikiamus medicininius dokumentus. Vilniaus apskrities VPK 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 10-8-IL-1815(E) A. M. išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. 2013 m. kovo 13 d. buvo gautas A. M. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir užregistruoti dujinį pistoletą MINI GAP 9mm, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, C kategorijos dujinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2021-03-13 (b. l. 15-26).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. laikinai sulaikytas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų įgijimo ar laikymo pradžios momento. Šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kurios veikos padarymą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. ne anksčiau kaip 2021 m. kovo 13 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2155 redakcija) 32 straipsnio 5 dalies nuostatas, realizavo C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą BRUNI MINI GAP, 9 mm PAK, Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam leidimo.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: tarnybinis pranešimas, A. M. rašytinis paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus dokumentai, susiję su ginklu Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes neturėdamas leidimo realizavo šaunamąjį ginklą.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoja kaltinamojo sugyventinę V. F.. Nurodė, kad egzistuoja visi įstatyme numatyti laidavimo pagrindai. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi. Įtakos turėjo disponavimo dujiniais ginklais tvarka. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamasis neturi įsiskolinimų valstybei, baustas administracine tvarka dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, laiduotoja turi (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumą, šeimos turtinė padėtis nelengva. Laiduotoja išsakė poziciją, kad gali padėti ir įtakoti kaltinamąjį.

Laiduotoja V. F. savo prašyme dėl kaltinamojo A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka nurodė, kad ji laiduoja už A. M., kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Prašo atsižvelgti į tai, kad A. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje galima laiduotoja V. F. savo prašymą palaikė, nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) metus. A. M. dėl ginklo jai pranešė, mano, kad taip gavosi daugiau iš vaikiškumo ir neatsargumo, o dabar A. M. surimtėjo. A. M. jos klauso ir pasiduoda jos įtakai, daug padeda, rimtai žiūri į padarytą nusikalstamą veiką. Ji pati niekada nebuvo teista, vieną kartą buvo bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau dirbo apsaugos tarnyboje, dabar turi (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumą, gauna (duomenys neskelbtini) Eur socialinę pašalpą, šiuo metu gyvena iš šeimos santaupų. Dėl ikiteisminio tyrimo nurodė, kad byla A. M. buvo nutraukta, nes nebuvo sukeltas skausmas.

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. M. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas (praeityje turėti teistumai (paskutinis 2007 metais) yra išnykę), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (2022 m. sausio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022 m. vasario 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių), penkerių metų laikotarpiu kelis kartus baustas administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, visos paskirtos baudos sumokėtos. Viso proceso metu A. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir savarankiškai ieškosi darbo, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, įtakota lengvabūdiško požiūrio į disponavimą ginklu (įgijęs ginklą jį tinkamai įregistravo, teisėtai laikė, tačiau parduodamas nepagalvojo, kad tam reikalingi atitinkami teisiniai veiksmai), žala nepadaryta. Pažymėtina ir tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, kuri buvo padaryta 2013 metais, t. y. per 9 metų laikotarpį nėra padaręs daugiau jokių nusikalstamų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. M. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

V. F. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, kasdien bendrauja, juos sieja stiprus tarpusavio ryšys, supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. V. F. nedirba, turi (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumą, jai kasdien reikalinga A. M. pagalba, kurią jis suteikia, ji nėra teista, 2020 m. vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja. Todėl, įvertinus V. F. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus ryšius su kaltinamuoju, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-54), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. F., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. F., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas