Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1995-02-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 16 str., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1996-01-15 nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 147 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, konfiskuojant ½ turto, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 1 metais, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, konfiskuojant ½ turto; 1997 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 542 str., paleistas lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 4 dienų paskirtos bausmės;

3) 1999-01-25 nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1996 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų su turto konfiskavimu; 2003 m. gegužės 14 d. nutartimi veika iš BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 180 str. 2 d.; 2003 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeista 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, pagal BK 180 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1996 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; 2004 m. sausio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėnesių 12 dienų paskirtos bausmės;

5) 2008-05-20 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2008-05-26 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2008 m. spalio 14 d. nutartimi 2008 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 7 mėnesių 23 dienų paskirtos bausmės; 2010 m. vasario 23 d. nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – 7 mėnesius 23 dienas;

7) 2013-10-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 10 parų;

8) 2014-02-17 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

9) 2014-03-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių;

10) 2014-04-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-0 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmės neatlikęs;

11) 2015-03-03 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 1 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2017-04-17 apie 15.50 val. Kauno rajone, Domeikavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija - 2,21 promilės etilo alkoholio kraujyje) ir neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas sankryža Vandžiogalos plento ir Saulėtekio gatvių nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į Beržų gatvėje ties namu Nr.1 esančią tujų tvorą, ją išlaužė, nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos, važiuodamas toliau Kaune, Žemaičių plentu nuo Baltų prospekto link Baltijos gatvės apie 16 val. Žemaičių plente ties namu Nr. 23, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir sustabdžiusio automobilio „Volvo S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. L., užpakalinę dalį ir jį apgadino, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Iš VšĮ “Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio “VW Golf TDI” (hečbekas), pagaminto 2000 metais, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1860 eurų (b.l. 140).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. J. veiksmuose, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.,

Dėl bausmės

Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 str. 1 d. normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Skiriant bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę bei kitas aplinkybes, t.y. kad jis kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 101, VšĮ K. K. poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 103) baustas administracine tvarka 6 kartus, nuobaudos galiojančios (b. l. 95-99), girtas vairavo automobilį, nors jam vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas, t.y. jis neturėjo teisės vairuotio transporto priemones, niekur nedirba ir legalaus pajamų šaltinio neturi (kaip matyti iš jį charakterizuojančios medžiagos, jo pajamų šaltinis dažniausiai yra svetimo turto vagystės), šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam gali būti skiriam tik griežčiausia BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis–terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 str. 2 d., 61 str.).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 1 p. bei 68 str.-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos A. T. senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis anksčiau teistas vienuolika kartų, baustas administracine tvarka. Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamasis A. J. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamas A. J. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai reegistruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl automobilio vertės priteisimo

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaip matyti iš informacijos apie kelių transporto priemones, automobilio “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis kaune, Žemaičių pl. 23, aprašyti šio automobilio sugadinimai (b.l. 14-18).

Iš informacijos apie kelių transport priemones matyti, kad automobilio “VW Goilf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savinkė yra I. S. (b.l. 23). Pats A. J. nurodė, kad vairavo draugės Irenos automobilį.

Iš VšĮ “Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio “VW Golf TDI” (hečbekas), pagaminto 2000 metais, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1860 eurų (b.l. 140).

Kadangi kaltinamasis A. J. neblaivus vairavo transporto priemonę-automobilį “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui-I. S., todėl šis automobilis, 2017-04-21 nutarimu jai grąžintas, nuosprendžiui nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas I. S., o iš kaltinamojo A. J. priteistina vidutinė automobilio vertė-1860 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo atlikti dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 68 str. skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme- automobilį “VW Golf” valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. S. ir jai grąžintą 2017-04-21 nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, jai palikti.

Priteisti iš A. J. vidutinę automobilio “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę- 1860 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt) eurų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.