Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažina vienu trečdaliu, paskirta bausmė 6 mėnesiams laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams.

Priteista iš A. J. vidutinė automobilio “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1860 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija – 2,21 promilės etilo alkoholio kraujyje) ir neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas sankryža (duomenys neskelbtini) gatvių nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią tujų tvorą, ją išlaužė, nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos, važiuodamas toliau Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvės apie 16 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir sustabdžiusio automobilio „Volvo S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. L., užpakalinę dalį ir jį apgadino.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam nuosprendyje nurodytos trukmės laisvės atėmimo bausmę, netaikant jos vykdymo atidėjimo.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu.Skunde jis teigia, kad prokuroras teisme prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas mano, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, nes skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors jis yra registruotas darbo biržoje, ieško darbo, įstatymų jau nepažeidinėja, vykdo paskirtą kardomąją priemonę registruotis policijos įstaigoje, visiškai nevartoja alkoholio, gailisi nusikaltęs, kaltę pripažino pilnai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. J. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės

Iš A. J. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su paskirta bausme tik todėl, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, apelianto teigimu, jam yra paskirta per griežta bausmė. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o pagal teismų praktikoje vyraujančią nuomonę, teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad A. J. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, šį nusikaltimą jis padarė būdamas anksčiau vienuolika kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą. Kaip matyti, paskirtos bausmės už atitinkamas nusikalstamas veikas teigiamai A. J. elgesio nekoregavo, jokių išvadų jis nepadarė ir toliau darė nusikaltimus, taip įrodydamas savo pavojingumą visuomenei ir netinkamą požiūrį į jam privalomas elgesio taisykles. Nors nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Be to, jis 6 kartus baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Svarbu paminėti ir tai, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kad jis 2017 m. sausio 5 d. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės (vairuotojo pažymėjimas jam niekada nebuvo išduotas) ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,61 promilės girtumas. Kaip matyti, nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus veiksmus padaro ne pirmą kartą, tačiau anksčiau tokie veiksmai buvo vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas baudžiamoji atsakomybė numatyta nuo 2017 m. sausio 1 d.). Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį, pagrįstai, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė mažesnę nei BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę bei padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas. Nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, įvertinus aukščiau nurodytą nuteistojo charakteristiką ir polinkį daryti nusikaltimus ir teisės pažeidimus – yra nepakankamos išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nors A. J. skunde nurodė, kad ir prokuroras teisme prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad prokuroro nuomonė, priimant sprendimą dėl asmens kaltės ir jam skirtinos bausmės – teismo nesaisto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.