- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1-1269-767/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19145-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Kaltinamasis
- K. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta (32 MGL) 1600 Eur bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas. Bauda išieškota, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. apie 01:10 val., (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemone asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo R. R. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 20 d., apie 19 val. su draugais prie ežero šventė gimtadienį. Vėliau nusprendė važiuoti pasivažinėti automobiliu, išvažiavo iki apžvalgos bokšto, bet dėl girtumo nepamena kaip jis atsidūrė prie mašinos vairo, nes pradžioje automobilį vairavo jo draugas. Važiuojant automobiliu, kai jis vairavo, automobiliui nuleido padangą, įvažiavo į kiemą ir automobilį sustabdė policija. Automobilio savininkas tuo metu miegojo mašinoje. Jis teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, neturėjo ir tada, kai vairavo automobilį. Kodėl taip pasielgė nežino ir paaiškinti negali. Tuo metu jie buvo keturiese. Kai policija privažiavo prie automobilio, jis ir kiti draugai miegojo mašinoje. Turėjo draugas atvykti padangą pakeisti, bet jam neprisiskambino. Pradžioje, kai nuleido padangą norėjo mašiną stumti, bet mašina užsikūrė, buvo likę 5 metrai iki kiemo. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, gėrė alų ir degtinę, išgėrė trise tris butelius 0,7 ltr. degtinės ir 5 butelius alaus. Policijos pareigūnas perspėjo, kad nevažiuotų. Sakė draugams, kad reikia stumti, o ne kurti mašiną. Anksčiau irgi buvo nustatę girtumą 3,13 promilių ir buvo už tai nuteistas, vis „prisidirba“, todėl negali teisės vairuoti įgyti. Šeimos ir vaikų neturi, dirbo Danijoje prie statybų. (duomenys neskelbtini) rytoj darbinsis. Turi traktorininko specialybę. Pažada daugiau nedaryti nusikaltimų ir nevairuoti transporto priemonės išgėręs. Jo atžvilgiu daugiau ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. N. D. automobilį „VOLVO“ nusipirko, bet savo vardu jo neperrašė. N. D. buvo kartu ir stūmė mašiną. Ne N. D. yra mašinos savininkas.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo K. L. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
4.1. liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad N. D. yra jo pusbrolis su kuriu palaiko artimus ryšius. Nurodo, kad jis yra automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, automobilio niekam tikrai nebuvo pardavęs, tačiau planavo parduoti. Jis nusipirko kitą automobilį, o „VOLVO V 70“ buvo automobilis, kurį pasiliko tam, kad jeigu jo naujasis automobilis sugestų galėtų naudotis „VOLVO“ automobiliu. „VOLVO“ automobilį jis buvo palikęs (duomenys neskelbtini) kaime, sodyboje priklausančioje jo pusbrolio N. D. tėvams. Ten automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prastovėjo apie du mėnesius. Automobiliu jis nesinaudojo, planavo ką su juo daryti, galvojo laikui bėgant parduoti. Automobilis „VOLVO V70“ stovėjo nurodytoje vietoje techniškai tvarkingas, eisme dalyvauti galėjo, tiesiog automobilio nedraudė, kadangi su juo nevažinėjo. Ankščiau jis N. D. duodavo su automobiliu pavažiuoti iki tam tikros vietos, kai jis paprašydavo. Jie su N. D. kaip broliai gerai sutaria. Tačiau šį kartą N. D. automobilį „VOLVO V 70“ pasiėmė be jo leidimo, kodėl nežino. Automobilio raktelius ir dokumentus buvo palikęs daiktadėžėje. Automobilį paliko neužrakintą. Tačiau nelaiko, kad N. D. jo automobilį pavogė, tiesiog neatsiklausęs pasiėmė, neturi N. D. pretenzijų. Apie 2024 m. gegužės 21 d. įvykį nieko paaiškinti negali, tiesiog gali pasakyti, kad tą naktį jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jam priklausantis automobilis „VOLVO V70“ yra nutempiamas į saugojimo aikštelę. Pats K. L. nepažįsta, nėra jo matęs. Esant galimybei norėtų automobilį susigrąžinti (b. l. 74-77);
4.2. liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. N., tarnybiniu automobiliu „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 23:38 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, apie tai, kad: „Prie autobusų stotelės, stovi automobilis „Volvo“ tamsios spalvos karavanas su nuleista padanga, kurio vairuotojas ir keleiviai neblaivūs. Pranešėja buvo neprisistačiusi. Nuvykus pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), pamatė dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje stovintį lengvąjį automobilį „VOLVO“, valstybinių numerių neprisimena. Jie su kolega kartu priėjo prie automobilio, matė jog salone sėdi keturi asmenys bei yra juodo kailio šuo. Visi asmenys minėtoje transporto priemonėje miegojo. Pažadinus vairuotojo vietoje sėdintį vaikiną, šis save pasivadino K. L., gimimo metų neprisimena. Bendraujant tiek su K. L., tiek su kitais minėtos transporto priemonės salone buvusiais asmenimis, matėsi, kad pastarieji yra akivaizdžiai neblaivūs. K. L. paaiškino, jog jis automobiliu niekur važiuoti nesiruošia bei pridūrė, jog laukia iš (duomenys neskelbtini) miestelio atvykstančio pažįstamo, kuris minėtą transporto priemonę parvairuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie su kolega apžiūrėjo transporto priemonės bagažinę, joje jokių įtartinų daiktų nerado, tačiau pastebėjo, jog minėtai transporto priemonei yra tuščia priekinė kairės pusės padanga. Jis perspėjo K. L., jog šis automobiliu nevažiuotų, o stovėdamas neapšviestoje gatvės vietoje įsijungtų avarinę transporto priemonės šviesos signalizaciją, vėliau su kolega tarnybiniu automobiliu išvyko. Po kiek laiko patruliuodami (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo tą patį automobilį „VOLVO“, kuris pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve atgal, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtą gyvenamojo namo kiemą. Privažiavo prie važiuojančio „VOLVO“ automobilio bei panaudojus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus, „VOLVO“ automobilis buvo sustabdytas. Priėjęs prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo - K. L., šiam prisistačius, jo buvo paprašyta pateikti jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir nebuvo įgijęs. Tada jo kolega patikrino alkoholio kiekio matuokliu vairuotojo neblaivumą. Abu kartus buvo nustatytas vairuotojui virš 3 promilių neblaivumas. Prisimena, kad kartu automobilyje buvo trys asmenys, tačiau jų anketinių duomenų neprisimena. Taip pat susisiekė su minėto automobilio savininku ir jį informavo apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Taip pat nustatė, jog minėta transporto priemonė neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Su kolega apžiūrėjo transporto priemonę kartu su K. L., užsipildė procesinius dokumentus. Automobilis „VOLVO“ buvo užplombuotas bei nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu: (duomenys neskelbtini), o K. L. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (b. l. 68-71);
4.3. liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad nuo 2024 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. buvo su draugais K. L. ir M. M. prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Visas tas dienas su minėtais draugais šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Gali nurodyti, kad tas dienas buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d. prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero atvažiavo dar vienas jos draugas N. D. su automobiliu „VOLVO V70“, kam šis automobilis priklausė ji nežino, nesidomėjo. N. D. prie jų su K. L. ir M. M. prisijungė ir visi kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Visi stipriai apsvaigo nuo alkoholio. Kiek prisimena N. D. pirmas nuėjo į automobilį „VOLVO V70“ miegoti ir užmigo keleivio pusėje ant sėdynės, o ji su M. M. ir K. L. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko ji kartu su M. M. taip pat nuėjo į automobilį „VOLVO V70“ ir abu užmigo ant galinių automobilių sėdynių. Ką veikė K. L. ji neprisimena dėl savo buvusio neblaivumo. Gali nurodyti, kad užmigo, daugiau nieko nežino, nes ją jau tada pažadino policijos pareigūnas, prisimena, kad buvo naktis, tačiau kelinta valanda negali nurodyti. Pabudusi pastebėjo, K. L. sėdintį už automobilio „VOLVO V 70“ vairo. Apie įvykį negali daugiau nurodyti, kadangi pati miegojo ir net nejautė kaip automobilis pradėjo važiuoti (b. l. 56-59);
4.4. liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad nuo 2024 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. buvo su draugais K. L. ir I. B. prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Visas tas dienas su minėtais draugais šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d., kelintą valandą negali pasakyti, prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero atvažiavo dar vienas jo draugas N. D. su automobiliu „VOLVO V70“. Kam automobilis „VOLVO V70“ priklausė jis nežinojo, jis važinėdavo su kitu automobiliu, bet jie retai susitikdavo su N. D. ir artimai nebendravo. N. D. prie jų su K. L. ir I. B. prisijungė ir jie visi kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jie visi labai stipriai apsvaigo nuo alkoholinių gėrimų, todėl jis labai mažai prisimena iš tos dienos. Pamena kaip N. D. pirmas nuėjo į automobilį „VOLVO V70“ ir jame užmigo, tačiau kaip jis ir I. atsidūrė automobilyje neprisimena. Pamena, kaip (duomenys neskelbtini) kaime naktį, kelinta buvo valanda nežino, juos pažadino policijos pareigūnai. Pramerkęs akis pastebėjo, kad K. L. sėdi už automobilio VOLVO V70 vairo, vėliau juos policijos pareigūnai iš automobilio išlaipino viskas kiek pamina. Kaip ir minėjo tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio todėl daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 62-65);
4.5. liudytojo N. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. buvo adresu: (duomenys neskelbtini) kaime pas tėvus sodyboje. Nusprendė pasiimti šunį ir su juo nuvažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero, kuris yra (duomenys neskelbtini). Tėvų sodyboje jo pusbrolis R. R. buvo palikęs savo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes nusipirko kitą automobilį ir galvojo ką su automobiliu „VOLVO V7“0 daryti, ar parduoti, ar pasilikti sau. R. R. yra jo pusbrolis, tačiau jis jam kaip brolis, su juo jie labai gerai sutaria. Jis vis pasiimdavo automobilį „VOLVO V70“, paimdamas vis atsiklausdavo savo pusbrolio, o jis leisdavo jį pasiimti pavažiuoti iki miesto ar taip kur nors netoli savo reikalais. Šį kartą jis neatsiklausė savo pusbrolio, ar gali pasiimti jo automobilį, pusbrolis buvo palikęs daiktadėžėje automobilio raktelius ir dokumentus, taip pat matė, kad yra dar ir kuro automobilyje, todėl pagalvojo, kad jeigu automobilį R. R. ketins parduoti tai nesinorėjo tiek daug palikti kuro bake, todėl ir nusprendė pavažiuoti su jo automobiliu iki „(duomenys neskelbtini)“ ežero. Kad automobilis be draudimo jis nežinojo, tikrai mano, kad jeigu būtų paskambinęs ir atsiklausęs R. R. leidimo, tai jis būtų jį įspėjęs, kad automobilis jau be draudimo. Kaip ir minėjo jie su R. R. kaip broliai, todėl ne visada jo leidimas reikalingas, kadangi jie gerai sutaria ir jeigu ko nors reikia, jie dalinasi. Tada jis išvažiavo su automobiliu „VOLVO V70“ ir nuvykęs prie „(duomenys neskelbtini)“ ežero sutiko senus savo pažįstamus draugus – I. B., M. M. ir K. L.. Jie visi jau kelias dienas šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jis nusprendė prie jų prisijungti, išsikepė dešrelių ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Vartodamas alkoholį labai stipriai apsvaigo nuo jo ir užsinorėjo miego. Tada jis pirmas nuėjo miegoti į automobilį „VOLVO‘ su savo šuniu, o I. B., M. M. ir K. L. dar liko toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Automobilis, kol jis miegojo nebuvo užrakintas, raktai buvo padėti ant automobilio panelės. Jis visą tą laiką miegojo, nejautė kaip automobilis pajudėjo iš vietos. Prisimena, tik tiek, kad jį pažadino policijos pareigūnas, o pramerkęs akis pastebėjo, kad už automobilio „VOLVO V70‘ vairo sėdi K. L.. Kodėl K. L. vairavo automobilį negali nurodyti, tačiau jeigu būtų nemiegojęs tikrai nebūtų jam leidęs automobilio vairuoti (b. l. 50-53);
4.6. 2024 m. gegužės 21 d. policijos pareigūno E. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 20 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. N., tarnybiniu automobiliu „VW TRANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto Nr. (duomenys neskelbtini)), apie 23:38 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, apie tai, kad: „Prie autobusų stotelės, stovi a. m. Volvo v/n ? tamsios spl. karavanas su nuleista padanga, kurio vairuotojas ir keleiviai neblaivūs. Automobilis stovi išvažinėjant link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pranešėja pravažiuojanti, neprisistatė“. Nuvykus pagal šį pranešimą į (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), pamatė dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje stovintį lengvąjį automobilį „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio buvo nustatyta, jog jo salone sėdi keturi asmenys bei yra juodo kailio šuo. Visi asmenys minėtoje transporto priemonėje miegojo. Pažadinus vairuotojo vietoje sėdintį vaikiną, šis save pasivadino K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant tiek su K. L., tiek su kitais minėtos transporto priemonės salone buvusiais asmenimis, matėsi jog pastarieji yra akivaizdžiai neblaivūs. Į tai nurodė nerišli minėtų asmenų kalba, iš pastarųjų burnos sklindantis stiprus specifinis alkoholio kvapas. K. L. paaiškino, jog jis automobiliu niekur važiuoti nesiruošia bei pridūrė, jog laukia iš (duomenys neskelbtini) miestelio atvykstančio pažįstamo, kuris minėtą transporto priemonę parvairuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apžiūrėjus transporto priemonės bagažinę, joje jokių įtartinų daiktų nerasta, tačiau buvo pastebėta, jog minėtai transporto priemonei yra tuščia priekinė kairės pusės padanga. K. L. perspėjus, jog šis automobiliu nevažiuotų, o stovėdamas neapšviestoje gatvės vietoje įsijungtų avarinę transporto priemonės šviesos signalizaciją, tarnybiniu automobiliu išvykome. Vėliau, patruliuojant ta pačia aukščiau paminėta tarnybine transporto priemone bei važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime esančia (duomenys neskelbtini) gatve, apie 01:10 val., buvo pastebėta, kaip tas pats šalikelėje stovėjęs automobilis „VOLVO“ pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve atgal, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėtą gyvenamojo namo kiemą. Privažiavus prie važiuojančio „VOLVO“ automobilio bei panaudojus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus, „VOLVO“ automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie sustabdytos transporto priemonės vairuotojo - K. L., šiam prisistačius, pastarojo buvo paprašyta pateikti jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Automobilio vairuotojui K. L. nurodžius, jog jis išduoto vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių nėra įgijęs, vaikinui buvo pasiūlyta savo neblaivumą pasitikrinti policijos turimu alkotesteriu. Šiam sutikus, 01:20 val., alkotesteriu „DRAGER ALCOTEST 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 3,19 prom. neblaivumas. 01:38 val. - 3,12 prom. neblaivumas. Kartu tame pačiame automobilyje važiavo keleiviai: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bei N. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio nenurodė. Patikrinus K. L. vairuojamą transporto priemonę „VOLVO“ policijos kelių transporto duomenų bazėje, nustatyta, jog minėtas lengvasis automobilis priklauso R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris minėtu telefonu informuotas apie jam priklausančios transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Be to buvo nustatyta, jog minėtai transporto priemonė neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Dirbant įvykio vietoje K. L. įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užplombuotas bei nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu: (duomenys neskelbtini). Filmuota BODY (b. l. 28-30);
4.7. 2024 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), priešais matomas medinis dviejų aukštų namas su prikabinta lentele ant kurios parašyta (duomenys neskelbtini), kurio kairėje pusėje yra įvažiavimas į vidinį namo kiemą. Ant įvažiavimo į vidinį namo kiemą matomas pastatytas tamsios spalvos automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra atsisukęs priekiu į vidinį namo kiemą. Apžiūrint automobilį matosi, jog šio priekinė kairė padanga yra tuščia. Daugiau apžiūrint automobilio vidų matosi, jog ant vairuotojo sėdynės yra padėtas automobilio užvedimo raktas, automobilio registracijos dokumentas ir automobilio techninės apžiūros pasas (kurie paimti). Apžiūrint automobilio bagažinę matosi, jog joje yra domkratas, pirmosios pagalbos vaistinėle, avarinis ženklas, spec. raktas ratams ir atsarginis ratas. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir transporto priemonę jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, įvykio vietoje paimtas ir užplombuotas automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktas, automobilio registracijos dokumentas ir automobilio techninės apžiūros pasas (b. l. 8-10);
4.8. 2024 m. gegužės 21 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), Alcotest, (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu 01:20 val. K. L. buvo nustatytas 3,19 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 01:38 buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 39);
4.9. automobilio registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilio „VOLVO V70“ savininkas yra R. R. (b. l. 43);
4.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra kaina su PVM 2 670,00 Eur (b. l. 46);
4.11. 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2024-05-20 22:49:31 trukmė 02 min. 04 s.) atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta moters balsas, moteris neprisistato. Girdisi kaip moteris sako „laba diena norėčiau pranešti anonimiškai, kad (duomenys neskelbtini) kaime, girti, nu žodžiu „VOLVO“ visas ekipažas girtas“. Skambučio operatorė klausia, „Gal valstybinius numerius žinot?“. Moteris sako, „ne žinokit pravažiavau, visi girti lyg ir jiems padangą ten nuleido, jie dabar stovi pagrindinėje gatvėje, kokia gatvė ten nepasakysiu“. Skambučio operatorė klausia, o tai jūs toj gatvėje stovit?“. Moteris sako, „aš išvažinėju, link namų žodžiu, tai (duomenys neskelbtini) gatvėje jie ten bus palei stotelę“. Skambučio operatorė klausia, „o ten gali būti (duomenys neskelbtini) gatvė?“. Moteris atsako, „nu gali būti ten pagrindinėj gatvėj pačiame miestelyje, nu ta prasme tam kaime visi girti ir padanga nuleista“. Skambučio operatorė klausia, „o tas automobilis „VOLVO“ kokios spalvos?“. Moteris atsako, „tamsios karavanas, nu ilgas, stotelė yra po kaire, o jie stovi po dešine“. Skambučio operatorė paklausia moters, tačiau ši nurodo, kad nori būti anonimu ir neprisistato. Skambučio pabaiga. Apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2024-05-20 23:53:41 trukmė 01 min. 17 s.) atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta vyro balsas, vyras neprisistato. Girdisi kaip vyras sako „laba diena reikėtų policijos, stovi galimai neblaivūs piliečiai, sėdi automobilyje ir dabar tiesiog nuspaudę laiko, jau kokias penkias minutes ir dabar va ką tik“. Vyras nurodo, adresą (duomenys neskelbtini) kaime pačiam (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindinėje gatvėje. Skambučio operatorė klausia, „kaip vadinasi ta pagrindinė gatvė?“. Girdisi kaip vyras aiškina, kad iš karto įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Vyras nurodo kad tai automobilis „Volvo“, valstybinių numerių nemato. Girdisi kaip skambučio operatorė paklausia vyro vardo pavardės, tačiau vyras neprisistato ir teigia, kad nori pranešti anonimiškai. Skambučio pabaiga (b. l. 31-33);
4.12. 2024 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas 2024-05-21 dienos, laikotarpiu nuo 13:45 iki 14:31 val. Matosi kaip policijos pareigūnai stabdo automobilį įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius. Automobilis sustoja. Matosi kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio, vairuotojo pusės. Už automobilio vairo sėdi, kaip dabar jau žinoma, K. L.. Automobilyje matosi ir daugiau asmenų. Girdisi kaip policijos pareigūnas vairuotojo pareikalauja pateikti dokumentus. Vairuotojas kalba nerišliai. Girdisi kaip policijos pareigūnas paklausia, ar vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tada pareigūnai pareikalauja, kad vairuotojas išliptų iš jo vairuoto automobilio. Girdisi kaip vairuotojas nurodo „ oj oj čia tas blaivumas nieko gero nebus“. Matosi kaip pareigūnai K. L. nusiveda prie tarnybinio automobilio ir ten alkoholio kiekio matuokliu jam patikrina neblaivumą ir jam pirmu pūtimu nustato 3,19 promilių neblaivumą. Matosi visi keleiviai, kurie važiavo kartu su K. L. išlipę iš automobilio. Pareigūnas kartu su K. L. apžiūrinėja automobilį ir pildosi procesinius dokumentus bei fotografuoja įvykio vietą. Kitas pareigūnas pildosi procesinius dokumentus automobilyje. Tada policijos pareigūnai liepia K. L. niekur nedingti, nes jam bus išduotas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (b. l. 34-36).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, 4.1.-4.12. nuosprendžio punktuose nurodytų rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog K. L. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Bausmės skyrimas
7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
10. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
11. Kaltinamasis K. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis yra teistas 1 kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs – paskirta bauda išieškota. Administracine tvarka nebaustas, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, posėdžio metu teigė susiradęs darbą ir netrukus įsidarbinsiantis, teigė daugiau niekada nebevairuosiąs automobilio būdamas neblaivus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą, kad kaltinamasis vairavo automobilį nesant jokio būtinumo, kai nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės (ir teisė vairuoti jau atimta), pavartojęs alkoholio – jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti K. L. skyrus tik griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas maksimalus dydis, kadangi kitos bausmių rūšys jam nepadarė poveikio ir neprivertė keisti savo elgesio. Teismas neturi pagrindo tikėti, kad švelnesnė bausmė sulaikytų kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam K. L. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
13. 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.
14. Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis K. L. prisipažino nusikaltęs, labai gailisi, kad pasielgė neatsakingai, pažadėjo teismui daugiau nebenusikalsti, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą minimaliam laikotarpiui (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant 6 (šešiems) mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
15. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
16. Teismas, įvertinęs K. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo sukeltą pavojų žmonių bei turto saugumui, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).
17. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
18. Kaltinamasis K. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra R. R., o ne kaltinamasis K. L., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), darbingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, jog pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 2 670,00 Eur, iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
19. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
20. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu; 2) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžinti savininkui R. R. (b. l. 88), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini R. R..
21. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro 2024 m. liepos 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. L. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 670,00 Eur, neišieškoma suma 924,00 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 670,00 Eur, neišieškoma suma 924,00 Eur (b. l. 151-152), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, K. L. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, 6 (šešis) mėnesius taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis probacijos tarnybai nurodytoje jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, skirti įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti K. L., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, K. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2 670,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro 2024 m. liepos 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. L. turtui: 1) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 670,00 Eur, neišieškoma suma 924,00 Eur; 2) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 670,00 Eur, neišieškoma suma 924,00 Eur, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lengvąjį automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus savininkui R. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. R. disponavimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.