- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1222-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08672-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- Ž. K.
- Ieškovas
- UAB „Scandagra“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. galutiniu sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5759-599/2022, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. preliminarių sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13676-862/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08672-2021-7), kuriuo buvo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo Ž. K. 30 000 Eur netesybų, 6 procentų dydžio procesinių metines palūkanas už priteistą sumą (30 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Scandagra“.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Ž. K. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. galutinio sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė atsakovui Ž. K. terminą iki 2022 m. kovo 24 d. imtinai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti t. y. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti 338 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
4. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos pabaigos. Nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, pajamos siekia 700 Eur. Jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kadangi visas jo turtas yra areštuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo Ž. K. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.
6. Teismas nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d. nutartimi jau buvo išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas – atsakovas įpareigotas sumokėti 338 Eur žyminį mokestį. Minėtos nutarties atsakovas neskundė, ji yra nepanaikinta ir nepakeista, todėl galiojanti ir vykdytina. Atsakovas prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo turėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu. CPK nėra numatyta galimybė du kartus tam pačiam klausimui taikyti trūkumų šalinimo institutą, kadangi teismo priimta 2022 m. kovo 14 d. nutartis yra galiojanti ir nepanaikinta. Dėl išvardintų priežasčių teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Nurodė, kad teismui priėmus skundžiamą nutartį laikyti nepaduotu ir grąžinti pateiktą apeliacinį skundą, visiškai apribojama atsakovo galimybė ginti pažeistas teises. Atsakovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, o priėmė skundžiamą nutartį. Teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Taigi, atsakovas pateikęs prašymą atleisti nuo žyminio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, šalino apeliacinio skundo trūkumus, todėl teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovas neįvykdė nutarties sąlygų. Atsakovas dėl savo turtinės padėties šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bet dėl to negali būti apribota jo teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nespręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio/jo atidėjimo klausimo, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą su šiais atsakovo teiginiais sutinka.
10. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienas iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-649-313/2015).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-599/2008).
12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. galutinio sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2022 m. kovo 24 d. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti 338 Eur žyminį mokestį. Atsakovas 2022 m. kovo 23 d. teismui pateikė prašymą atidėti arba atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, o skundžiama nutartimi iš karto konstatavo, kad atsakovas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų ir apeliacinį skundą grąžino atsakovui. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad 2022 m. kovo 14 d. nutartimi jau buvo išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas, o CPK nėra numatyta galimybė du kartus tam pačiam klausimui taikyti trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
13. Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas apginti savo teises, buvo aktyvus. T. y. jis nors ir neapskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties dėl trūkumų pašalinimo, tačiau teismui pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir pridėdamas tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismui net ir priėmus nutartį sumokėti žyminį mokestį, asmuo turi turėti teisę pateikti prašymą dėl atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio, o teismas privalo tokį prašymą nagrinėti dėl šių priežasčių: 1) CPK nėra imperatyviai uždrausta asmenims pateikti prašymus dėl atidėjimo/atleidimo nuo žyminio mokesčio, net ir po nutarties sumokėti žyminį mokestį priėmimo; 2) vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais pirmosios instancijos teismas turi galimybę kur kas operatyviau išnagrinėti asmens prašymą atidėti/atleisti nuo žyminio mokesčio, negu būtų išnagrinėtas atskirasis skundas, ypač jį siunčiant į apeliacinės instancijos teismą; 3) remiantis pacituota teismų praktika asmeniui turi būti sudaryta galimybė apskųsti jo netenkinantį teismo sprendimą.
14. Taigi, tam, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė į teisminę gynybą, turėjo būti išanalizuoti ir jo argumentai bei įrodymai dėl sunkios turtinės padėties. Tik įvertinęs tokias aplinkybes, teismas galėjo spręsti ar atsakovas pašalino apeliacinio skundo trūkumus, ar ne. Šiuo atveju taip padaryta nebuvo – atsakovo argumentai ir įrodymai dėl jo turtinės padėties įvertinti nebuvo.
15. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas CPK normas pritaikė formaliai, todėl nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į apeliaciją. Dėl išvardintų skundžiama nutartis panaikinama ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo Ž. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.