- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-598-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06012-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyrius, valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos žydų-judėjų religinė bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenės labdaros fondas
- Ieškovas
- Klaipėdos žydų bendruomenės
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos žydų bendruomenės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos žydų-judėjų religinė bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenės labdaros fondas, dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės nuginčijimo ir nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Klaipėdos žydų bendruomenės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Klaipėdos žydų-judėjų religinė bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenės labdaros fondas, dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės nuginčijimo ir nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai. Byloje kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. sausio 9 d. 13.30 val.Ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė tvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Prašė civilinę bylą nutraukti ir ieškovei grąžinti 75 procentus nuo sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 2 d. nutartimi šalių prašymą tenkino, t. y. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, ieškovei grąžino 75 procentus nuo sumokėto žyminio mokesčio. Teismo motyvai: Iš pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties matyti, jog šalys mediacijos procese abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalims taikos sutarties sudarymo ir bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Nurodė, kad yra pagrindas užbaigus šalių ginčą taikos sutartimi grąžinti ieškovei 75 procentus nuo sumokėto žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundo motyvai: Nurodė, kad taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes jos nuostatos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ginčo pastatas, kuris buvo pastatytas 1920 m., Nekilnojamojo turto registre 1956 m. gruodžio 14 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 527 pagrindu įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal tuo metu galiojusį nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą faktiškai buvo priskirtas valstybės nuosavybei. Pagal įstatymus, reglamentavusius dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, šis pastatas nebuvo privatizuotas ar perduotas kitų subjektų nuosavybėn. Tad nepaneigta prezumpcija, jog minėtas turtas ir toliau išlieka valstybės nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir ginčo nesprendė iš esmės. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nėra valstybės įgaliota institucija, galinti priimti sprendimus ir spręsti dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės. Tokį sprendimą dėl valstybės turto gali priimti savininko funkcijas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ar jų įgaliotiniai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, inventorizacija buvo atlikta 1953 m. balandžio 13 d. archyvinės inventorizacijos bylos Nr. 21/7949 pagrindu. Ši medžiaga nebuvo išreikalauta iš VĮ Registrų centro. Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tačiau nei į mediacijos procesą, nei į taikos sutarties tvirtinimą ji įtraukta nebuvo.Ieškovė Klaipėdos žydų bendruomenė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad mediacija gali būti taikoma tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Teisminės mediacijos procese dalyvauja ginčo šalys, jame gali dalyvauti ir kiti civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas galėtų padėti išspręsti ginčą, jeigu to prašo šalys arba patys asmenys. VĮ Turto bankas nėra šios bylos šalis, ji žinodama apie vykstančią mediaciją nesikreipė dėl dalyvavimo taikinimo procese, todėl atskirojo skundo motyvas, kad jai nebuvo pasiūlyta dalyvauti mediacijoje, yra nepagrįstas. Tačiau siūlo apeliacinės instancijos teisme skirti mediaciją, kurios metu pas tą patį mediatorių pakartotinai būtų susitarta dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu. Nurodė, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos pabaiga 1920 m. Pagal J. T. mokslinių tyrimų firmos „Praeitis“ 1991 m. istorinius tyrimus nustatyta, jog nuo XIX a. iki pat 1939 m. aneksijos žydų kapinės buvo toje pačioje vietoje, ant kapinių teritorijos jau XIX a. stovėjo nedidelis pastatėlis, kuris vėliau pastatytas kitoje vietoje – dabartinėje vietoje, jis pastatytas mūsų amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais. Byloje ginčo nėra, kad šis turtas nėra sukurtas valstybės. Iki Vokietijai okupuojant Klaipėdos kraštą (1939 m. kovo 22 d.) šis turtas žydų kapinių teritorijoje buvo skirtas ritualinėms paslaugoms (chevra kadisha), iki nacionalizacijos valdytas žydų bendruomenės. Todėl teiginiai apie šio turto priklausymą Lietuvos Respublikai yra nepagrįsti. Nurodė, kad tik iškėlus civilinę bylą teisme 2017 m. birželio 28 d. buvo padarytas įrašas viešajame registre, kuriuo buvo įrašyta nuosavybės teisė Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teisė – Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis įrašas atsirado Klaipėdos miesto savivaldybės prašymu, todėl ji galėjo teisėtai atsiimti šį prašymą.Ieškovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, valstybės nuosavybe yra laikomas turtas, sukurtas valstybės lėšomis. Ginčo pastatas pabaigtas statyti 1920 m., t. y. iki Vokietijos okupacijos. Jis nebuvo sukurtas Lietuvos valstybės, todėl jai nepriklauso.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutartis sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartis yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartis – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio asmens valiai atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).Byloje nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašydama panaikinti įrašą viešajame registre, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2017 m. birželio 26 d. nuosavybės teise yra Lietuvos Respublikos, o turto patikėjimo teisė yra Klaipėdos miesto savivaldybės; nustatyti, kad Klaipėdos žydų bendruomenė įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir šioje civilinėje byloje atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pakeitė Klaipėdos miesto savivaldybe. Ši nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).Apeliantė nurodė, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkamas subjektas sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2017 m. birželio 26 d. patikėjimo teise buvo valdomas Klaipėdos m. ryšių valdybos. Tik pradėjus bylą nagrinėti teisme 2017 m. birželio 28 d. buvo padarytas įrašas viešajame registre, kuriuo buvo įrašyta nuosavybės teisė Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teisė – Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis įrašas buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės prašymu. Vadinasi, bylos nagrinėjimo metu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė tapo tinkamu subjektu sudaryti taikos sutartį. Apeliantė nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tačiau nei į mediacijos procesą, nei į taikos sutarties tvirtinimą ji įtraukta nebuvo.CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik proceso šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantės procesinė padėtis yra trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų. Vadinasi, ji neturi jokių teisių sudarant šalims taikos sutartį. Pažymėtina, jog ji mediacijos procese galėjo dalyvauti savo prašymu, tačiau pagal byloje esančius duomenis toks prašymas pateiktas nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai).Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir tiksliai apibrėžtos, taikos sutarties dalykas atitinka byloje paduoto ieškinio reikalavimus ir neperžengia byloje pareikštų reikalavimų ribų sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinis teismas, įvertinęs proceso šalių pateiktos ir patvirtintos taikos sutarties turinį, atskirajame skunde bei atsiliepime į išsakytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymo sąlygomis, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir ribas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
trečiojo asmens valstybinės įmonės Turto banko atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.