- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-846-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00470-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- J. N.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1 nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės;
1.2 nustatyti nepilnamečių vaikų E. N. ir M. N. gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
1.3 priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 336 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę išlaikymo sumos valdytoja uzufrukto teise;
1.4 nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką;
1.5 padalinti tarp šalių turėtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą ieškinyje nurodytu būdu;
1.6 po santuokos nutraukimo šalių prievoles pagal gyvenamojo būsto kreditavimo sutartį ir išperkamojo lizingo sutartį palikti solidariomis prievolėmis;
1.7 ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir:
2.1 įpareigoti atsakovą R. N. laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gyventi skyriumi nuo ieškovės J. N. ir nepilnamečių vaikų E. N., ir M. N. jų gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini);
2.2 teismui ir toliau leidus smurtaujančiam atsakovui gyventi kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, prašo uždrausti atsakovui R. N. lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis pažymėtomis indeksu 1-7 (koridorius), 1-8 (sanitarinis mazgas), 1-9 (vaikų kambarys), 1-10 (ieškovės kambarys), 1-11 (vaikų kambarys) bei šiuos kambariuose esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais antrą aukštą;
2.3 įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis indeksu 1-1 (tambūras), 1-2 (holas) ir 1-6 (kambarys - virtuvė);
2.4 uždrausti atsakovui laikinai naudotis automobiliu NISSAN QASHQAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
2.5 nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. N. ir M. N. gyvenamąją vietą su ieškove J. N.;
2.6 priteisti iš R. N. nepilnamečiams vaikams E. N. ir M. N. laikiną po 336 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant laikiną išlaikymą į ieškovės J. N. sąskaitą banke, laikino išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o J. N. paskirti laikino išlaikymo valdytoją uzufrukto teise.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 metų atsakovas pradėjo nesivaldyti, dažnai naudoti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, agresyviai elgtis, o nuo 2021 m. rugsėjo ir nesikalbėti. 2022 m. vasarį atsakovas pradėjo agresyviai elgtis ir terorizuoti ieškovę bei vaikus ir varyti juos iš namų. 2023 m. liepos 7 d. ieškovei po darbo sugrįžus namo atsakovas vėl be jokios priežasties sukėlė žodinį konfliktą ir apšaukęs ieškovę agresyviai elgėsi bei nustojo kalbėtis ir bendrauti su ieškove. Ieškovės gyvenimas tapo nepakeliamas, kadangi atsakovas visiškai ignoravo ieškovę, nebendravo, vengė intymaus ryšio, kitų bendrų šeimos pareigų, jai teko vienai pagrindinė našta prižiūrėti ir rūpintis vaikais, atsakovas su vaikais bendraudavo tik epizodiškai ir tik vaikų sporto klausimais. Toks nelojalus ir santuokinių ryšių nepaisymas iš atsakovo pusės truko iki 2024 m. sausio 8 d. ryto, kai atsakovas užsipuolė ieškovę einančią į darbą ir užtvėręs praėjimą prievarta sugriebė ieškovę už rankos bei įtraukė į vidų, neleido jai išeiti iš namų. Policija smurtaujančiam atsakovui išrašė apsaugos nuo smurto orderį ir į pareigojo atsakovą 15 dienų gyventi atskirai. 2024 m. vasario 5 d. šeimoje švenčiant dukters gimtadienį atsakovas tyčia sugadino šventę, nes vaikų akivaizdoje kabinėjosi prie ieškovės, bandė ją išprovokuoti, liepė susirinkti daiktus ir kraustytis iš namų, šantažuodamas, jog rašys prieš ją skundus ir pan. Neapsikentusi atsakovo vykdomo teroro ieškovė turėjo iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai išrašė apsaugos nuo smurto orderį. Atsakovo elgesys yra neadekvatus, dėl fizinio ir psichologinio smurto, naudojamo ieškovės atžvilgiu, traumuojama ne tik ieškovė, bet ir nepilnametės dukros, kurios mato netinkamą atsakovo elgesį ir toks agresyvus atsakovo elgesys kelia pavojų ir joms, taip sukuriant namuose visišką nesaugumo jausmą. Atsakovas savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dirba pamaininį darbą (1-2 k. per savaitę), turi transporto priemonę (VW Golf), todėl be problemų galėtų proceso metu gyventi atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Atsakovas nepaisant jam pritaikytų apsaugos nuo smurto orderių visais įmanomais būdais siekia pakenkti ieškovei, todėl siekiant išvengti konfliktų ir nesusipratimų, prašo uždrausti atsakovui laikinai naudotis ir automobiliu NISSAN QASHQAI, kuriuo nuo įsigijimo naudojasi ieškovė, važinėdama į ir iš darbo, taip pat vežiodama vaikus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, jog jis išlaiko vaikus, rūpinasi vaikų priežiūra, vaikai faktiškai gyvena su abiem tėvais, šioje proceso stadijoje nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas nėra reikalingas. Ieškovė turi nekilnojamojo turto Vilniuje, todėl jei būtų būtinybė gyventi skyrium, ieškovė galėtų gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė prašo teismo atsakovui leisti naudotis tik labai maža turto dalimi, kurios daugiau nei 50 proc. sudaro katilinė ir garažas. Ieškovė taip pat nenurodo, kaip ji, naudodamasi didesne turto dalimi, apmokės namo išlaikymo mokesčius. Laikinosios apsaugos priemonės šioje proceso stadijoje nėra reikalingos, ieškovė piktnaudžiauja teisės aktais ir siekia pabloginti atsakovo padėtį. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijęs su tuo, kad atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomomis skyrybų sąlygomis.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove; palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą mažamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 336 Eur; negali šioje proceso stadijoje teigti, kad dėl atsakovo veiksmų yra pagrindas įpareigoti pastarąjį gyventi skyrium; yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą - laikinai uždrausti atsakovui lankytis ir naudotis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis bei įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo I (pirmame) aukšte esančiomis patalpomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir:
6.1 nustatė, kad nepilnamečių vaikų E. N. ir M. N. laikinoji gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo yra su ieškove J. N. jos gyvenamojoje vietoje;
6.2 priteisė iš R. N. nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 336 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant laikiną išlaikymą į ieškovės sąskaitą banke, iki teismo sprendimo priėmimo;
6.3 paskyrė ieškovę priteisto iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
6.4 nutarė priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
6.5 uždraudė atsakovui laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, lankytis ir naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-7 (8,45 kv. m, koridorius), 1-8 (7,92 kv. m, sanitarinis mazgas), 1-9 (16,70 kv. m vaikų kambarys), 1-10 (21,96 kv. m ieškovės kambarys), 1-11 (12,72 kv. m vaikų kambarys) bei šiuose kambariuose esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, taip pat laiptais vedančiais į antrą aukštą;
6.6 įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis indeksu 1-1 (4,20 kv. m., tambūras), 1-2 (12,40 kv. m, holas) ir 1-6 (35,28 kv. m, kambarys - virtuvė).
7. Teismas nurodė, kad atsakovui 2024 m. sausio 8 d. buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie tai, kad šis orderis būtų panaikintas, nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad šalys nesutaria. Kaip matyti iš Tarnybos pateiktų vaiko situacijos vertinimo anketų, M. N. nurodė, jog jai svarbūs abu tėvai, juos vienodai myli; E. N. nurodė, jog ir tėtis ir mama jai yra svarbūs, gerai sutaria su abiem tėvais, tačiau kai tėvai pykstasi, mergaitė jaučiasi negerai. Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys neadekvatus. Kaip matyti iš byloje esančios žinutės, atsakovas pripažįsta, jog kalbėjo „negražius“ dalykus, kaltina save dėl savo elgesio, nurodo, jog negeba suvaldyti savo emocijų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi savo vaikais. Tarnybos išvadoje nurodoma, jog J. N. užtikrina vaikų saugumą ir atliepia jų poreikius. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje, į tai, kad atsakovo atžvilgiu 2024 m. sausio 8 d. buvo pritaikytas smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris nėra panaikintas, atsižvelgęs į Tarnybos išvadą, sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes, tačiau remdamasis byloje esančiais įrodymais apie šalių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, taip pat remdamasis Tarnybos išvada, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 336 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nors atsakovas prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodydamas, jog jis vaikus išlaiko, skiria kas mėnesį vaikų išlaikymui po 400 Eur, tačiau iš pridėtų sąskaitos išrašų matyti tik vienas pavedimas ieškovei (20 Eur sumai), taip pat vienas pavedimas „julijai“ (300 Eur sumai). Dėl kitų iš išrašo matomų sumų buvo atliekamos grynųjų pinigų išėmimo operacijos. Tokie duomenys nepagrindžia atsakovo nurodomų aplinkybių, kad minėtos lėšos yra skiriamos vaikų poreikiams tenkinti.
9. Nors byloje yra duomenų apie tai, jog abu sutuoktiniai turi galimybę išsikelti gyventi skyriumi, t. y. turi kito nekilnojamojo turto, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos negalima spręsti apie tai, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą išsikelti iš šalių gyvenamojo namo, taip pat, kad yra pagrindas uždrausti atsakovui naudotis automobiliu. Vien tai, jog bylos duomenimis, šalių santykiai konfliktiški, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo ar uždrausti jam naudotis automobiliu - byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas kaip nors trukdytų ieškovei naudotis namu, automobiliu ar kitaip pažeistų jos ar vaikų turtines bei asmenines neturtines teises gyvendamas name bei naudodamasis minėtu automobiliu. Byloje nėra pagrįstų duomenų apie tai, jog vaikai bijotų atsakovo, ar kad vaikams būtų kilęs realus pavojus atsakovui gyvenant kartu su jais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai konfliktiški, taip pat atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą išvadą, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, jog vaikų emociniam saugumui nebūtų daroma žala, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti alternatyvų ieškovės reikalavimą ir nustatyti laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas R. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį. Nurodė, kad orderis nebuvo panaikintas, tačiau šiuo metu jis nėra galiojantis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė bandė neteisėtai apriboti atsakovo teisę patekti į namus. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad vaikai nori gyventi su abiem tėvais. Mergaitės nurodė, kad gerai sutaria tiek su tėčiu, tiek su mama. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename name, vadinasi vaikais rūpinasi abu tėvai. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui ir nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtina nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove yra tapatus ieškinio reikalavimui.
11. Teismas priėmė nutartį neįvertinęs vaikų poreikių, jie nėra detalizuoti ir pačiame ieškinyje. Atsakovas nurodė, jog be to, kad kas mėnesį skiria 400 Eur vaikų maistui, jis apmoka vaikų telefonų išlaidas 25 Eur/vaikui, apmoka būsto išlaidas (500 Eur/4 = 125 Eur vaikui), apmoka vaikų būrelius, patiria kuro sąnaudas vežant vaikus į būrelius, ugdymo įstaigas. Atsakovas prašo vaikų išlaikymui priteisti laikinąjį išlaikymą po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kaip nors trukdytų ieškovei naudotis turtu, teismas iš esmės suvaržė atsakovo teisę naudotis turtu. Teismas taiko LAP, siekdamas padėti šalims nekonfliktuoti, tačiau palieka pagrindines patalpas (virtuvę) naudotis kartu. Antrame aukšte 1-8 patalpoje stovi skambimo mašina, uždraudus atsakovui naudotis šia patalpa, laiptais, koridoriumi, atsakovas netenka galimybės išsiskalbti. Atsakovas patalpomis 1-9 (vaikų kambarys), 1-10 (ieškovės kambarys), 1-11 (vaikų kambarys) ir taip nesinaudoja, tačiau patalpos 1-7 ir 1-8 atsakovui yra reikalingos, prašo teismo nutarties dalį, kuria jam uždrausta naudotis 1-7 ir 1-8 patalpomis bei laiptais, vedančiais į antrąjį aukštą, panaikinti.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad orderio galiojimas šiuo metu neturi jokios teisinės reikšmės, nes svarbus buvo pats tokio orderio surašymo ir pritaikymo atsakovo atžvilgiu faktas – orderis buvo surašytas dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu. Atsakovas orderio neskundė, nes pats atvykusiems policininkams pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, todėl skunde nebūtų turėjęs jokių save pateisinančių motyvų. 2024 m. vasario 22 d. apklausos metu mergaitės buvo kalbinamos dėl skyrybų bylos ir kurios metu jos nurodė norėsiančios likti būtent su mama, t. y. ieškove. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad perka mergaitėms sporto inventorių, kartu sportuoja ir ar leidžia laiką kartu, domisi mokslu ir panašiai. Atsakovas pagrasino dukroms, kad jei jos nusisuks nuo jo (t. y. palaikys ieškovę), daugiau iš jo jokios pagalbos nesulauks. Nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas turės paskatą labiau pradėti bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovu negalima pasitikėti, jis meluoja ir vadovaujasi vien tik savo asmeniniais interesais, jis 2023 m. gruodžio mėnesį pavogė ir išnešė iš namų visus asmeninius ieškovės dokumentus, melavo, kad jų neėmė. Atsakovas teigia, jog perka vaikams maistą ir moka už būrelius, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Kad atsakovas apmoka telefonų išlaidas – įrodymų nepateikė. Nutartimi teismas neuždraudė atsakovui naudotis dalimi namo, t. y. virtuve, svetaine bei koridoriumi ir tambūru. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas jų laikosi ir ieškovės gyvenimas nors ir visa dar yra kupinas nerimo, tačiau ji ir nepilnamečiai vaikai jaučiausi daug saugiau, atsakovas nešneka iš viso, bendrauja tik per savo atstovę, kas padeda išvengti konfliktų ir apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei nepažeisti jų teisių. Jei atsakovui yra būtina skalbimo mašina, jis gali ją persinešti į 1aukšte esantį vonios kambarį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
14. Atsakovas teikia naujus įrodymus – Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas bylą, remiasi teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, todėl papildomai prie bylos prijungti atsakovo nurodomą nutartį nėra pagrindo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas, 13 punkte nurodant, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos (arba teismas gali savo iniciatyva pritaikyti) ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (kitas laikinąsias apsaugos priemones). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurie teismas priteisė iš jo nepilnamečių vaikų naudai po 336 Eur laikiną išlaikymą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.1921, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti laikiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo vaikų išlaikymui priteisti laikinąjį išlaikymą po 200 Eur/mėn. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laikinąjį išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas be to, jog kas mėnesį skiria 400 Eur vaikų maistui, jis apmoka vaikų telefonų išlaidas 25 Eur/vaikui, apmoka būsto išlaidas, apmoka vaikų būrelius, patiria kuro sąnaudas vežant vaikus į būrelius, ugdymo įstaigas. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių tokius savo teiginius. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, aplinkybė, kad atsakovas teigia, jog jis perka maistą, apmoka vaikų telefonų sąskaitas, būrelius, būsto išlaidas ir panašiai, bei kad ieškovei atitenka valstybės skiriami vaikų pinigai, detaliai įvertins pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokių klausimų nesprendžia ir ieškinio iš esmės nenagrinėja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, Tarnyba tokiam išlaikymo dydžiui pritaria, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis laikino išlaikymo dydis (336,00 Eur) bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai būtų patenkinti.
18. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą su ieškove. Jis nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename name, vadinasi vaikais rūpinasi abu tėvai. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui 2024 m. sausio 8 d. buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, Tarnybos pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina, kad nepilnametė M. N. nurodė, jog jai svarbūs abu tėvai, juos vienodai myli; E. N. nurodė, jog ir tėtis ir mama jai yra svarbūs, gerai sutaria su abiem tėvais, tačiau kai tėvai pykstasi, mergaitė jaučiasi negerai. Šie duomenys patvirtina, kad laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, padėtų negilinti šalių tarpusavio konfliktų. 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atsakovo prašymu nustatė laikiną vaikų bendravimo tvarką su tėvu, kas užtikrina atsakovo teisę bendrauti su vaikais.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas uždraudė atsakovui naudotis namo dalimi. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad patalpomis 1-9 (vaikų kambarys), 1-10 (ieškovės kambarys), 1-11 (vaikų kambarys) ir taip nesinaudoja, kas patvirtina, kad poreikio naudotis šiomis patalpomis atsakovas neturi. Atsakovas nori, kad jam būtų suteikta galimybė naudotis antro aukšto patalpomis 1-7 (koridorius) ir 1-8 (vonios kambarys), kadangi vonios kambaryje yra skalbimo mašina. Teismo vertinimu, šiuo atveju leidus atsakovui naudotis dalimi antro aukšto patalpų, iš esmės netektų prasmės šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, atsirastų galimybė kilti šalių tarpusavio konfliktams. Šiuo atveju kilus nesutarimui dėl skalbimo mašinos, pati ieškovė atsiliepime nurodė, kad skalbimo mašina gali būti perkelta į pirmo aukšto vonios kambarį, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios yra skirtos mažinti tarpusavio konfliktus tarp šalių.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikai nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiai, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaikų interesų. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą, dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo R. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.