Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. J., L. J., nedalyvaujant pareiškėjui UAB „General Financing“ atstovui, suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Virbickui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. J., L. J. ir antstoliui Sauliui Virbickui dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo UAB „General Financing“ atstovas, suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Virbickas, kurie apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 247str.). Gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo tenkinti jų prašymą (b.l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Esant sutuoktinių solidariajai prievolei, išieškojimas nukreipiamas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nenustatinėjant sutuoktinio dalies pagal CPK 667 straipsnį. Šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto; tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidariają prievolę (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006 ; 2006 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006, 2007 m. gruodžio 29d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.).

Jeigu teismas nustato, kad abu sutuoktiniai pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o LR CPK 667 str. nustatyta procedūra neatliekama. Teismas nustatęs, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai pareiškė tokį prašymą, turi atmesti jį kaip nepagrįstą dėl negalėjimo taikyti LR CPK 667 str.

Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis S. Virbickas vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0127/10/01404 dėl 1941,31 Lt. skolos išieškojimo iš R. J. bendrovės „General Financing“ naudai pagal antstoliui pateiktą vykdyti dokumentą – Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-11 teismo įsakymą civ. byloje NR. L2-4822-470/2009 (b.l. 4), 2010-08-03 areštavo R. J. sutuoktinei L. J. priklausančias lėšas – darbo užmokestį (b.l. 6)., kurios laikytinos bendrąja R. J. ir L. J. jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1d. 5p.).

Iš pateiktų pareiškėjo dokumentų - vartojimo kredito sutarties sandorio Nr. 4 matyti, kad matyti, kad R. J. sudarė pirkimo sandorį su pareiškėju, pagal kurį išsimokėtinai turėjo sumokėti 2.165,00 Lt. (b.l. 43). Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo R. J., pagal šią sutartį būdamas santuokoje jis pirko kompiuterį šeimos poreikiams. Šias aplinkybes patvirtino ir jo sutuoktinė L. J.. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius šeimos poreikiams tenkinti, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas.

Darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju teismo priteista iš skolininko R. J. skola yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš bendro turto, todėl prašymas dėl turto dalies nustatymo, atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra išaiškinęs savo 2007m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Antstolis tokiu atveju turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsniai). Tokį pareiškimas teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis).

Iš prie šios nagrinėjamos bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0127/10/01404 duomenų matyti, kad šiuo nagrinėjamu atveju antstolis nesikreipė į teismą dėl prievolės pobūdžio išaiškinimo, todėl 2010-08-03 nepagrįstai priėmė patvarkymą Nr. 0127/10/01404 areštuoti lėšas, priklausančias skolininko R. J. sutuoktinei L. J., ir 2010-08-03 pateikė išieškotojui UAB „General Financing“ Siūlymą dėl turto padalijimo, nurodydamas, kad vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininko sutuoktinei priklausantis darbo užmokestis, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei siūlydamas išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Kadangi pareiškėjo pareiškimas netenkintas, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str., 291str.,teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „General financing“, į/k 300515252, buveinė Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, sąskaita Nr. LT6340100424015880087, bankas AB DnB NORD , banko kodas 40100, valstybės naudai 23,40 Lt.( dvidešimt tris Lt. 40 ct.) išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.