- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- TS-147-827/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- A. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-298, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 2 dalį subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, A. D. bausmės vykdymo pradžia 2013 m. gegužės 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. lapkričio 28 d., 2/3 bausmės atliko 2021 m. rugsėjo 28 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 10 d. – 3 metai 18 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2022 m. lapkričio 15 nutarimu Nr. 58-298 nutarė netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje iš savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti nelegaliais būdais. A. D. su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, asmeninės sėkmės siekis, neįvertinant pasekmių, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, turėjo neigiamos įtakos jo tiek gyvenimo būdui, tiek nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties, neatpažįsta problemų, susijusių su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. A. D. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą - daugiau uždirbti. Tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nuteistasis yra išreiškęs sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlius nuteistajam mokamą valytojo darbą, jis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, perkeltas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus nedirba ir neišreiškia jokių pozityvių ketinimų darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu. Nuteistasis teigia, kad jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo vien dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Formaliai patvirtino savo galimybę dirbti, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu A. D. 2 kartus skatintas (paskutinį kartą 2020 m. kovo 3 d. ir 7 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2019 m. liepos 26 d.). Po perkėlimo 2019 m. rugpjūčio 19 d. į Vilniaus pataisos tęsti bausmės atlikimo, A. D. nei karto nebaustas, tai rodo tam tikras nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Turimais duomenimis, A. D. vykdė Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 58-108 pateiktas rekomendacijas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, sumokėjo didelę dalį turimų skolų, dėjo tam tikras pastangas dalyvauti intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau motyvacija užbaigti dalyvavimą svyruojanti dėl jo atžvilgiu priimto lygtinio paleidimo komisijos neigiamo sprendimo, todėl nuteistasis nusprendė nebetęsti priemonės vykdymo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Nutarime taip pat pažymėta, kad visi 5 komisijos nariai sprendimą priėmė vienbalsiai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad jis įvykdė visas Komisijos skirtas rekomendacijas, todėl Komisija nepagrįstai vėl nusprendė lygtinio paleidimo jam netaikyti ir rekomendavo toliau vykdyti skirtas rekomendacijas. Jis pažymi, kad nutarime nurodytos rekomendacijos yra deklaratyvios ir abstrakčios, nenurodant konkrečių programų ir užsiėmimų, todėl jam neaišku, kiek laiko jam reikia jas vykdyti, kad komisija nuspręstų, jog jis pasitaisė ir jį galima laikyti neizoliuotą, - galimai iki pat bausmės termino pabaigos. Nuteistasis skunde nurudo, kad Komisijos nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau parodyti jį iš negatyvios pusės. Svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisija pagrindinį dėmesį teikė jo praeities ir bylos, už kurią jis yra nuteistas, nagrinėjimui. Tačiau šitie visi klausimai dėl jo kaltės prisipažinimo, taip pat dėl jo praeities teistumų, jau buvo įvertinti tiek pirmos instancijos teisme, tiek apskundus apeliacine tvarka, ir todėl jam buvo skirta griežta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Komisija vertindama jo pasirengimą būti paleistam lygtinai, turėtų vertinti jo dabartinį elgesį atliekant bausmę. Vadovaujantis tokia Komisijos nuomone, jis neturi galimybių būti paleistas lygtinai, nes jo ankstesni teistumai neišnyks iki pat bausmės pabaigos. Nors įstatymų leidėjas numatė galimybę, nuteistiems virš dešimt metų laisvės atėmimo bausmės, prašytis būti paleistam į laisvę atlikus 2/3 bausmės, tačiau Komisijos sprendimas vertinant ne elgesį bausmės metu ir pasirengimą būti paleistam lygtinai, o pakartotinai vertinant bylos aplinkybes, už kurią jis yra nuteistas, pažeidžia LR Konstituciją bei žmogaus teises, nes jis yra už tą patį nusikaltimą baudžiamas du kartus. Nuteistasis pažymi, kad skirtingai, nei teigiama nutarime, jis savo kaltę teisminio nagrinėjimo tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, pripažino. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis 2021 m. gruodžio mėnesį patyrė (duomenys neskelbtini), buvo etapuotas į Santaros klinikas (išrašas pateikiamas prie skundo), kur atlikta skubi operaciją, po kurios reikalinga reabilitacija. Dėl savo sveikatos būklės jis neturi galimybės dirbti pataisos įstaigoje. Lygtinio paleidimo atveju, jis turi pateikęs pažymą, kad jam bus suteikta darbo vieta, atitinkanti jo sveikatos būklę. Komisija savo nutarime pažymi, kad jis vykdė komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarime skirtas rekomendacijas: įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją, padengė visus turimus įsiskolinimus, dėjo pastangas dalyvauti intervencinėse pataisos priemonėse, tačiau komisija vis tiek nusprendė, kad to neužtenka. Matant tokius komisijos veiksmus, ir įvertinus Vilniaus PN lygtinio paleidimo komisijos nutarimus, dauguma kurių yra atmetami teikimai paleisti lygtinai, kyla abejonės lygtinio paleidimo institutu, bei aplamai galimybe būti paleistam lygtinai. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus. Turi šeimą, žmoną ir du nepilnamečius sūnus, kuriems reikalingas tėvas. Paleistas lygtinai įsipareigoja įsidarbinti nuo pat pirmos dienos. Pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, turėtų galimybę tokiu sunkiu ekonominiu periodu dirbdamas laisvėje prisidėti prie šeimos gerovės bei išlaikymo kaštų dengimo, taip pat galėtų ženkliai prisidėti prie vaikų auklėjimo. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Patikina, kad giliai įsisąmonino nusikaltimo ir bausmės priežastinį ryšį, visuomeninės santvarkos, sukurtos įstatymų pagrindu, pagarbos jų vykdymui svarbą. Įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas. Taip pat sutinka, esant reikalui ir teismui nusprendus paleisti lygtinai su intensyvaus stebėjimo apykoje, dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį.
Atsiliepimas
Pareiškimų dėl nušalinimo, atsiliepimų ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti A. D. lygtinio paleidimo klausimą, nes jo, kaip nuteistojo, kuriam paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, 2/3 paskirtos bausmės atlikimo terminas suėjo 2021 m. rugsėjo 28 d.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad A. D. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus –2/3 dalies jam paskirtos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2021 m. rugsėjo 28 d., tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 58-298 netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. D. Komisijai pristatomas ketvirtą kartą, Lietuvoje nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau yra teistas Norvegijoje 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bet duomenų apie bausmės atlikimą nėra. Bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 28 d. paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namus. Nuosprendžiu, pagal kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę A. D. nuteistas už vieno nesunkaus, dviejų apysunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą. A. D. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), gamino ir laikė įrenginius skirtus psichotropinei medžiagai –metamfetaminui gaminti, gamino psichotropinę medžiagą metamfetaminą. Be to, jis dalyvaudamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), gamino, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei dalį jos pardavė. Padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip itin pavojingos, jų darymo pasekoje padaroma žala dideliam žmonių ir jų artimųjų ratui, dėl asmenų įtraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą, jų sveikatos žalojimo, po to dažnai sekančio kriminalinio elgesio, siekiant patenkinti poreikį šioms medžiagoms. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę (rodo didesnį asmenybės pavojingumą) bei tai, ar jis laikysis įstatymų būdamas paleistas lygtinai.
Pažymėtina, kad A. D. turi aukštesnįjį išsilavinimą, staliaus-baldžiaus profesinę kvalifikaciją, iki suėmimo apie metus dirbo užsienio įmonėje, bausmės atlikimo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, lankė anglų kalbos mokymus (būrelį).
Kaip matyti iš asmens bylos atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis išreiškė norą dirbti, jam buvo pasiūlytas valytojo darbas, tačiau jo A. D. atsisakė, galimai paklusdamas nuteistųjų subkultūros nuostatoms, taip pat nurodė, jog nedirbs bet kokio administracijos pasiūlyto darbo. Po to jis nedirbo nei Pravieniškių pataisos namuose, nei Vilniaus pataisos namuose, į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, teisindamasis, kad negali dirbti dėl nuo jo nepriklausančių veiksnių. Ši aplinkybė buvo tiek Komisijos, tiek teismo vertinta, svarstant pirmus tris kartus A. D. lygtinio paleidimo klausimą, tai buvo vienas iš argumentų, kodėl lygtinis paleidimas buvo netaikytas. Vis dėlto šiuo metu atsižvelgtina į tai, kad atliekant bausmę, nuteistasis turėjo reikšmingą sveikatos sutrikimą, pagal 2021 m. gruodžio 8 d. išrašą iš medicininių dokumentų patyrė (duomenys neskelbtini), galimai po gydymo kurį laiką buvo nedarbingas ar galimybės dirbti sunkų fizinį darbą buvo apribotos. Tikslių duomenų apie jo sveikatos būklę po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo 2022 m. gegužės mėn., byloje nėra pateikta, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog gydymas tebetęsiamas iki šiol. Taip pat pažymėtina, kad 2021-2022 m. nuteistasis periodiškai atlikinėjo gerbūvio darbus pačioje pataisos įstaigoje, prisidėdamas prie aplinkos tvarkymo ir gyvenimo sąlygų gerinimo, ši aplinkybė, vertinant nuteistojo nuostatas į darbą nebuvo skundžiamame Nutarime pažymėta, nors turi įtakos darbinės motyvacijos vertinimui. Nuteistasis planuoja dirbti būdamas paleistas į laisvę, pateikė duomenis dėl galimo įdarbinimo UAB „E. j.“ metalo gaminių (duomenys neskelbtini) pareigose. Skunde nuteistasis išreiškė kategorišką nuostatą įsidarbinti iš karto po lygtinio paleidimo, tokiu būdu prisidėti prie šeimos išlaikymo, realizuoti save per darbinę veiklą socialinėje aplinkoje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis neturi negatyvių nuostatų apskritai į darbą. Nuteistojo teigiamos nuostatos į savęs realizavimą darbinėje veikloje, gali būti vertinamos kaip itin reikšminga prielaida, galinti palengvinti nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę procesą. Pagal asmens bylos duomenis lygtinio paleidimo metu jis grįš gyventi į jo motinai priklausantį butą (duomenys neskelbtini).
Pagal Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą 2021 m. rugsėjo 8 d. A. D. buvo skolingas pagal patvarkymus dėl žalos išieškojimo 1634,35 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus pataisos namų duomenimis skolos likutis buvo 143,35 Eur. Nuteistasis pateikė antstolės V. D. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, pagal kurį 1491 Eur skola sumokėta. Antstolių informacinės sistemos duomenys šią aplinkybę patvirtina, kitų vykdomų išieškojimų jo atžvilgiu nefiksuota. Konstatuotina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu visiškai išsprendė savo finansinius sunkumus, susijusius su vykdomais jo atžvilgiu piniginiais išieškojimais, todėl finansinės prievolės nebus kriminogeninis veiksnys, skatinantis poreikį pakartotinai nusikalsti.
2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. spalio 5 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Komisija skundžiamame nutarime vertino, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes pastaruoju metu nestebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Tačiau teismo nuomone, ši rizika linkusi mažėti. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamame Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis vykdė individualaus socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarime nustatytas rekomendacijas. Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, A. D. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje; bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, lankė anglų kalbos būrelį; sumažino savo finansines prievoles, dalyvavo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos resocializacijos skyriaus tiksliniuose psichologo užsiėmimuose, kriminalinės subkultūros mažinimo programoje. Asmuo skatintas nevartoti kriminalinės subkultūros elementų kasdieniniame gyvenime, necenzūrinių žodžių, žargono bei pravardžių, išklausė „12 žingsnių programos“ užsiėmimų ciklą, kuris skirtas informuoti apie alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo riziką bei žalą, taip pat motyvuoti keisti vartojimo sukeltą rizikingą elgesį, kreiptis pagalbos ir ją priimti, 2021 m. rugpjūčio mėn. nuteistasis kviestas pokalbiui dėl išreikšto poreikio psichologinių paslaugų teikimui, pokalbio metu nuteistasis teigė neturintis jokių problemų, tačiau norintis dirbti, nes reikia formaliai, tačiau dėl nuteistojo gynybiškumo ir priešiškumo, nebendradarbiavimo poreikis psichologinės pagalbos teikimui nenustatytas, rekomenduota ateityje, esant galimybei siekti didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į savo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesą, skatinti nuteistojo įžvalgą bei skatinti kreiptis pagalbos ir ją priimti; dalyvavo nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose integracijos į visuomenę programoje, 2022 m. sausio - vasario mėn. nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, nuspręsta nuteistajam vesti edukacinio pobūdžio užsiėmimus, orientuojantis į gyvenimo stilių, kriminalines nuostatas, problemų identifikavimą ir sprendimą, pasekmių numatymą ir įvertinimą; 2022 m. gegužės mėn. nuteistasis savo noru nutraukė priemonės vykdymą dėl sumažėjusios motyvacijos, t.y, dėl neigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo, nors iki tol užsiėmimus lankė nuosekliai, stengėsi įsitraukti, rekomenduota ateityje didinti nuteistojo motyvaciją, įtraukti į prosocialias veiklas, siekti užmegzti bendradarbiavimu grįstą santykį; nuteistasis periodiškai atliko gerbūvio darbus: bibliotekos patalpoje; bendro naudojimo patalpoje, rūbinėje.
Nors Komisija savo nutarime akcentuoja socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius poreikius, nurodo, kad nuteistasis paskutiniu metu nepriima jam taikomų priemonių, skirtų valdyti aktualius kriminogeninius poreikius, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl tikslinga tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tuo pačiu Komisija nutarime pažymi, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Komisija konstatavo, jog bausmės atlikimo metu A. D. baustas drausmine tvarka 7 kartus, viena nuobauda panaikinta administracinio teismo sprendimu, skatintas du kartus. Vertindamas drausminių nuobaudų reikšmę lygtinio paleidimo klausimui, teismas pažymi, kad visi nuteistojo jam taikomo režimo pažeidimai buvo padaryti Pravieniškių pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose atlikdamas bausmę A. D. jokių pažeidimų nedarė, nei karto baustas nebuvo, paskutinė nuobauda jam buvo skirta prieš trejus metus, šiuo metu nuobaudos negalioja. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų atliekant bausmę ilgą laiką yra nestebima, nuteistojo elgesys nuosekliai gerėjo, jis įvertino netinkamą savo elgesį, padarė teigiamas išvadas ir pataisos įstaigoje pradėjo elgtis pavyzdingai, sugebėjo tinkamai laikytis pataisos įstaigose nustatytos tvarkos.
Iš Komisijos nutarimo esmės ir socialinio tyrimo išvados matyti, jog pilnas individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių neįvykdymas siejamas su tuo, kad 2021 -2022 m. stebimi nesėkmingi nuteistojo bendravimai su įstaigos psichologais, siekiant įvertinti psichologinės pagalbos poreikius, dėl vidinės nuteistojo nuostatos ir priešiško nusiteikimo psichologinių priemonių atžvilgiu, nesugebėjimo pačiam identifikuoti mąstymo problemas, neigiant jų buvimą. Kita vertus specialistas nurodė, kad tokia nuostata yra nulemta to, kad nuteistajam jau tris kartus buvo netaikytas lygtinis paleidimas, iš skundo turinio taip pat matyti, kad A. D. abejoja lygtinio paleidimo instituto taikymo realumu. Iki neigiamo Komisijos ir teismo sprendimo jo lygtinio paleidimo atžvilgiu nuteistasis nuosekliai lankė psichologinius užsiėmimus ir stengėsi įsitraukti, vadinasi ir dėjo pastangas valdyti su jo problemų identifikavimo, kriminalinių nuostatų, sprendimų, pasekmių numatyto sunkumais susijusius kriminogeninius poreikius. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu veikiamas socialinės aplinkos, laipsniškai perima socialinei grupei būdingas vertybes, socialinio elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus, todėl vertintina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas izoliacijos sąlygomis daro jam neigiamą įtaką. Įvertinus tai, kad A. D. laisvės atlikimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau su kriminaline subkultūra nėra susidūręs, svarstytina, ar tolesnis bausmės atlikimas lygtinio paleidimo sąlygomis, dirbant probacijos specialistams nebūtų labiau koreguojantis jo mąstymą, elgesį teigiama linkme, pagerintų kriminogeninių poreikių valdymą. Galiausiai atsižvelgtina į tai, kad A. D. svarstomas dėl lygtinio paleidimo jau ketvirtą kartą, pirmus du kartus sutiko su Komisijos išvadomis, jų sprendimų neskundė, šiai dienai jis atlikęs jau virš ¾ bausmės - 9 metus 7 mėnesius.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su šeima (broliu ir mama), turi šeimą (yra susituokęs, turi tris vaikus, kurių du augino iki suėmimo), siekia sugrįžti į šeimą ir gyventi pilnavertį šeiminį gyvenimą, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, darbą. Šias aplinkybes teismas vertina, kad A. D. yra pakankamai orientuotas į save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad jo emocinės gerovės ypatumai nėra susiję su jo nusikalstama veika, emocinių ar psichologinių problemų, trukdančių nuteistojo kasdieniam funkcionavimui nenustatyta. Šios charakteristikos neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistojo pastangas resocializuotis visuomenėje. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, pastaruosius trejus metus bausmės atlikimo metu jo teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai, gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.
Tikėtina, kad A. D. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti A. D. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus jo elgesio pokyčius.
Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visuma aplinkybių, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, sudaro pagrindą manyti, kad A. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 58-298 naikintinas ir A. D. taikytinas lygtinis paleidimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas,
nutaria:
Tenkinti nuteistojo A. D. skundą.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 58-298, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytu pagrindu taikyti nuteistajam A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:
1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 arba 4 dalį;
2) dalyvauti elgesio pataisos programose;
3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;
4) nesilankyti tam tikrose vietose;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;
6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.