- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-122-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B., jos gynėjui advokatui D. Ž.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos I. I. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams. Baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
1) draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 1 metus 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini) d.;
2) transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, išieškant iš J. B. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą –10 350 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. B. (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. B. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. apeliaciniu skundu prašo J. B. pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prokuroro (duomenys neskelbtini) d. nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti įvykdžius jo konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas taikydamas J. B. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavo, jog šiuo atveju yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, tačiau prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji (duomenys neskelbtini) d. buvo bausta administracine tvarka už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - už automobilio vairavimą esant neblaiviai, buvo paskirta 600 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Teismas tik pasisakė, kad iš bylos duomenų matyti, kad J. B. turi teisę vairuoti transporto priemonę nuo (duomenys neskelbtini) d., tai yra jos vairavimo stažas yra virš (duomenys neskelbtini) metų, ir per šį laikotarpį, išskyrus (duomenys neskelbtini) metais padarytą administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, nėra padariusi jokio kito administracinio nusižengimo, todėl laikytina, kad ji nėra linkusi nusikalsti asmenybė, o jos paskutiniu metu padaryti teisės pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygoti susiklosčiusių gyvenimo situacijų, o ne jos piktybiškumo daryti teisės pažeidimus. Prokuroro pažymi, kad J. B. padarytas nusikaltimas, o kartu ir buvęs tapatus administracinės teisės pažeidimas, nors jis ir buvo padarytas prieš metus laiko, tačiau ji sėdo už vairo būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti (neturėdama vairuotojo pažymėjimo) charakterizuoja ją kaip nedrausmingą vairuotoją, patvirtina, kad ji iš ankstesnio pažeidimo (nusižengimo) nepasimokė, o tai rodo jos didelį neatsakingumą ir rodo jos nenorą laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir įstatymų. Neabejotinai jai buvo žinoma, kad už vairavimą neblaiviam yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir kad negalima vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo, tačiau net ir suprasdama, kad daro nusikaltimą, elgėsi lengvabūdiškai ir sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi. Visos šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad J. B. linkus nesilaikyti įstatymų, kad ji nepadarė tinkamų išvadų dėl jos anksčiau padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad šioje byloje J. B. padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindo teigti, kad J. B. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas būtent neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
2.2. Prokuroras skunde pažymi, kad Alytaus apylinkės teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą, neatsižvelgė į jos padarytą iš esmės analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta 600 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šiuo atveju, J. B. dar ir vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Taigi akivaizdu, kad J. B. išvadų nėra padariusi, toliau daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad administracinė poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, teigiamos įtakos J. B. nepadarė. Todėl J. B. turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikotarpiui negu pusantrų metų, ne mažiau kaip šio laikotarpio artimas vidurkis - 3 metams.
2.3. Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas nekonfiskuoti J. B. šeimai priklausančios transporto priemonės (jos sutuoktinio D. B. vardu registruoto automobilio „Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikant BK 72 straipsnio nuostatas visiškai nepagrįstas. Teismo motyvas, kad J. B. šeimoje dar turi seną „Audi“ transporto priemonę, kuri nelabai važiuojanti ir į kurią reiktų labai daug investuoti, tačiau šiuo metu jos vyras be darbo ir ji nelabai daug uždirba, todėl automobilis „Toyota Avensis“ labai reikalingas jos šeimai. Ji gyvena už miesto, tai yra iki darbo 15 km arba 1,5 valandos iš jos kaimo iki miesto centro su autobusais. Vyrui ieškotis darbo yra sudėtinga be transporto. Ji pripratusi padėti tėvams, kurie gyvena daugiabučiame name mažame bute ir yra garbaus amžiaus bei turi sveikatos problemų, juos reikia nuvežti į Santariškes, kartais išvežti į sodą, kad jie truputį atsigautų. Taip pat yra anyta po onkologinių ligų. Ji turi seserį, tačiau ši gyvena (duomenys neskelbtini), nevairuoja ir nelabai rūpinasi tėvais. Kitų darbingo amžiaus giminių arti neturi. Ji dirba VšĮ „V.K.C.“ projektų vadove. Darbas labai atsakingas ir reikalaujantis didelių kompetencijų. Ji yra atsakinga už valstybės valdomų įmonių - „I.“, „L.P.“, „L.G.“, „K.N.“ ir kt., strategijų įvertinimą, jos ataskaitos gula I. Š. ant stalo ir yra tvirtinamos. Taip pat, ji vadovauja tam tikriems projektams, dalyvauja įstatymų projektų rengime, yra sukūrusi koncepciją, kaip turėtų būti matuojama valstybės valdomų įmonių veikla, todėl reikia dažnai vizituoti tas įmones, vykti į (duomenys neskelbtini). Tai yra labai aktyvus darbas, daug bendrauja su ministerijomis, viceministrais, todėl jai reputacija yra labai svarbi ir jos darbo pobūdis reikalauja pastovaus jos keliavimo iki (duomenys neskelbtini), ir todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, yra visiškai nepagrįsti ir nesuprantami. Teismas visiškai neatsižvelgė į J. B. anksčiau padarytą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą už automobilio vairavimą esant neblaiviai, šiuo metu ji vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi dar neišlaikė vairavimo egzamino, tai yra ji negalės naudotis šiuo automobiliu, nuvykti į jos aukščiau nurodytas vietas. Todėl, turėdama (disponuodama) automobilį, ji ir toliau gali daryti panašius administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, kadangi kaip matyti, jai taikyta administracinė nuobauda jokio poveikio nepadarė, skirta nuobauda jos nesustabdė nuo nusikaltimo padarymo, todėl matyti, kad ji išvadų nėra padarius ir nėra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
3. J. B. apeliaciniu skundu prašo netaikyti BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų – netaikyti jai transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 10 350 eurų konfiskavimo arba taikyti dalinį transporto priemonės vertės konfiskavimą – 1 000 eurų sumai, mokėjimą atidedant 2 metų laikotarpiui, arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 metų sumokėjimo terminą.
3.1. Apeliaciniame skunde J. B. pažymi, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su vyru atvyko pavakarieniauti ir valandos bėgyje išgėrė keletą taurių vyno. Po vakarienės turėjo palikti automobilį ir pareiti pėsčiomis, tačiau vakarieniaujant su vyru įvyko konfliktas dėl vyro neištikimybės. J. B. išsiaiškino, jog sutuoktinis paskutinius 3-4 metus melavo ir ji iš pykčio nesusivaldė, nejautė alkoholio poveikio, todėl neklausydama vyro paėmė raktelius ir pasakė, kad vyrą veža namo. Priešingu atveju ji tokios nesąmonės nebūtų padariusi. Atstumas iki jų gyvenamos vietos nebuvo didelis, tik apie 1 kilometrą. J. B. bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu buvo nustatytas girtumas. Automobilį vairavo dar neturėdama vairuotojo teisių (buvo išlaikiusi teorijos egzaminą). Apeliaciniame skunde pažymi, jog turi (duomenys neskelbtini) metus vairavimo stažo be jokių nuobaudų. Dabar lankosi pas psichoterapeutą, kad daugiau taip nepaleistų emocijų ir susitvarkytų su esamomis problemomis ramiai ir oriai. Dėl baustumo paaiškino, kad prieš metus laiko buvo bausta administracine tvarka, kai ji neblaivi padarė autoįvykį ir jai buvo atimtos teisės vieneriems metams, kadangi jai prieš pusantrų metų gyvenimas slydo iš po kojų, jos vyrui buvo įtariamas Alzheimeris, sutuoktinis antrą kartą per metus prarado darbą, sūnus turi problemų su disleksija, disgrafija, yra patyręs daug patyčių progimnazijoje. Ji su sūnumi daug dirbo, kartu darydavo namų darbus, samdė korepetitorius. Be to, ir ji pati irgi buvo praradusi darbą, kai pirmą kartą šitaip pasielgė - ji išgėrė vyno ir nuvažiavo iki parduotuvės, kuri yra už kilometro nuo jos gyvenamųjų namų nusipirkti maisto, kur ir buvo sulaikyta. Dabar ji susirado gerą darbą, kuriame yra laiminga. Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje, vyras pirko išsimokėtinai prieš 4-5 metus, kai dirbo UAB „V.V.“. Dėl padaryto įvykio ji gyvenime sau to atleisti negalės, nežinojo, kaip susitaikyti su tuo, ką padarė, savo veiksmus vertina labai blogai. Tai jai buvo ir yra didžiulė gėda, save graužia kiekvieną dieną, labai blogai vertina savo veiksmus, labai nuoširdžiai gailisi.
3.2. Apeliaciniame skunde J. B. pažymi, jog dėl jos padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Prokuroras kaltinamajame akte nustatė viena jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras nenustatė. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ypatingai sunkią J. B. šeimos dabartinę finansinę situaciją, neturėjimą realių galimybių gauti tokių didelių lėšų sumokėti teismo priteistą sumą, neatkreipė dėmesio į šių galimybių dar didesnį sumažėjimą, kuris visai nepriklauso nuo jos valios, tai yra COVID-19 įtakos Lietuvos Respublikos ekonomikai ir ūkio sektoriui, kas sąlygojo didelę bedarbystę šalyje ir jos sutuoktinio kasdien vis progresuojančią ligą, dėl ko ateityje jis daugiau niekada negalės dirbti. Skunde pažymi, kad J. B. sutinka su baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo būtinumu šioje byloje, tačiau nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės dydžiu. Teismas tinkamai neįvertino, jog jos darbinė veikla vertinama ypatingai teigiamai ir kiti aplinkos žmonės taip pat ją vertina kaip labai teigiamą asmenybę, taip pat teismas neįvertino, jog jos tėvai yra garbaus amžiaus, sunkios sveikatos, kuriems reikalinga pastovi J. B. pagalba, taip pat jos sūnus turi psichologinių problemų, reikalingos papildomos lėšos jo ugdymui, taip pat ir sutuoktiniui D. B. yra nustatytas Kognityvinės veiklos sutrikimas, kuriam šiuo metu yra nustatytas sveikatos pablogėjimas ir šiuo metu yra gydomas ligoninėje, be to, ji pati turi sveikatos problemų, nustatyta hipertenzinė širdies liga. Be to, skunde pažymima, kad dėl sunkios finansinės padėties jai teko pasiimti 3 000 eurų paskolą. Konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje (transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas) pagal byloje nustatytas aplinkybes ir J. B. charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui.
3.3. Skunde pažymima, kad J. B. nėra teista, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio ji visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo nusikaltimą atskleisti, yra teigiamai charakterizuojama, automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia visai su šiuo nusikaltimu nesusijusiems asmenims. Taigi, konfiskavimo instituto taikymas J. B. atžvilgiu šioje byloje, konfiskuojant transporto priemonę ar jos vertę nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti. Be to, atsižvelgiant į pasaulyje susiklosčiusią ekonominę situaciją, J. B. net ir dedant maksimalias pastangas nelieka net minimalios teorinės galimybės artimiausiu metu užsidirbti daugiu pinigų (išlaikant sutuoktinį ir vaiką, paremiant kiek išgaliu finansiškai senus savo tėvus), kad sumokėti priteistą sumą.
3.4. Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad J. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turėtų taikyti dvi (atimti specialiąją teisę ir kitą) baudžiamojo poveikio priemones, tokiu atveju prašoma atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti J. B. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimu asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiu (20 MGL), atidedant sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
4. J. B. atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime pažymima, kad J. B. atžvilgiu yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti jai atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo taikyti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tačiau šiuo atveju J. B. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl tokiu atveju konfiskavimo institutą nėra privaloma taikyti. Be to, atsiliepime J. B. pažymi, jog prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ja remtis nėra teisinio pagrindo.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad nors J. B. vieną kartą yra bausta administracine tvarka pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau per daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ((duomenys neskelbtini) metų aktyvaus vairavimo stažą) be minėto administracinio nusižengimo nėra padariusi jokio kito nusižengimo, be to, J. B. darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su vairavimu, turėjimas teisę vairuoti jai yra gyvybiškai svarbus. Be to, J. B. (duomenys neskelbtini) d. išlaikė vairavimo teorinį egzaminą.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje J. B. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o J. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, tačiau skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti laidavimo institutą J. B. atžvilgiu. Prokuroras prašo J. B. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti baudą, taip pat konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti ilgesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. J. B. apeliaciniu skundu prašoma netaikyti konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (10 350 eurų) konfiskavimo arba taikyti dalinį transporto priemonės vertės konfiskavimą (1 000 eurų), mokėjimą atidedant 2 metų laikotarpiui arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę (20 MGL) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 metų sumokėjimo terminą. Nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins arba pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju J. B. praeityje neteista, taigi ji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, turtinė ar neturtinė žala J. B. neteisėtais veiksmais nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, J. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, tai yra dar viena BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį, grindžiamas tuo, jog nėra BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, jog yra pagrindas manyti, kad J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi J. B. yra vieną kartą bausta administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviai, ko pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, tai yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimus turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. (kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021 ir kt.).
10. Iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad J. B. administracine tvarka bausta tik vieną kartą, tai yra pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už vairavimą būnant neblaiviai (nustatytas lengvas girtumas, 0,68 promilės), ko pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė. Nors padarytas administracinis nusižengimas yra itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet jis buvo vienintelis, todėl negalima teigti, jog J. B. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. B. yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama ypatingai teigiamai, nusiskundimų ir priekaištų dėl jo darbo nebuvo, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra, yra ištekėjusi, turi nepilnametį sūnų, nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda nebegaliojo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir šiuo konkrečiu atveju padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, J. B. asmenybę ir jos požiūrį į padarytą veiką, ankstesnių teistumų nebuvimą, jos poziciją viso proceso metu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinkta laiduotoja jai turės teigiamos įtakos. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju visiškai pagrįstai priėmė sprendimą atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė. Nuosprendyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti motyvai dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimo. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį šioje dalyje naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-303/2020, 2K-100-648/2019).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. B. paskyrė draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, laikotarpiui. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo šią baudžiamojo poveikio priemonę ir J. B. nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris nors ir mažesnis už vidurkį, bet ne minimalus, yra akivaizdžiai per trumpas. Alytaus apylinkės teismas skirdamas šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą tinkamai atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, praeityje yra administracine tvarka nubausta už vairavimą esant neblaiviai (nustatytas 0,68 promilės neblaivumas), ko pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė. Teismas įvertino ir J. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jog ji dirba, darbovietės yra charakterizuojama teigiamai. Taip pat teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad pati J. B., jos sutuoktinis, jų nepilnametis sūnus ir J. B. tėvai turi įvairių sveikatos problemų, į tai, kad J. B. sutuoktinis nedirba ir ji viena išlaiko šeimą, padeda garbaus amžiaus tėvams. Nors J. B. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra didelis, ji vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ir praeityje yra bausta administracine tvarka už vairavimą apsvaigus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, J. B. pateiktus paaiškinimus, mano, jog minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra sistemingi, yra atsitiktinio pobūdžio, nulemti susiklosčiusių gyvenimiškų situacijų, todėl yra pagrindas manyti, kad J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo J. B. nustatytas draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonės arba šią teisę įgyti 1 metų 6 mėnesių terminas pakankamai suvaržys jos teises. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis ir šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
14. Alytaus apylinkės teismas taikydamas J. B. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dar ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (10 350 eurų). Prokuroras apeliaciniu skundu prašo konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
15. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai J. B. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininkės asmenybę. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne J. B., o jos sutuoktiniui D. B., be kurio sutikimo J. B. vairavo šį automobilį, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė konfiskuoti iš J. B. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas J. B. sutuoktinis D. B. nurodė, kad automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko išsimokėtinai 3 metų laikotarpiui, už kurį sumokėjo 20 000 eurų, mėnesines įmokas už automobilį mokėjo D. B.. Taip pat liudytojas D. B. pažymėjo, jog nors įmokas už automobilį mokėjo jis, tačiau automobilis buvo įgytas būnant santuokoje su J. B., todėl tai yra bendras šeimos turtas. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas D. B. įvykio dieną kavinėje buvo kartu su J. B., matė, jog ji vartojo alkoholinius gėrimus ir nors prieštaravo, jog ji sėstų vairuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis taip pat įsėdo į automobilį ir kartu išvažiavo.
17. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, todėl J. B. ir D. B. šis turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl neturi reikšmės aplinkybė, ar kaltininkės sutuoktinis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju J. B. sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir yra registruota J. B. sutuoktinio D. B. vardu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.
18. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi esant tik išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nėra. Pirmosios instancijos nurodytos aplinkybės, kad J. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, anksčiau nėra teista, administracine tvarka bausta vieną kartą, charakterizuojama teigiamai, nėra vertinamos kaip išskirtinės. Kaip minėta, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).
19. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nors J. B. anksčiau nėra teista, tačiau į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad nors J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau (duomenys neskelbtini) d. administracine tvarka buvo nubausta už vairavimą esant neblaiviai, ko pasekoje buvo apgadinta kita transporto priemonė. Taigi, nors J. B. nėra sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidėja, tačiau itin pavyzdinga vairuotoja jos taip pat pripažinti negalima. Labai svarbu įvertinti ir tai, jog J. B. dėl administracinio nusižengimo įvykdymo buvo 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji įvykdė vis dar neturėdama šios teisės. Taigi, akivaizdu, kad ji nepaisydama tos aplinkybės, kad neturi susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones, neblaivi sėdo už automobilio vairo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio nekonfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdamasi už vairo neblaivus ji parodė, jog darydama nusikalstamą veiką negalvojo apie galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jos ir jos šeimos teises. Nagrinėjamu atveju taikant transporto priemonės konfiskavimą bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos ir jos sutuoktinio D. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Byloje esančių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – D. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
21. J. B. apeliaciniu skundu prašo netaikyti transporto priemonės – automobilio “Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo arba taikyti tik dalinį automobilio vertės konfiskavimą (1 000 eurų), mokėjimą atidedant 2 metų laikotarpiui arba taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį (20 MGL) ir atidėti mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaip aukščiau minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad šiuo atveju yra privalomas automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, todėl klausimai dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios sumos konfiskavimo neskyrimas, piniginės sumos sumažinimas arba dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas, nesvarstytini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
J. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., priklausantį turtą – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. (duomenys neskelbtini) d. nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti įvykdžius jo konfiskavimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.