Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. I. ir T.K. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. I. ir T. K. I. ieškinį atsakovei O. D. dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Civilinėje byloje Nr.e2-691-661/2017 O. D. pareiškė du ieškinio reikalavimus, susijusius su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t.y. dėl statybos darbų atlikimo be kitų bendrasavininkų (ieškovų E. I. ir T.K. I.) sutikimo, tikslu vietoje vieno Gyvenamojo namo suformuoti du atskirus gyvenamuosius namus; ir vėlesnio šių naujų nekilnojamojo turto objektų padalinimo tarp O. D. ir T.K. I.. Apeliantų teigimu, gyvenamojo namo padalinimas (nuosavybės modifikavimas) bus galimas tik tuo atveju, jei O. D. bus leista atlikti jos prašomus statybos darbus be atsakovų sutikimo. Be to, net ir O. D. teigiamo sprendimo civilinės bylos Nr. e2-3655-661/2018 dalyje dėl Gyvenamojo namo atveju – patenkinus jos ieškinio reikalavimus – tokiu sprendimu Gyvenamasis namas dar nebus padalintas. Gyvenamojo namo padaliniams įvyktų tik O. D. tinkamai atlikus atitinkamus statybos darbus – nustatyta tvarka įteisinus statybos darbų atlikimą ir užbaigimą, suformavus du atskirus gyvenamuosius namus. Taigi šioje situacijoje teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog Vilniaus apygardos teismo byloje atsakovei pripažinta nuosavybė „į konkrečias schemoje nurodytas gyvenamojo namo dalis“. Tokios „konkrečios dalys“ šiuo metu neegzistuoja.

7.2. Civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 pareikšto ieškinio pagrindą dalyje dėl Gyvenamojo namo sudaro motyvai apie (O. D. teigimu) esamą bendrąją dalinę visų Gyvenamojo namo patalpų nuosavybę, o ieškinio dalyką – reikalavimai leisti atlikti statybos darbus be bendrasavininkų sutikimo bei padalinti jų rezultate suformuotus naujus nekilnojamojo turto objektus tarp bendrasavininkų. Tuo tarpu šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudaro ieškovų motyvai, jog šalims jau nuo seno asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso atskiros Gyvenamojo namo patalpos. Bylos ieškinio dalykas – reikalavimas pripažinti tokias ieškovų nuosavybės teises į konkrečias Gyvenamojo namo patalpas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 ir šioje bylos pareikštų ieškinių reikalavimai (ieškinio dalykas) yra skirtingi. Taip pat skiriasi ieškinio pagrindas – ieškiniai grindžiami skirtingais juridiniais faktais.

7.3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog būtent šioje byloje teismo sprendimas ir nustatyti juridiniai faktai turės prejudicinę galią civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 sprendžiant dėl O. D. ieškinio reikalavimų.

7.4. Teismas skundžiamoje nutartyje kaip teisinį pagrindą nurodė kitas – CPK 164 straipsnio 2 punkto normas (fakultatyvinį bylos stabdymo pagrindą paskyrus ekspertizę). Apeliantų teigimu, akivaizdu, kad šis nurodytas teisinis pagrindas nesusijęs su nagrinėto klausimo esme.

2. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

4. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018. Taigi apeliacijos dalykas – bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

5. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

6. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima, ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

7. Iš atskirajame skunde išdėstytos pozicijos spręstina, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios bylos bei civilinės bylos (Nr. e2-3655-661/2018) ryšiu. Apeliantai teigia, kad gyvenamojo namo padalinimas (nuosavybės modifikavimas) bus galimas tik tuo atveju, jei O. D. bus leista atlikti jos prašomus statybos darbus be atsakovų sutikimo. Be to, net ir O. D. teigiamo sprendimo civilinės bylos Nr. e2-3655-661/2018 dalyje dėl Gyvenamojo namo atveju, Gyvenamasis namas dar nebus padalintas. Gyvenamojo namo padaliniams įvyktų tik O. D. tinkamai atlikus atitinkamus statybos darbus. Apeliantai atskirajame skunde taip pat akcentuoja, jog ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju (pripažinus ieškovų nuosavybės teises) nebūtų galimi nei civilinėje byloje Nr.e2-3655-661/2018 O. D. prašomi atlikti be ieškovų sutikimo darbai, nei O. D. priklausančio nekilnojamojo turto vieneto formavimas toje Gyvenamojo namo dalyje – kadangi joje būtų vien ieškovams priklausančios nuosavybės teise patalpos. Šių argumentų pagrindu prašoma skundžiamą nutartį panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka.

8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šioje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovei T. K. I. asmeninės nuosavybės teises į gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), patalpas 2-1, 2-2, 5-1, 5-2, palėpę (išskyrus plotą virš pirmo aukšto patalpų 4-1, 4-2 ir 4-3), rūsio patalpas, esančias po patalpomis 1-5,1-6, 2-3 ir 4-4; pripažinti ieškovei T. K. I. bendrosios dalinės nuosavybės teises į gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), ½ patalpos 5-3,1/3 dalį bendrojo naudojimo patalpų 1-4,1-5,1-6,1-9, 2- 3, 2-4, 4-4, 4-5; pripažinti ieškovui E. I. asmeninės nuosavybės teises į gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), patalpas 6-1, 6-2; pripažinti ieškovui E. I. bendrosios dalinės nuosavybės teises į ½ antrojo aukšto patalpas 5-3, ½ rūsio patalpos, esančios po patalpa 1-8 bei 1/3 dalį bendrojo naudojimo patalpų 1-4,1-5,1-6,1-9, 2-3, 2-4, 4-4, 4-5. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalims jau seno asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso konkrečios Gyvenamojo namo patalpos, todėl remdamiesi sudarytų sandorių, kurių metu šios konkrečios patalpos buvo perleidžiamos, duomenimis, ieškovai prašo pripažinti jiems nuosavybę į konkrečias Gyvenamojo namo patalpas.

9. Civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0) ieškovė O. D. (šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje – atsakovė) ieškiniu prašo leisti atlikti jai kartu su atsakovais (šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje - ieškovai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą „Gyvenamojo namo padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“ be atsakovų sutikimo; atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) - ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1079 kv. m dalį,; 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raide A pažymėtą dalį, t. y. A pastatą pagal architekto L. P. parengtą 2016 m. schemą „Gyvenamojo namo padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“; 3) ūkinį pastatą, pažymėtą plane 6I1Ž; 4) kiemo statinius, patenkančius į O. D. atidalijamą žemės sklypo dalį; atsakovams pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1089 kv. m dalį; 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raide B pažymėtą dalį, t. y. B pastatą pagal architekto L. P. 2016 m. parengtą schemą „Gyvenamojo namo padalinimas suformuojant du atskirus vienetus – du vienbučius gyvenamuosius namus (7.1) (duomenys neskelbtini)“; 3) ūkinį pastatą, pažymėtą plane 3I1Ž, ir ūkinį pastatą, pažymėtą plane 5I1Ž; 4) kiemo statinius, patenkančius į E. I. ir T. K. I. atidalijamą žemės sklypo dalį. Taigi, kaip matyti iš ieškovės O. D. civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 pateikto ieškinio, ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą sudaro motyvai, jog šalims Gyvenamasis namas, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso dalinės nuosavybės teise.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalyką sprendžia, jog civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0) nustatyti faktai gali turėti įrodomąją galią šioje byloje sprendžiamam ginčui, nes tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, yra prejudicinis ryšys. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovų šioje byloje pareikštas ieškinys praktiškai yra tapatus, nes nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje e2-3655-661/2018 buvo priimtas dėl nuosavybės teisės į tą patį gyvenamąjį namą modifikavimo (atidalinimo), atsakovei ir ieškovams pripažįstant nuosavybės teisę į konkrečias schemoje nurodytas gyvenamojo namo dalis. Taigi civilinėje byloje e2-3655-661/2018 patenkinus O. D. ieškinio dalį dėl šio Gyvenamojo namo atidalinimo į du nekilnojamojo turto objektus, ieškovų nuosavybės teisių į Gyvenamojo dalis, kaip reikalauja ieškovai šioje byloje, pripažinimas nebūtų įmanomas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

11. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro pagrindo ir apeliantų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas kaip teisinį pagrindą sustabdyti bylą nurodė CPK 164 str. 2 p. normas, o ne 163 str. 3 p. Remiantis pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąja, bei rezoliucine dalimis, akivaizdu, jog teismas šią civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018, t. y. vadovaudamasi CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu bylos sustabdymo pagrindu. Todėl vien ta aplinkybė, jog teismas galimai per klaidai rezoliucinėje nurodė, jog šią civilinę bylą sustabdo vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 2 punkto (t. y. ekspertizės skyrimo) pagrindu, o ne CPK 163 straipsnio 3 punktu, nedaro jokios įtakos apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą, nagrinėjamą bylą sustabdė įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-3655-661/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01762-2016-0) ginčo objektą, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.