Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-6934-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-73-602/2016Nutartis · 2016-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-6934-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00845-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6934-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-00845-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.8.1.6., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjai J. P.,atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui O. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-12-10 sprendimą Nr. (23.31-08)-467-80974 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti grąžinti nuo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas.

Nurodė, kad 2014-12-15 pareiškėjai nuo sąskaitos buvo nurašyti pinigai, o vėliau paaiškėjo, kad piniginės lėšos buvo nurašytos VMI Sprendimo pagrindu. Nesutikdama su priimtu Sprendimu nurodė, kad Sprendimas pareiškėjai įteiktas nebuvo, nors tai privalu padaryti, be to, toks sprendimas gali būti įvykdytas savanoriškai, ar dalimis. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas, o piniginės lėšos grąžintos. Pareiškėja taip pat nesutinka ir su prievolės suma. Pareiškėjos teigimu, visą laiką pareiškėja mokėjusi 2424 Lt žemės mokesčio, o šį kartą pareiškėjai priskaičiuota mokėti 5397 Lt. Atitinkamai nesutinka ir su priskaičiuotais delspinigiais. Prieštaraudama piniginių lėšų nurašymui nurodė, kad į šią sąskaitą pervedamas darbo užmokestis iš kurio yra atskaičiuojamos sumos pagal vykdomuosius raštus. Kadangi įstatymas numato darbo užmokesčio dydį, kuris turi likti atskaičius lėšas pagal vykdytinus dokumentus, todėl Sprendimas negalėjo būti pradėtas vykdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 23–28) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Dėl deklaracijų įteikimo nurodė, kad pareiškėja yra EDS naudotoja dar nuo 2009 metų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo pareiškusi norą gauti deklaraciją paštu, žemės mokesčio deklaracija už 2014 metus pareiškėjai 2014-10-15 buvo išsiųsta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau į VMI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad pareiškėja minėtu adresu negyvena. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. deklaracija pareiškėjai buvo išsiųsta sutuoktinio adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat apie susidariusią mokestinę nepriemoką buvo paskelbta VMI interneto svetainėje, skyrelyje Mano VMI. Atsakovės teigimu, deklaracijos įteikimas tiek paštu, tiek skelbiant viešai, atitinka teisės aktų nuostatas, todėl darė išvadą, kad deklaracija pareiškėjai buvo įteikta tinkamai.

Dėl Sprendime nurodytų prievolių nurodė, kad pareiškėja nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybėje valdo žemės sklypus, todėl pagal Žemės mokesčio įstatymą yra žemės mokesčio mokėtoja. Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 12 str. 4 dalies nuostata, VMI, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus žemės mokesčio tarifus, taikytinus 2014 m., apskaičiavo pareiškėjai žemės mokestį – 5397 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėja ginčo dėl deklaracijos teisėtumo neinicijavo, todėl, VMI teigimu, deklaracija yra teisėta. Nurodė, kad delspinigiai – 122,64 Lt apskaičiuoti už 2013 m. bei 21,06 Lt delspinigių apskaičiuoti pagal 2014 m. deklaraciją.

Dėl teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką nurodė, jog VMI turi teisę mokestinę prievolę išieškoti priverstinai, jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka nesumoka mokestinės prievolės. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka prievolės nesumokėjo, todėl buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę prievolę ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Apibendrindami nurodė, jog pareiškėja žinojo visas faktines aplinkybes, susijusias su mokesčio apskaičiavimu, taip pat žinojo apie pareigą mokesčius sumokėti, o nesumokėjus mokesčių administratorius imsis priemonių nepriemokai išieškoti.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-12-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-467-80974 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo grąžinti nuo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos tuo pagrindu, kad pareiškėja nesumokėjo jai apskaičiuoto žemės mokesčio ir susidariusių delspinigių už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 (5397 Lt žemės mokestis ir 21,06 Lt delspinigiai) bei žemės mokesčio delspinigių (122,64 Lt) už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas) 12 str. 4 d. žemės mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. Šio įstatymo 5 d. nustatyta, kad mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 str. 1 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra apibrėžta kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.). MAĮ 81 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. MAĮ 105 str. 1 d. 2 punkte reglamentuota, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas - po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 str. 2 d.). MAĮ 106 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos.

Žemės mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55 (ginčo metu galiojusi redakcija, toliau – ir Taisyklės), 54 punkte nustatyta, kad žemės mokestis apskaičiuojamas, žemės sklypo mokestinei vertei taikant to sklypo buvimo vietos savivaldybės tarybos (nuo 0,01 iki 4 procentų) nustatytą tarifą. Žemės mokestį mokesčio mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius (Taisyklių 55 p.). Žemės mokesčio mokėtojui formuojama kalendorinių metų deklaracija, kurioje nurodomi visi (Lietuvos Respublikos teritorijoje) žemės mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimi žemės sklypai, jų plotai bei mokestinės vertės, taikomų lengvatų vertės, kiti žemės mokesčiui apskaičiuoti reikalingi duomenys ir apskaičiuota žemės mokesčio suma (Taisyklių 57 p.). Žemės mokestis turi būti apskaičiuotas, o suformuotos ir patvirtintos deklaracijos įteiktos mokesčio mokėtojams (ne EDS vartotojams – pagal deklaracijų formavimo metu nustatytus deklaracijų siuntimo ar paskiausių gyvenamųjų (buveinių registracijos) vietų adresus, o EDS vartotojams ir mokesčio mokėtojams, kuriems žemės mokesčio mokėti nereikia, – deklaracija pateikiama per EDS) iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Deklaracijų įteikimo operacijos atliekamos šių taisyklių 75 punkte nustatyta tvarka, t. y. siunčiant paštu (75.1. p.); tiesiogiai, kai mokesčio mokėtojas pageidauja savo deklaraciją atsiimti pats ir yra pateikęs 77 punkte nustatyta tvarka prašymą nesiųsti žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (75.2. p.); telekomunikacijų galiniais įrenginiais (EDS deklaracijų ir tikslinimo formų duomenys teikiami visiems mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojams, registruotiems EDS vartotojams, kurie per 2 paskutinius metus elektroniniu būdu yra pateikę bent vieną deklaraciją, papildomai paštu deklaracijos nebesiunčiamos) (75.3. p); viešai paskelbiant, t. y. tais atvejais, kai deklaracijų neįmanoma įteikti 75.1–75.3 punktuose nurodytais būdais (75.4. p.).

Nustatyta, taip pat dėl šių aplinkybių neprieštaravo ir pareiškėja, jog ji EDS (elektroninio deklaravimo sistema) naudotoja yra nuo 2009 metų, tačiau atsakovei buvo pareiškusi norą deklaracijas gauti paštu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją (suformuota 2014-10-15) už 2014 m. mokestinį laikotarpį, kartu su žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedu, pareiškėjos pageidavimu, 2015-10-16 klasikiniu paštu išsiuntė pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 65, 66, 67). Vėliau gavus asmens gyvenančio minėtu adresu pranešimą, jog pareiškėja šiuo adresu negyvena, VMI žemės mokesčio deklaraciją 2014-11-19 išsiuntė pakartotinai pareiškėjos sutuoktinio gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 32, 35) bei pranešimą apie 2014 metais susidariusią mokestinę nepriemoką patalpino www.vmi.lt skyrelyje Mano VMI. Taigi atsakovės veiksmus, pareiškėją informuojant apie apskaičiuotą žemės mokesčio prievolę, įvertinus aukščiau aptartų teisės nuostatų (Taisyklių 75.1.–75.4. punktų) apimtyje, darytina išvada, kad atsakovė pranešdama pareiškėjai tiek paštu pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (atsakovei žinomu adresu; šiuo adresu pareiškėja gyveno nuo 2010-10-21 iki 2014-11-26), tiek kitais būdais (sutuoktinio adresu, viešo paskelbimo būdu), tinkamai veikė teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimų pranešant pareiškėjai apie 2014 m. žemės mokesčio apskaičiavimą ir terminą (iki 2014-11-17) šiai mokestinei prievolei įvykdyti nenustatyta. Pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės nenurodė, kad jai nebuvo žinoma apie 2014 m. deklaracijoje apskaičiuotą žemės mokestį ir pareigą apskaičiuotą mokestį sumokėti.

Minėta, jog mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę įtvirtina MAĮ 40 str. 1 punktas. Kaip nustatyta Žemės mokesčio įstatymo 12 str. 5 dalyje, žemės mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos (ši nuostata nurodyta ir 2014 m. deklaracijoje). MAĮ 105 str. 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kai mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 str. 1 d. 3 p.). MAĮ 81 str., reglamentuojančiame mokestinės prievolės vykdymą, 2 dalyje nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, jog mokesčių mokėtojui įstatyme numatytais terminais nesumokėjus naujai apskaičiuoto ir nurodomo sumokėti mokesčio ir (arba) su juo susijusios sumų, mokesčių administratoriui įstatymas suteikia teisę apskaičiuotą mokestinę prievolę išieškoti priverstinai. Todėl, kaip ir šiuo atveju, pareiškėjai nuo deklaracijoje nurodyto termino (2014-11-17) per 20 dienų nesumokėjus apskaičiuoto žemės mokesčio, VMI turėjo teisinį pagrindą žemės mokestį ir su šiuo mokesčiu susijusias sumas išieškoti priverstinai. Atitinkamai turėjo ir teisinį pagrindą priimti ginčo Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, pasirenkant MAĮ 106 str. 1 d. 1 punkte nustatytą mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą (duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų)).

Pareiškėjos teigimu, ginčo Sprendimas turėjo būti įvykdytas tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip numatyta MAĮ 110 str. 1 dalyje, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, <...>. MAĮ 2 str. 22 p. mokestiniai ginčai apibrėžiami, kaip ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pagal paminėtą nuostatą, ginčo Sprendimo, kuriuo tik išieškoma mokestinė nepriemoka, apskundimas nelaikytinas mokestiniu ginču MAĮ 2 str. 22 punkto prasme, todėl Sprendimo apskundimas teismui savaime nesustabdo jo vykdymo. Mokestiniu ginču šiuo atveju būtų pareiškėjos apskųstas deklaracijoje apskaičiuotas mokėti mokestis, tačiau pareiškėja jai naujai apskaičiuoto mokesčio neskundė.

Žemės mokesčio mokėtojas – žemės savininkas (Žemės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.). Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo atitinkamus žemės sklypus, todėl aplinkybė, kad pareiškėja yra žemės sklypų valdytoja, atitinka paminėto teisinio reguliavimo sąlygą, kad pareiškėja yra šio mokesčio mokėtoja. Pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 dalį, savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio tarifas gali būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Savivaldybės taryba kiekvienais metais iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato mokesčio tarifą, todėl ir 2014 metams žemės mokestis buvo nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-13 sprendimu Nr. 1-1227. Vadovaujantis šiuo sprendimu mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną žemės mokestį 2014 metams. Atsižvelgiant į tai, kad žemės mokestis kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienais metais nustatomas atskiru sprendimu, todėl ir mokėtinas mokestis kiekvieniems metams gali būti apskaičiuojamas skirtingas. Mokesčių administratorius apskaičiuodamas žemės mokestį vadovaujasi savivaldybių sprendimuose nustatytais žemės mokesčio tarifais. Kaip ir nagrinėjamu atveju, žemės mokestis 2014 metams buvo apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės 2013-05-13 sprendimu Nr. 1-1227, kuris taikytinas tik 2014 metams, todėl apskaičiuotos sumos atitinkamai 2013 ir 2014 metams galėjo skirtis. Kaip jau minėta, pareiškėja jai apskaičiuotos mokėtinos žemės mokesčio sumos neskundė, todėl vien tik argumentas, kad apskaičiuota mokestinė prievolė nėra teisinga, nes 2013 metais ji buvo mažesnė, nepaneigia apskaičiuoto mokėti žemės mokesčio 2014 metams teisingumo. Analogiškais motyvais pasisakytina ir dėl apskaičiuotų delspinigių. Be to, prievolių ataskaitoje yra išsamiai nurodyta, už kokį mokestinį laikotarpį yra apskaičiuoti delspinigiai. Kaip nustatyta MAĮ 96 str. 1 d. 1 punkte, delspinigiai mokami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Šiame straipsnyje nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 d.). Delspinigių skaičiavimo trukmę reglamentuoja MAĮ 98 str. Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjai prievolė sumokėti 2013 m. žemės mokestį buvo nustatyta iki 2013-11-15, todėl nesumokėjus iki minėtos datos delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti nuo sekančios dienos, taip pat prievolė sumokėti 2014 m. žemės mokestį atsirado 2014-11-17, kurios pareiškėjai iki minėtos datos nesumokėjus delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti taip pat nuo sekančios dienos. Atitinkamai tokiu būdu pareiškėjai ir buvo apskaičiuoti prievolių ataskaitoje nurodyti mokėti delspinigiai. Delspinigių apskaičiavimą, dydį ir terminus reglamentuoja MAĮ 95–100 straipsniai, tuo tarpu vien tik skundo argumentas, kad delspinigiai neteisingi, nes nenurodyta kokiu pagrindu ir kokio dydžio delspinigiai apskaičiuoti, nėra pakankamas apskaičiuotų delspinigių neteisėtumui pagrįsti.

Minėta, jog mokestinių prievolių išieškojimą reglamentuoja MAĮ, kuriame nėra reglamentuoti vykdomų mokestinių išieškojimų apribojimai, susiję su išieškojimais pagal vykdomuosius dokumentus. Tuo tarpu pareiškėja skunde tik bendrai nurodydama, kad įstatymas numato darbo užmokesčio dydį, kuris turi likti atskaičius lėšas pagal vykdytinus dokumentus, šio argumento teisiškai nepagrindė, t. y. nenurodė, koks konkrečiai teisės aktas reglamentuoja darbo užmokesčio dydį, kuris turi likti atskaičius lėšas pagal vykdytinus dokumentus. Todėl šis tik abstraktaus pobūdžio argumentas, kuriuo pareiškėja prieštarauja piniginių lėšų nurašymui, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į atsakovės teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą, patenkinti pareiškėjos reikalavimus ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-12-10 sprendimą Nr. (23.31-08)467-80974 skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinus šio sprendimo, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti grąžinti nuo sąskaitos nurašytas pinigines sumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti J. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška