- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 2-1069-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00444-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“, R. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Forest Brothers“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Forest Brothers“ prašė iš atsakovų R. Ž. ir UAB „Kukras“ solidariai priteisti 789 227,87 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovė reiškiamus reikalavimus sumažino iki 403 590 Eur žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2006-09-12 ieškovas ir R. Ž. sudarė darbo sutartį Nr. 17, pagal kurią R. Ž. įsidarbino pirkimų vadovu. Tą pačią dieną R. Ž. supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 5.1.4 punktas nustatė komercinių paslapčių apsaugą. Atsakovas kasdienėje darbinėje veikloje naudodavosi komercinę paslaptį sudarančia informacija. Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą R. Ž. atleistas 2010-03-26. Nuo 2009 m. kovo mėnesio ieškovo pardavimų apimtys ženkliai sumažėjo dėl neteisėtų R. Ž. veiksmų, o UAB „Kukras“ pardavimai atitinkamai išaugo. R. Ž. UAB „Kukras“ perdavinėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją: 1) iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), sukurtos susirašinėjimui su UAB „Kukras“, išsiuntė UAB „Kukras“ informaciją apie ieškovui siunčiamus komercinius pasiūlymus, gaminių išmatavimus, brėžinius, prekių savikainos nustatymo skaičiuoklę ir kita; 2) dažnai su UAB „Kukras“ bendravo telefonu, ką patvirtina R. Ž. suteikto telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė; 3) nuo 2010-01-11 buvo priimtas dirbti į UAB „Kukras“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje buvo nustatyta, kad daugelis bendrovių, kurioms prekes 2008 m. teikė ieškovas, nuo 2009 m. prekes įsigydavo iš UAB „Kukras“, o iš ieškovo prekių nebeįsigydavo. Nuo 2009 metų UAB „Kukras“ pardavė buvusiems ieškovo pirkėjams prekių už 5 851 264 Lt. Nuo 2009 m. UAB „Kukras“ pirko prekes iš tiekėjų, kurie iki tol buvo ieškovo tiekėjais, už 4 270 123,60 Lt. 2008 m. ieškovas iš šių tiekėjų pirko prekių už 2 927 015 Lt. 2010 m. lyginant su 2008 m. ieškovo pirkimai iš tiekėjų sumažėjo 1 930 787 Lt, o UAB „Kukras“ pirkimai per tą patį laikotarpį išaugo 3 527 899 Lt. 2008 m. ieškovas iš nurodytų transporto paslaugų tiekėjų pirko paslaugų už 609 988,12 Lt, 2009 m. už 344 673,91 Lt mažiau. UAB „Kukras“ 2009 m. pirko transporto paslaugų už 262 250,18 Lt. 2010 m. ieškovas pirko paslaugų iš nurodytų paslaugų teikėjų už 113 056,12 Lt, 152 258,09 Lt mažiau nei 2009 m., o UAB „Kukras“ 2010 m. iš tų transporto paslaugų teikėjų pirko paslaugų už 746 490,03 Lt arba 484 239,85 Lt daugiau nei 2009 m.
UAB „Kukras“ gauta informacija naudojosi 2011-2013 metais bei galimai naudojasi iki šiol. Pardavimo pajamos iš neteisėtai perviliotų klientų 2009 ir 2010 metais vidutiniškai sudarė apie 31 proc. visų UAB „Kukras“ gautų pardavimo pajamų (2009 m. sudarė 1 522 966 Lt iš gautų 4 933 818 Lt pajamų, 2010 m. sudarė 4 328 298 Lt iš gautų 13 410 718 Lt pajamų).
2012-12-04 UAB „Ad notatio“ ataskaitoje nurodyta, kad vidutinis perviliotų klientų pelningumas buvo 13,42 proc. 2011 m. UAB „Kukras“ iš neteisėtai iš ieškovo perviliotų klientų tikėtinai gavo 668 622 Lt pelno (4 982 283 Lt x 13,42 proc.), 2012 m. – 515 255 Lt (3 839 462 Lt x 13,42 proc.), o 2013 m. 640 511 Lt (4 772 813 Lt x 13,42 proc.). Žala iš viso sudaro 789 227,87 Eur. Baigiamojoje kalboje ieškovas pakeitė žalos skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2009 m. patyrė 364 936 Lt, o 2010 m. – 200 512 Lt nuostolių, 15 proc. pelno mokestis sudaro 50 281,65 Lt, o negautas grynasis pelnas – 246 286,29 Eur ((900 658,98-364 936-200 512)x15 proc.). 2011-2014 m. UAB „Kukras“ didžiąją dalį sąskaitų išrašė įmonėms, kurios 2008 m. nebuvo UAB „Kukras“ klientai. Skaičiavo, kad 2011-2014 m. iš perviliotų klientų UAB „Kukras“ gavo 955 713,83 Eur pajamų, pritaikius 13,42 proc. pelningumo rodiklį ir pelno mokestį, gavo 109 018,28 Eur negauto grynojo pelno. Iš ieškovo tiekėjų UAB „Kukras“ 2011-2014 m. įgijo prekių perpardavimui už 423 302,195 Eur. Pritaikius pelningumo rodiklį ir pelno mokestį, negautas grynasis pelnas sudaro 48 286,06 Eur. Viso patirtą žalą skaičiavo 403 590,63 Eur (246 286,29 Eur, 109 018,28 Eur, 48 286,06 Eur).
Ieškinio teisiniu pagrindu nurodė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Ieškovas ir UAB „Kukras“ veikia medienos produktų pardavimo rinkoje, todėl neteisėtai gavęs komercinę paslaptį sudarančią informaciją nesąžiningai perėmė ieškovo klientus, bendroves sieja konkurencijos ryšys. R. Ž. taikomas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. R. Ž. perduodamas komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Kukras“, o UAB „Kukras“ tokią informaciją gaudamas, pažeidė sąžiningą ūkinės veiklos praktiką ir pagerino konkurencinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Ž. prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti senaties pagrindu; nenustačius galimybės taikyti ieškinio senaties terminą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo atleidimo data (2010-03-26) nežymi faktinio darbo santykių pasibaigimo, nes jis dirbo maždaug iki 2009 m. pabaigos, 2009 m. gruodžio mėn. paliko prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant. Prieš tai įmonei grąžino nešiojamąjį kompiuterį, įmonės vadovai į biurą neįleido, bet ir darbo sutarties nenutraukė, dėl ko turėjo kreiptis į darbo inspekciją.
BUAB „Forest Brothers“ gamybinės veiklos nevykdė, tarpininkavo įsigyjant medienos gaminius. R. Ž. bendraudavo su tiekėjais, UAB „Kukras“ buvo tiekėjas. Ieškovas UAB „Kukras“ įsiskolino 20 273 Eur. Nuo 2008 m. mažėjo įmonės mokumas, blogėjo pardavimai. Finansinę padėtį blogino paskolų teikimas BUAB „Forest Brothers“ akcininkams ir tai laikytina nesąžiningu elgesiu. 2008-09-30 įmonėje buvo 34 506 Eur nuostolis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-16 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 konstatavo, kad nuo 2008 m. BUAB „Forest Brothers“ buvo nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
R. Ž. abejoja, ar buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tokio turinio taisyklių, o ypač 5.1.4 punkto, neprisimena. Darbo sutartyje apie supažindinimą nepažymėta. Įmonėje nebuvo komercinių paslapčių sąrašo, nebuvo sudaryta konfidencialumo sutartis, nekonkuravimo susitarimas ar pan. Atlikdamas darbo funkcijas turėjo teikti informaciją potencialiems tiekėjams, apie tai žinojo įmonės vadovai. R. Ž. darbo sutarties 10 punkte yra bendro pobūdžio įpareigojimas saugoti komercines ir gamybines paslaptis, tačiau paaiškinimų nepateikta. Darbo sutartis nutraukta ne dėl komercinės paslapties atskleidimo, o dėl kitų pažeidimų. Nesant nekonkuravimo susitarimo R. Ž. įsidarbinimas UAB „Kukras“ nėra reikšmingas. Ieškovas aiškiai nenurodo, kodėl ir kokią informaciją jis laiko komercine paslaptimi, nenurodo informacijos komercinės vertės, nepaaiškina, ar buvo supažindinti darbuotojai, kaip informacija buvo saugoma.
Medienos gaminių prekyba užsiimančios įmonės analogišką informaciją (užklausas su brėžiniais, matmenimis ir pan.) siuntinėdavo kelioms įmonėms tuo pačiu metu. Informacija, kuri yra siunčiama įmonių grupei negali būti laikoma nevieša. Ilgalaikių sutarčių dėl tiekimo, pirkimo ar kitų paslaugų, tarp įmonių sudaroma nebuvo, kiekvieną kartą BUAB „Forest Brothers“ turėjo bendrauti su keliomis įmonėmis iš karto. Brėžinių persiuntimas 2011-03-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nekonstatuotas. CPspecifications English April204.pdf yra chemijos pramonės padėklų specifikacija, kurią sudarė Europos plastiko gamintojų asociacija. BUAB „Forest Brothers“ klientų pavadinimai, kontaktinė informacija, adresai ir kt. gali būti randami viešose paieškose internete, kataloguose, viešuose įmonių registruose. Skaičiavimo programos „Excel“ kūrėjas ir savininkas yra Microsoft. Duomenų įvedimas į „Excel“ programos lapą nėra programa ir nesukuria pridėtinės vertės, nes tokius pat veiksmus galima atlikti be programos. Duomenų apie sukurtas skaičiavimo programas ieškovas nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai, kad perdavus informaciją UAB „Kukras“ ieškovo pardavimai sumažėjo, o atsakovo UAB „Kukras“ padidėjo, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. UAB „Kukras“ nuo 2008 m. investavo į plėtrą – išsinuomojo 1 500 kv. m ploto sandėlį, įsigijo gamybinės įrangos. Tai didino gamybinį pajėgumą, galėjo parduoti daugiau produkcijos.
Ieškinyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas nurodė, kad nemokumą sukėlė ekonominė situacija, sumažėjo pardavimų apimtys ES šalyse, įšaldytos lėšos įsigyjant veikloje nenaudojamus žemės sklypus bei pastatus, debitorinių skolų augimas (2008 metų pabaigai pirkėjai buvo skolingi 1,3 mln. Lt). Duomenų apie nesąžiningos konkurencijos veiksmus nenurodė.
R. Ž. ūkinės veiklos nevykdė ir negali būti laikomas ūkio subjektu. Jo ir ieškovo nesiejo konkurencijos santykis, todėl negali būti taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės. R. Ž. elektroniniais laiškais bendradarbiavo su BUAB „Forest Brothers“ tiekėjais, taip pat ir UAB „Kukras“, jis negali patvirtinti, kad visus nurodytus laiškus siuntė jis, nes kiekvienas darbuotojas, įskaitant ir įmonės vadovus, galėjo prieiti prie kitų įmonėje esančių kompiuterių, kompiuterių slaptažodžiai buvo žinomi įmonei vadovavusiems D. ir G. J., naudojimosi tvarkos nebuvo, dėl įprastinės įmonės veiklos reikėjo teikti informaciją. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog pašto dėžutėje buvo 836 laiškai, užfiksuoti tik 54 laiškai. Laiškai buvo atsakymai į anksčiau pateiktus laiškus. Apžiūros protokole užfiksuota, kad naudojantis „Lenovo“ kompiuteriu prie elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta 2011-03-31 ir 2014-04-01, kai šis kompiuteris nebuvo R. Ž. dispozicijoje.
Konkretus nešiojamasis kompiuteris atsakovui nesuteiktas. Kartais naudojosi įmonės turėtu nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau jame nebuvo prieigos prie interneto bei galimybės prisijungti prie UAB „Forest Brothers“ duomenų bazės. Prie bet kurio įmonės kompiuterio, įskaitant nešiojamuosius kompiuterius, bet kada galėjo prieiti kiti darbuotojai, o taip pat įmonės vadovai, kuriems buvo žinomi visų prisijungimų prie kompiuterių duomenys (slaptažodžiai).
Ieškovas neįrodinėja atsakovų nesąžiningumo. R. Ž. buvo sąžiningas ir jeigu teikė informaciją, tai darė bendradarbiaudamas su tiekėjais. Jis negalėjo žinoti, kad ateityje ieškovas tokius veiksmus laikys nesąžiningais. Ieškovas turi įrodyti, kad tarp atsakovų buvo susitarimas dėl informacijos perdavimo, nurodyti kaip UAB „Kukras“ panaudojo informaciją, kaip sumažėjo ieškovo galimybės varžytis rinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje neapskaičiuotas žalos dydis, nekonstatuotas priežastinis ryšys tarp ieškovo pajamų sumažėjimo ir neteisėtų atsakovų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartyje, nagrinėdamas tas pačias aplinkybes, konstatavo, kad tarp R. Ž. veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.
Baudžiamosiose bylose analizuotos analogiškos aplinkybės, ieškovas baudžiamosiose bylose buvo pareiškęs civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, kurie buvo palikti nenagrinėti vien dėl to, kad ieškovas ieškinį pareiškė civiline tvarka. Asmenį išteisinus dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika, civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Kauno apygardos teismo 2016-07-22 nuosprendžiu yra konstatuota, kad jokiu nesąžiningos konkurencijos veiksmu nebuvo atlikta.
Žemesnės instancijos teismas
Prašė taikyti ieškinio pareiškimo senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kukras“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad R. Ž. išteisintas dėl komercinės paslapties atskleidimo bei neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo. UAB „Kukras“ ir direktorius J. K. išteisinti dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo. Abiejose baudžiamosiose bylose kaltinimai buvo grindžiami tomis pačiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Baudžiamosiose bylose išnagrinėti komercinės paslapties, atskleidimo, žalos faktai. Nuo 2008-01-08 iki 2009-03-12 BUAB „Forest Brothers" vadybininke dirbo G. T., kuri nebuvo supažindinta su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Nuo 2009-06-19 G. T. dirbo UAB „Kukras" pardavimų ir marketingo vadove. G. T. 2008 metais, dirbdama BUAB „Forest Brothers“ pardavimų vadybininke, sąskaitas išrašė ne mažiau kaip 25 įmonėms iš 35, pateiktų Specialisto išvados 11 lentelėje.
Pagal BUAB „Forest Brothers“ specifiką nebuvo prasmės laikyti pirkėjų pavadinimus paslaptyje, nes pirkėjai nesudarydavo ilgalaikių sutarčių, pirkdavo medinius padėklus vienkartiniais užsakymais, konkursų būdu. Pirkėjų užklausos būdavo siunčiamos daugeliui tiekėjų ir tik tie tiekėjai, kurie pasiūlydavo geriausias tiekimo sąlygas, būdavo pirkėjų pasirenkami. Tai patvirtina UAB „Vilmorus“ atlikta Lietuvos medinių padėklų gamintojų apklausa: 81 procentas medinių padėklų tiekėjų nurodė, kad su užsienio pirkėjais sudaro vienkartinio tiekimo sutartis su konkrečiam atvejui sutarta kaina.
Baudžiamąsias bylas išnagrinėję teismai nustatė, kad iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) siųsti laiškai negali būti besąlygiškai susieti su R. Ž. Vertindami telefoninių pakalbių išklotines, kuriose užfiksuoti R. Ž. ir UAB „Kukras“ direktoriaus J. K. pokalbiai, baudžiamąsias bylas nagrinėję teismai pripažino šiuos telefoninius kontaktus verslo santykių palaikymu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad BUAB „Forest Brothers“ direktorius D. J. į antstolio patalpas atsinešė kompiuterį, kuriame buvo laisvai prieinamas prisijungimas prie pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Antstolis konstatavo tik tų laiškų turinį, kuriuos atrinko D. J.
2009-12-07 pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo matyti, kad tarp priežasčių, nulėmusių BUAB „Forest Brothers“ finansinius sunkumus nenurodoma apie komercinių paslapčių paviešinimą, bet pateikiamos kitos nemokumą nulėmusios priežastys. Savininkai sužinojo apie elektroninius laiškus 2009 m. lapkritį, tačiau neprašė R. Ž. pasiaiškinti, nereagavo drausmine tvarka, nepareikalavo nutraukti susirašinėjimą ir pan. Toks elgesys neturi logiško paaiškinimo, vertinant rūpestingo žmogaus požiūriu. Nuo 2009-03-01 iki 2009-06-30 R. Ž. bendravo su UAB „Kukras“ direktoriumi J. K. ir pardavimų ir marketingo skyriaus darbuotoja G. T. Šiuo laikotarpiu UAB „Kukras“ pardavė prekes BUAB „Forest Brothers“ už 8 981,40 Eur (be PVM).
D. J. bei G. J. galėjo turėti interesą atrinkti laiškus nepateikiant jų konteksto ir/arba patys siųsti laiškus imituojančius komercinės paslapties atkleidimą, siekdami pateisinti bendrovės nemokumą arba pradėti bylinėjimąsi prieš BUAB „Forest Brothers“ kreditorių UAB „Kukras“ ir R. Ž..
Iš 2009-12-07 ieškinio matyti, kad ieškovo turtinė būklė buvo labai sudėtinga: 2009-10-31 duomenimis balansinė turto vertė siekė 3 146 943 Lt tame tarpe ilgalaikis nematerialus turtas 15 041 Lt, ilgalaikis materialus turtas 1 882 736 Lt, ilgalaikis finansinis turtas 210 800 Lt, atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 166 060 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 860 901 Lt, piniginės lėšos 11 406 Lt. Finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 3 314 956 Lt, tame tarpe po vienerių metų mokėtinos finansinės skolos 1 667 848 Lt, ilgalaikiai lizingo įsipareigojimai 1 378 921 Lt, skolos tiekėjams 1 209 789 Lt, gauti išankstiniai apmokėjimai 347 087 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 14 409 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 12 240 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad įprastinės veiklos rezultatams įtakos turėjo nuolat didėjančios veiklos sąnaudos, nuo visų pardavimų jos atitinkamai sudarė: 2006 metais - 9 proc., 2007 metais -12 proc., 2008 metais -14 proc. 2008 metais ilgalaikis turtas viršijo trumpalaikio turto apimtis 400 000 Lt. Iš prekybos bendrovės ieškovas tapo turtą kaupiančia bendrove. 2006-05-04 ieškovas buvo sudaręs lizingo sutartį žemės sklypui, pagal kurią turėjo baigti mokėti 564 956,95 Lt sumą iki 2012-12-30. 2008-03-05 sudarė naują lizingo sutartį buto įsigijimui ir sukūrė 745 000 Lt. prievolę, kurios likutis 2009-08-31 sudarė 577 570,35 Lt. 2008-12-15 BUAB „Forest Brothers“ skolinosi 113 942 Lt iš kredito unijos. 2009-08-18 BUAB „Forest Brothers“ suteikė 153 400 Lt paskolą D. J.. Paskolą 2011-07-14 perėmė akcininkas G. J., kuris 2012-01-01 sau suteikė 149 000 Lt paskolą. 2008-2010 metais įregistruoti 23 turto arešto aktai, iš kurių 3 aktai 2008 metais ir 20 aktų 2009 metais. Buvo areštuota turto už 411 236,06 Lt.
UAB „Kukras“ išplėtė veiklą. 2008-07-09 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išsinuomojo 1 500 kv. m ploto sandėlį ir kiemą, esančius (duomenys neskelbtini). Ilgalaikio turto įsigijimo sąrašas bei turto įvedimo į eksploataciją dokumentai rodo, kad UAB „Kukras“ 2008 metais persikėlė į naujas patalpas ir įsigijo būtiną gamybinę įrangą: presą, galandimo stakles, medienos pjovimo stakles, rastų padavimo transporterį, lentelių transporterį, rąstelių numetėją, hidraulinį keltuvą. Gamybinis pajėgumas buvo plečiamas 2009-2010 m. įsigyjant įvairias stakles, krautuvus, biuro techniką ir kt.
Pirkėjų sąrašo atskleidimą ieškovas įrodinėja 2009-12-17 elektroniniu laišku, tačiau iki tol UAB „Kukras“ išrašė 21 sąskaitą tiems patiems pirkėjams, kurie nurodyti minėtos Specialisto išvados 11 lentelėje.
Ieškovas nepagrįstai taiko 13,42 proc. pelno dydį nuo UAB „Kukras“ parduotų prekių vertės. Į parduotų prekių savikainą įtraukta 6 207 766,54 Lt suma ir transportavimo sąnaudų suma 1 324 948,43 Lt. Palyginus šias sąnaudų pozicijas su 2008 metų sąnaudomis matyti, kad šalia yra kitų sąnaudų, įvardinamų kaip „veiklos sąnaudos“, „kitos veiklos sąnaudos“, „finansinės-investicinės veiklos sąnaudos. Bendra veiklos sąnaudų suma sudaro 9 367 580,61 Lt. Šios sąnaudos atimtinos iš bendrųjų pajamų ir taikytinas pelno mokestis. BUAB „Forest Brothers“ 2008 metais patyrė 53 675 Lt nuostolį, todėl nėra galimybės apskaičiuoti veiklos pelningumą remiantis nuostolingu 2008 metų rezultatu. Analogiškai pagal nuostolingą 2009 metų bei 2010 metų BUAB „Forest Brothers“ rezultatą nėra galimybės apskaičiuoti grynojo pelno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl buvusio darbuotojo ir kito panašia veikla užsiimančio juridinio asmens pareigos atlyginti žalą Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (1999-04-02 – 2012-05-01 redakcija) pagrindu, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais, darbuotojui išdavus įmonės komercinę paslaptį konkurentui
Faktinės aplinkybės
Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas R. Ž. 2006-09-12 sudarė darbo sutartį, pagal kurią R. Ž. priimtas dirbti pirkimų vadovu (t. 1, b. l. 8-10). Darbo sutarties 10 punkte įrašyta, jog darbuotojas įsipareigoja laikytis darbo tvarkos taisyklių, saugoti komercines ir gamybines paslaptis. Darbo sutartis nutraukta 2010-03-26 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 punkto 2 dalį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
Ieškovas pateikė Vidaus darbo tvarkos taisykles, su kuriomis pasirašytinai supažindintinas R. Ž.. Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1.4 punkte nustatyta pareiga saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis: įmonės ūkine-komercine paslaptimi laikoma buvusių, esamų įmonės klientų ir asmenų, teikusių įmonei komercinius pasiūlymus, duomenys, įskaitant jų adresus ir kontaktinius duomenis, įmonės teikiamų ir anksčiau teiktų kitiems asmenims prekių specifikacijos, kiekiai ir jų kainos, ieškovui parduodamų prekių tiekėjų ir buvusių tiekėjų pavadinimai, įskaitant jų kontaktinius duomenis, prekių tiekimo sąlygos, pervežimo paslaugas teikiančių ir teikusių praeityje įmonių pavadinimai, paslaugų įkainiai, visi gauti iš kitų asmenų ir ieškovo parengti komerciniai pasiūlymai, gautos ir pačių paruoštos sutartys, jų šablonai, skaičiavimo programos, brėžiniai bei kita su tuo susijusi informacija (t. 1, b. l. 11-23). Atsakovo atstovas paskutinio teismo posėdžio metu pareiškė abejones dėl Vidaus darbo tvarkos taisyklių autentiškumo, laikydamas, jog Vidaus darbo tvarkos taisyklės galėjo būti sudarytos vėliau nei buvo padėti parašai apie supažindinimą. Šios abejonės negali būti patvirtinamos, dokumento lapai sunumeruoti, taip pat ir lapas su susipažinusių asmenų parašais; teksto neatitikimo, dokumento tvarkymo požymių nėra; ekspertinis tyrimas dėl dokumento sudarymo aplinkybių neatliktas. A. R. Žilinsko abejonės pripažįstamos nepagrįstomis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012-03-20 išvadoje Nr. 5-2/34 (t. 1, b. l. 166-198), atsakant į septintą klausimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nurodyta, jog 2009 m. UAB „Kukras“ pardavė prekes pirkėjams, kurie iki to laiko buvo BUAB „Forest Brothers“ pirkėjai, prekių už 5 851 264 Lt. Per tą patį laikotarpį BUAB „Forest Brothers“ pardavimas pirkėjams, kurie tapo UAB „Kukras“ prekių pirkėjais, sumažėjo 2009 m. – 2 793 154 Lt, o 2010 m. – 1 364 329 Lt, viso 4 157 483 Lt.
Dėl teisinio ieškinio pagrindo ir subjektiškumo
Teisiniu ieškinio pagrindu nurodytas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pastebėtina, jog neteisėti veiksmai, kurių atlikimu kaltinami atsakovai, atlikti 2009 m. Konkurencijos įstatyme nustatytas draudimas atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus nesikeitė, tačiau keitėsi šio draudimo vieta teisės akte. Ginčijamų neteisėtų veiksmų atlikimo metu iki 2012-05-01 galiojusios redakcijos Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. To paties straipsnio 4 dalyje buvo nurodoma, jog asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje cituotos normos išdėstytos 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tiek ankstesnės redakcijos 17 straipsnyje, tiek dabartinės redakcijos 16 straipsnyje buvo numatyta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, kai ūkio subjekto teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais.
Taikant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimą, turi būti nustatoma:
1) žalą padariusio asmens subjektiškumas;
2) paskleistos informacijos pripažinimas komercine paslaptimi;
3) informacijos naudojimas, perdavimas, skelbimas be sutikimo ar gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti;
4) veiksmų prieštaravimas sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams;
5) galimumas pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti;
6) tikslo konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ūkio subjektui turėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
R. Ž. teigia, jog jis ūkinės veiklos nevykdė, jis ir ieškovas nebuvo konkurentai, todėl negali būti laikomas ūkio subjektu, kuriam taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 (Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92) buvo atribota darbuotojų ir juridinių asmenų atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą. Teismas pažymėjo, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto atribojama, visų pirma, pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams, antra, šios teisės normos atskiriamos pagal ankstesniuose šios nutarties punktuose minėto tikslo konkuruoti egzistavimą arba neegzistavimą – kai jo nėra, taikomas tik CK 1.116 straipsnis, jam esant – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Nagrinėjamoje byloje R. Ž. civilinė atsakomybė turi būti vertinama pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas, o UAB „Kukras“ pagal CK 1.116 straipsnį ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nustato, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį, atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Tai, kad atsakovas R. Ž. nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo, jo nuo atsakomybės pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį neatleidžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, jog terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs ar pažeidimo metu buvo išlikęs įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytas ne mažiau kaip vienerių metų nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, terminas apibrėžia laikotarpį, kurį pagal įstatymą draudžiama naudoti sužinotas komercines paslaptis. Nors minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis darbuotojams netaikomas, tačiau šio straipsnio 4 dalyje kalbama ir apie darbo sutartinius santykius. Šis terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, kadangi veiksmai, kuriuos nurodo ieškovas yra atlikti nepraleidus šio termino.
Dėl komercinės paslapties
Tam, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar CK 1.116 straipsnio 4 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog be ūkio subjekto žinios jo konkurentui perduota informacija yra to ūkio subjekto komercinė paslaptis. Komercinės paslapties apibrėžimas pateiktas Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-326/2012, 3K-3-447/2014, 3K-3-524/2014, 3K-3-317-916/2015, 3K-3-24-421/2015, 3K-7-6-706/2016). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
Ieškinyje teismo prašoma tirti, kad R. Ž. komercinę paslaptį sudarančią informaciją yra paskleidęs trejopais veiksmais: elektroniniais laiškais UAB „Kukras“, telefoniniais pokalbiais su UAB „Kukras“ atstovais bei įsidarbindamas UAB „Kukras“. Pirmoji veiksmų grupė įrodinėta antstolis M. P. 2011-03-31 sudarytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-11-21. Šiuo protokolu antstolis aprašė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstus laiškus nuo 2009-03-10 iki 2010-01-20. Viso rasti 836 laiškai, aptarti 54 laiškai. Laiškai rasti BUAB „Forest Brothers“ priklausančiame kompiuteryje „Lenovo“. Telefoninių pokalbių buvimas įrodinėtas telefono pokalbių išklotine. Ieškovo pateikta UAB „Forest Brothers“ priklausančio telefono numerio 37061019480 įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių (sms) išklotinė (t. 1, b. l. 101-164) rodo, jog nuo 2009 m. kovo mėnesio R. Ž. bendravo telefonu su asmenimis, kurių telefono numeriai 37061271796 ir 37069841280, kurie pagal UAB „Kukras“ internetinio puslapio duomenis (t. 1, b. l. 165) pateikiami kaip kontaktiniai UAB „Kukras“ telefonai. Taip pat ieškovas ieškinyje teigė, jog tik iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012-03-20 specialisto išvados sužinojo, jog R. Ž. 2010-01-11 įsidarbino UAB „Kukras“. Visomis šiomis trimis priemonėmis paskleista informacija turi būti analizuojama, vertinant, ar ta informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi.
Analizuojant šioje byloje atskleistos informacijos turinį bei pripažinimą komercine paslaptimi, turi būti nustatytas šios civilinės bylos prejudicinis ryšys su jau išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis ir išaiškinta, ar baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės gali būti pripažįstamos neįrodinėtinomis civilinėje byloje CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2013-05-28 nutartimi iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, iškelta R. Ž. pagal Baudžiamojo kodekso 211 straipsnį (komercinės paslapties atskleidimas). Vilniaus apygardos teismo 2015-05-13 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta pakartotinai iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje R. Ž., J. K. ir UAB „Kukras“ kaltinti pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį (komercinių paslapčių atskleidimas elektroninėmis ryšio priemonėmis). Abu kartus byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 4 dalies pagrindu, pripažinus, jog nagrinėjant bylą. kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Tuo pačiu buvo konstatuotas baudžiamųjų bylų ir šios civilinės bylos prejudicinis ryšys.
Susipažinus su baudžiamųjų bylų baigiamaisiais procesiniais dokumentais matyti, jog baudžiamosiose bylose buvo tiriamos tokios pat aplinkybės, su kurių nustatymu susijęs šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio tenkinimas. CPK 182 straipsnio 3 punktas nurodo, jog civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti faktai gali būti laikomi prejudiciniais civilinėje byloje, reikalinga sulyginti baudžiamojoje byloje įrodinėtas aplinkybes su tomis aplinkybėmis, kurios turi būti nustatomos civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje, kurioje R. Ž. buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 211 straipsnį, buvo įrodinėjama, jog jis 2006-09-12 – 2010-03-26 dirbdamas BUAB „Forest Brothers“ pirkimų vadovu ir pasirašęs Vidaus darbo tvarkos taisykles, įsipareigojo neatskleisti ūkine komercine paslaptimi laikomos informacijos, nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo 26 d. išsiųsdamas kompiuteriu UAB „Kukras“ darbuotojams komercine paslaptimi laikomą informaciją į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei nuo 2010-01-11 pradėjęs dirbti UAB „Kukras“ pirkimų vadovu, perdavė UAB „Kukras“ darbuotojams BUAB „Forest Brothers“ duomenis: tiekėjų galimybes apie tiekiamų prekių kainas, gaminių brėžinius ir prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklę, t. y. tiekėjų siunčiamų komercinių pasiūlymų nuorašus bei juose esančią informaciją, kuri sudaro BUAB „Forest Brothers“ komercinę paslaptį, tuo padarydamas BUAB „Forest Brothers“ didelę 4 157 483 Lt (1 204 090 Eur) turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje BUAB „Forest Brothers“ buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuris baudžiamajame procese buvo paliktas nenagrinėtu, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškinys dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Sulyginus baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal Baudžiamojo kodekso 211 straipsnį, nagrinėtas aplinkybes bei civilinėje byloje ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, matyti, jog šios aplinkybės yra iš esmės tokios pačios. Baudžiamojo kodekso dispozicija taip pat iš esmės atitinka civilinėje byloje pažeidimo turinį sudarančias aplinkybes. Baudžiamojo kodekso 211 straipsnis nusikaltimu laiko veiką, kai asmuo, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Baudžiamajame procese būtinu požymiu veikai kvalifikuoti, skirtingai nuo civilinio, yra didelės žalos padarymas. Baudžiamojoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartyje Nr. 2K-23-942/2017 buvo išanalizuotas komercinės paslapties turinys ir nustatyta, jog informacija, kuri buvo perduota kompiuteriu siunčiant į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), neatitinka komercinės paslapties sąvokos, kadangi nebuvo nustatyta tokios informacijos naudojimo tvarka, nesudarytas atskiras komercinių paslapčių sąrašas, BUAB “Forest Brothers” nesiėmė informacijos apsaugos, išsiųstuose laiškuose nenurodomi konkretūs duomenys apie pirkėjus bei padavėjus (pavadinimai, adresai, kontaktiniai ryšiai), nepatvirtinta, jog laiškuose buvo išimtinai BUAB “Forest Brothers” siųstų komercinių pasiūlymų nuorašai, kuriuos būtų galima susieti su konkrečiais sandoriais.
Panašiais veiksmais R. Ž. kaltintas ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis, UAB „Kukras“ direktorius J. K. ir UAB „Kukras“ buvo teisiami pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji byla baigta Kauno apygardos teismo 2017-10-24 nutartimi Nr. 1A-443-290/2017, kuria paliktas nepakaistu Kauno apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendis išteisinti R. Ž., J. K. ir UAB „Kukras“, o BUAB „Forest Brothers“ ieškinį palikti nenagrinėtą. Abiejose baudžiamosiose bylose padarytos veikos tapatumas bei galimas dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimas buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2-2K-23-942/2017 (6.26-6.27 punktai). Įvertinus kaltinimų tapatumą, šioje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai vertintini apibrėžiant UAB „Kukras“ statusą, tuo tarpu, R. Ž. elgesys vertintinas pagal ankstesnėje baudžiamojoje byloje priimtą teismo nuosprendį.
Pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 ir 3 dalis nagrinėtoje baudžiamojoje byloje UAB „Kukras“ buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėmė, laikė bei paskleidė neviešus elektroninius BUAB „Forest Brothers“ duomenis, kuriuos direktorius J. K. perėmė iš R. Ž., kuris per savo naudojamą pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) neteisėtai paskleidė į UAB „Kukras“ elektroninio pašto dėžutes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai yra: 2009-03-11 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „skaiciuokles.xls”, kurioje prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė; 2009-11-23 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „CPspecifications_English_April204.pdf”, kurioje chemijos pramonės palečių specifikacija; 2009-12-07 ir2009-12-08 elektroniniais pranešimais į pašto dėžutę į (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas „n.servis(tiekejams).vsd” ir „n.servis.vsd”, kuriose palečių brėžiniai; 2009-12-11 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „53.vsd“, kurioje paletės brėžiniai; 2009-12-17 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylą „pirkejai.xls”, kurioje įmonės klientų kontaktiniai duomenys; 2010-01-20 elektroniniu pranešimu į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) išsiuntė duomenų bylas „fase a.vsd”, „fase b.vsd”, „fase.vsd”, kuriose – palečių brėžiniai. Šiuos elektroninius duomenis, įmonė laikė kompiuteryje bei paskleidė neviešą „skaiciuokles.xls”, kurioje buvo prekių savikainos skaičiavimo skaičiuoklė, iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į elektronines pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „Kukras“, J. K. ir R. Ž. išteisinti Kauno apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžiu, kuris paliktas nepakeistu Kauno apygardos tesimo 2017-10-24 nutartimi. BUAB „Forest Brothers“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
UAB „Kukras“ išteisintas nustačius, jog informacija nelaikytina komercine paslaptimi, nes nenurodytas informacijos savininkas, jos turinys, konfidencialumo laipsnis, sąsajos su tiekėjais ir jų pasiūlymais, įmonėje nenustatyta konfidencialios informacijos naudojimo tvarka. Teismas nurodė, kad laiškuose nepateikti konkretūs duomenys apie pirkėjus, gaminių specifikacijas, brėžinius, kainas ir panašiai, laiškuose nepateikti konkretūs duomenys apie pirkėjus ir pardavėjus (nenurodomi tikslūs pavadinimai, adresai ar kontaktai), nepatvirtinama, kad tai būtų išskirtinai ieškovui siųstų tiekėjų komercinių pasiūlymų nuorašai, nėra duomenų, kad dėl to būtų sužlugdyti ieškovo sandoriai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teisme vykusio baudžiamosios bylos Nr. I-234-825/2017 nagrinėjimo metu teismas detaliai apklausė liudytojus ir užfiksavo parodymus dėl to, ką įmonė laikė komercine paslaptimi. BUAB „Forest Brothers“ vadovas D. J. teigė, kad reikėjo vadovautis 2004-04-27 įsakymu Nr. 1E patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu, tačiau šis įsakymas pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme. Liudytojas G. J. nurodė, kad sąrašo nebuvo, o kas surašė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1.4 punktą, nežino.
Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra įvertinta, jog elektroniniais laiškais paskleista informacija nelaikytina ieškovo komercine paslaptimi. Ši aplinkybė pripažintina neįrodinėtina nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kokia informacija paskleista kitomis priemonėmis – telefono pokalbiais bei R. Ž. įsidarbinus UAB „Kukras“, nėra konkrečiai nustatyta. Ieškovas nenurodė pateiktoje pokalbių išklotinėje nurodytų pokalbių sąsajų su konkrečia BUAB „Forest Brothers“ veikla, nesiejo su tuo, kad nebuvo sudaryti sandoriai su tiekėjais. R. Ž. nepripažino, jog bendraudamas su UAB „Kukras“ perdavė šios įmonės atstovams kokias nors BUAB „Forest Brothers“ komercines paslaptis. Parodymų davimas prieš save yra ribojamas įstatymu (CPK 188 straipsnis). Nei baudžiamosiose bylose, nei šioje civilinėje byloje telefoninių pokalbių turinys nenustatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 konstatuota, jog BUAB „Forest Brothers“ ir UAB „Kukras“ 2009 metais siejo aktyvūs verslo santykiai, dėl to susidarė ir nemažas vienos bendrovės įsiskolinimas kitai bendrovei. Todėl pagrįsta išvada, kad R. Ž., kaip BUAB „Forest Brothers“ atstovo, susirašinėjimas, keitimasis informacija su bendradarbiaujančios įmonės UAB „Kukras“ atstovais laikytina kaip normali ūkinė, specifinei tarpininkavimo ir prekybos rūšiai, klientų paieškai būdinga gamybinė veikla. Bendradarbiavimo faktas matyti iš UAB „Kukras“ kreditorinio reikalavimo BUAB „Forest Brothers“ restruktūrizavimo byloje (t. 4, b. l. 168), kuriuo prašoma priteisti 68 201,57 Lt skolą, susidariusią nuo 2008-11-27 iki 2009-04-28. Kauno apygardos teismo 2010-07-19 nutartimi patvirtintas UAB „Kukras“ 70 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Forest Brothers“.
Nors ieškovas ieškinyje teigia, jog jam buvo staigmena, kad R. Ž. įsidarbino UAB „Kukras“ tuo metu, kai dar dirbo BUAB „Forest Brothers“, tačiau bylos duomenys rodo, jog įsidarbinimo metu R. Ž. realiai BUAB „Forest Brothers“ nedirbo. Kauno apylinkės teismui duotuose paaiškinimuose bei šioje byloje R. Ž. teigė, jog jis realiai BUAB „Forest Brothers“ nedirbo iki 2010 metų kovo mėnesio. Darbo santykiai truko iki 2009 metų spalio mėnesį. Iš pateiktų duomenų (t. 4, b. l. 204-208) matyti, jog ieškovo ir atsakovo konfliktas prasidėjo 2009 m. lapkričio mėnesį. 2009-12-24 raštu D. J. pareikalavo, kad atsakovas raštu paaiškintų, kur jis išleido 5 995,39 Lt mobilaus ryšio paslaugoms. Nurodė, jog didelės vertės paslaugų suteikimą pastebėjo iš 2009-12-01 gautos sąskaitos. BUAB „Forest Brothers“ 2010-03-18 pranešime atsakovui prašoma, kad R. Ž. pasiaiškintų, kodėl nuo 2009-12-16 iki 2010-03-18 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Rašydamas paaiškinimą R. Ž. nurodo, jog 2009-12-14 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant, nes jam nuo 2009 m. spalio nemokamas atlyginimas. Pažymi, jog 2009-12-16 ir 2009-12-17 buvo darbe. Darbo sutartį su UAB „Kukras“ R. Ž. sudarė 2010-01-11, priimtas pirkimų vadovu. Darbo sutartis nutraukta 2011-10-25 darbuotojo pareiškimu (t. 5, b. l. 33-36). Pripažintina, jog realiai R. Ž. BUAB „Forest Brothers“ dirbo iki 2009-12-17. Ieškovas nėra nurodęs, kokias jo komercines paslaptis atsakovas galėjo paviešinti tuo metu, kai dirbo UAB „Kukras“, todėl šis faktas negali būti išsamiau tiriamas.
Teismas šioje byloje remiasi baudžiamosiose bylose nustatytais teisiniais faktais, kad visais ieškovo nurodomais būdais paskleista informacija negali būti pripažinta komercine paslaptimi (CPK 82 straipsnio 3 punktas). Nesent duomenų pripažinti, kad R. Ž. perdavė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, negalima pripažinti ir to, kad kitas atsakovas UAB „Kukras“ galėjo gauti ir panaudoti neteisėtai gautą informaciją, priešingai sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams bei tuo pakenkti BUAB „Forest Brothers“ interesams.
Ieškovo atstovė teigė, jog teismas negali remtis baudžiamojoje byloje nustatytais faktais, kadangi skiriasi įrodinėjimo standartai baudžiamojoje ir civilinėje byloje, tam kad faktas būtų pripažintas įrodytu baudžiamojoje byloje reikalingas aukštesnis tikėtinumo standartas. Su tokia pozicija nagrinėjamoje situacijoje negalima sutikti. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-19 nutarties matyti, jog, nustatydamas komercinės paslapties sąvoką teismas rėmėsi tomis pačiomis teisės normomis bei jų aiškinimais, kokie taikomi civilinėse bylose. Komercinės paslapties turinys nustatytas pagal CK 1.116 straipsnio pateikiamą apibrėžimą, kuris išaiškintas civilinėse bylose priimtomis kasacinio teismo nutartimis. Kadangi komercinė paslaptis baudžiamojoje byloje buvo nustatyta remiantis civiline teise bei remiantis tokiais pat įrodymais, kurie šiuo klausimu pateikti ir šioje civilinėje byloje, tai daroma išvada, jog faktas, kad elektroniniuose laiškuose esantis informacija nėra komercinė paslaptis, neįrodinėtinas šioje civilinėje byloje. Pastebėtina, jog ieškovo atstovas dalyvavo baudžiamojoje byloje ir teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl turėjo pakankamas galimybes teikti procesinius prašymus bei prašyti tirti įrodymus.
Greta to, ką baudžiamosiose bylose konstatavo teismai, papildomai atkreipiamas dėmesys į informacijos pobūdį bei paskleidimo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, jog duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Faktinių aplinkybių protokole fiksuotuose elektroniniuose laiškuose jokių ypatingų duomenų nėra. Laiškuose nėra duomenų, iš kurių matytųsi, apie kokius BUAB „Forest Brothers“ klientus ar jų užsakymus kalbama. Tipinis pavyzdys yra 2009-03-10 laiškas (t. 1, b. l. 45). Šiame laiške nurodyti tik gaminio išmatavimai ir kaina, nėra nurodyta, koks tai gaminys, koks užsakymas, kas klientas. Esant pateiktiems kitiems įrodymams, jog tuo metu BUAB „Forest Brothers“ apklausė tiekėjus dėl ketinamos pirkti produkcijos, būtų galima manyti, kad laišku buvo pranešta tiekėjo pasiūlyta kaina, kad UAB „Kukras“ spręstų dėl gamybinio pasiūlymo su mažesne kaina pateikimo, tačiau tiekėjo informavimas apie kainą, už kurią ketinama pirkti gaminius, negali būti komercinė paslaptis. Nurodymas kito tiekėjo kainos gali skatinti teikti pasiūlymą prekę tiekti pigiau ir tai būtų BUAB „Forest Brothers“ naudingas veikimas, nes UAB „Kukras“ jiems galėtų pasiūlyti mažesnės kainos gaminius. Iš laiško neaišku dėl kokio užsakovo užsakymo ir su kokiu tiekėju siūloma konkuruoti. 2009-03-11 laiškas (t. 1, b. l. 46), kaip ir dauguma kitų, yra panašus į prašymą pateikti pasiūlymą dėl gaminių tiekimo, nes jame nurodyti gaminių išmatavimai ir kiekiai. 2009-03-11 laišku atsiųstas failas, pavadintas skaičiuokles.xls. Iš bylos medžiagos neaišku, kokios skaičiuoklės galėjo būti atsiųstos, taip pat neaišku, ar šios skaičiuoklės buvo ieškovo nuosavybė ir ar jos galėjo būti laikomos komercine paslaptimi. Dublike ieškovas nurodo, jog buvo išsiųsta jam priklausanti jo darbuotojų H. N. ir Ž. R. sukurta skaičiuoklė, kuria skaičiuotos užsakymų kainos, prekių matmenys, medienos paletės. Teigia, kad šie duomenys matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo Nr. 5, tačiau šiame priede tokių duomenų nėra. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai aiškino, jog buvo išsiųsta skaičiuoklė, kuria galima paskaičiuoti krovinio talpinimą į sunkvežimį. Skirtingi pasakojimai patvirtina, kad ieškovas nežino, kas iš tikrųjų buvo išsiųsta šiuo laišku. BUAB „Forest Brothers“ veikimas kaip tarpininko tarp pirkėjo ir gamintojo yra tuo pelningesnis, kuo mažesne kaina įsigyjami gaminiai iš tiekėjų. Tam tikros organizacinės pagalbos teikimas tiekėjams, kad jie galėtų teikti racionalius pasiūlymus, yra suderinamas su ieškovo veiklos tikslais. 2009-11-24 laišku (t. 1, b. l. 74), kaip nurodyta, prisegta paletė, reikalinga limartijaus brėžiniui. Ieškovas dublike detaliai aprašo pateiktą informaciją, nurodo, jog laiškais buvo pateikti ieškovui pateikti užsakymai, ieškovo parengti brėžiniai. Vertinant šiuos laiškus turi būti atsižvelgta į tai, kad pats ieškovas nieko negamina. Vadinasi, gavęs kliento užsakymą, jis turėjo siųsti užklausas gamintojams, o be brėžinių ir išmatavimų neįmanoma susitarti su gamintojų produkcijos gamybos bei kainų. Kadangi ieškovas pirkėjams tiekė jų užsakytus produktus, tai dalinimasis brėžiniais su tiekėjais yra visiškai natūralus, nes ieškovas siekė kuo žemesnės kainos savo pirkėjų užsakytiems gaminiams, o ne organizavo prekės dizaino konkursą. Išmatavimų, brėžinių bei kiekių teikimas tiekėjams yra įprasta gamybinė tokio pobūdžio veikla, tam negali būti taikomi viešųjų pirkimų reikalavimai, kad kaina ar gaminio brėžiniai būtų slapti iki konkurso pabaigos. 2009-12-17 laišku nusiųstas priedas „pirkejai.xls“. Iš į bylą pateiktų duomenų negalima nustatyti šio priedo turinio, todėl teismas dėl šio laiško negali pasisakyti. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog G. J. ir D. J. antstoliui atnešė kompiuterį, kuriame buvo rasti laiškai, todėl buvo techninė galimybės prie Faktinių aplinkybių protokolo pridėti ir laiškų priedus, tačiau ieškovas pasirinko to nedaryti. Atsiųstą priedą tapatinti su Specialisto išvados 11 lentelėje išvardintais pirkėjais, su kuriais ieškovas turėjo komercinių ryšių, o vėliau jiems prekes pardavinėjo atsakovas, nėra pagrindo, nes ši aplinkybė neįrodyta. Laiškas UAB „Kukras“ išsiųstas 2009-12-17, t. y. prieš pat metų pabaigą, nors iš 11 lentelės matyti, kad jau 2009 metais UAB „Kukras“ daugumai lentelėje nurodytų įmonių pardavė didelius prekių kiekius. Tokie kokie negalėjo būti patiekti per paskutines dvi metų savaites. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovai prašė pareikalauti baudžiamųjų bylų dokumentus, tačiau teismui pasiūlius patiems advokatams rinkti įrodymus bei juos teikti teismui, jokių prašymų dėl papildomų duomenų prijungimo negauta.
Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-04 nutarties (t. 2, b. l. 12) matyti, jog BUAB „Forest Brothers“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl komercinės paslapties atskleidimo parašė 2009-12-01. Manyti, jog po to, kai ieškovas parašė tokį pareiškimą, jis toliau suteikė R. Ž. galimybes naudotis įmonės kompiuteriu bei turėti prieigą prie įmonės komercinės paslapties, nėra realu, nes tai prieštarauja apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui. R. Ž. aiškino, jog BUAB „Forest brothers“ kompiuterį grąžino 2009 metų spalio ar lapkričio viduryje. Jokių dokumentų dėl kompiuterio perdavimo darbuotojui ir jo grąžinimo nepateikta, todėl vadovaujamasi atsakovo versija ir nustatoma, kad šioje byloje gali būti vertinami tik tie elektroniniai laiškai, kurie buvo išsiųsti iki 2009 m. spalio pabaigos.
Dėl veiksmų prieštaravimo sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti
Nors, nustačius, jog jokia atsakovui UAB „Kukras“ perduota informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, kitų pažeidimo sudėties elementų tyrimas nėra būtinas, teismas įvertins kitus šalių pateiktus argumentus. Labai tikėtina ieškovo klientų perėjimo pas kitus konkurentus ar gamintojus priežastis yra ieškovo finansinės problemos. Kauno apygardos teismo 2009-12-10 nutartimi BUAB „Forest Brothers“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartyje nurodyta, jog įmonės direktorius D. J. pareiškime nurodė, kad 2009-12-07 kad įmonės padėtis pablogėjo dėl bendros ekonominės situacijos, įšaldytų lėšų, išaugusių skolų bei palūkanų. Nurodyta, jog skola kreditoriams sudaro 3,142 mln. litų. Pažymėta, jog 2009-10-31 balanse balansinė turto vertė 3 146 943 Lt, įsipareigojimai 3 314 956 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 1 647 108 Lt. Teikdamas šį pareiškimą teismui D. J. jau buvo parašęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo R. Ž. pradėjimo, tačiau pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šios aplinkybės nenurodė, kaip galimos nemokumo priežasties.
Iš Juridinių asmenų registrui pateikto BUAB „Forest Brothers“ balanso (t. 3, b. l. 98) matyti, jog jau 2008 metais bendrovė buvo nemoki. Tai konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartyje. Nepaisant nemokumo 2009-08-18 Paskolos sutartimi D. J. iš BUAB „Forest Brothers“ pasiskolino 153 400 Lt (t. 8, b. l. 11). 2012-01-01 Paskolos sutartimi G. J. pasiskolino 149 000 Lt (t. 8, b. l. 13-14).
Atsakovas UAB „Kukras“ sandorių su anksčiau su ieškovu bendradarbiavusiais klientais sudarymą aiškina tuo, kad jis 10 metų plėtojo savo veiklą, yra sukaupęs duomenų bazę apie Lietuvos ir užsienio klientus. 2012-10-09 Pažyma dėl gamybos apimties (t. 4, b. l. 191) patvirtina, jog 2008-2009 metais UAB „Kukras“ pirko 22 vienetus gamybai skirtų įrenginių ir organizacinės technikos. Pažymėta, jog 2009 m. UAB „Kukras“ nuomojo 1 186,74 kv. m ploto patalpas, o 2009 m. – 1 985 kv. m. Atsakovas pateikė 2008-07-09 Negyvenamųjų namų nuomos sutartį (t. 8, b. l. 7-10), kuria išsinuomojo 1 500 kv. m ploto sandėlį. UAB „Kukras“ triplike yra pateikti aiškinimai bei atskiros lentelės dėl to, kokie santykiai jį siejo su buvusiais ieškovo klientais. Iš pateiktos lentelės (t. 3, b. l. 95-97) matyti, jog 2008-2009 m. ieškovo vykdyti pardavimai smuko ir su eile įmonių, su kuriomis UAB „Kukras“ nepradėjo prekybos; su dalimi įmonių abi bendrovės prekiavo tuo pačiu metu; dalis įmonių ieškovo klientais buvo 2008 m., 2009 m. neprekiavo nei su viena įmone, o 2010 m. tapo UAB „Kukras“ klientais.
Teisingai pastebėta R. Ž. procesiniuose dokumentuose, jog ieškovas nenurodė, kaip UAB „Kukras“ panaudojo gautą informaciją, kaip BUAB „Forest Brothers“ siunčiami komerciniai pasiūlymai, prekių kainos ir brėžiniai galėjo padėti atsakovui gerinti konkurencingumą. Taip pat nebuvo nustatytas susitarimo tarp UAB „Kukras“ ir R. Ž. buvimas. Iš esmės ieškovas ir UAB „Kukras“ užsiėmė ne tokia pačia veikla, nes ieškovas yra tarpininkavimo, o atsakovas – gamybos įmonė. Nenustačius tokio susitarimo bei UAB „Kukras“ intereso nėra pagrindo teigti, kad UAB „Kukras“ galėjo suprasti, jog jam siunčiamos prekių kainos ir brėžiniai gali būti laikomi ieškovo komercine paslaptimi.
2015-04-23 rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Kukras“ nurodė, jog UAB „Kukras“ įsidarbino G. T., kuri nebuvo supažindinta su ieškovo komercinių paslapčių sąrašuir jai netaikomi jokie nekonkuravimo susitarimai. Nuo 2008-01-08 iki 2009-03-12 BUAB „Forest Brothers“ vadybininke dirbo G. T., kuri nebuvo supažindinta su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Nuo 2009-06-19 G. T. dirbo UAB „Kukras“ pardavimų ir marketingo vadove. Teismo posėdžio metu apklausta G. T. patvirtino, jog dirbdama UAB „Kukras“ taip pat palaikė kontaktus ir su tais klientais, su kuriais bendravo dirbdama ieškovo įmonėje. Kadangi G. T. pati pripažino ieškovo įmonėje sužinotų verslo kontaktų naudojimą tęsiant veiklą UAB „Kukras“, ši priežastis yra pripažįstama, kaip galima ieškovo klientų pradėjimo naudotis UAB „Kukras“ paslaugomis priežastis.
Nenustačius neteisėtų veiksmų žalos dydžio aptarimas teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl to nepasisako.
Dėl senaties
Atsakovas R. Ž. prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti senaties pagrindu. Atsakovas nurodė, jog laikytina, kad apie galimai neteisėtus veiksmus BUAB „Forest Brothers“ sužinojo 2009 m. kovo mėn. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos pareikšti. Ieškovas dublike teigė, jog apie neteisėtus veiksmus sužinojo 2009 m. lapkričio mėn. ir 2009-12-01 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Civilinė byla pradėta 2012-06-06, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Byloje neįrodyta, kad apie atsakovo veiksmus ieškovas sužinojo 2009 m. kovo mėn.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir arešto
Ieškovas 2013-05-21 prašymu prašė priteisti 2 457 Eur (8 484,34 Lt) išlaidų advokato pagalbai (auditoriaus paslaugos ) (t. 5, b. l. 54-59). Ieškovo išlaidos neatlygintinos, nes ieškinys atmestas.
R. Ž. turėjo 1 450 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. 9, b. l. 67-68, t. 10, b. l. 104-107), kurios, atmetus ieškinį priteisiamos iš atsakovo bankroto administratoriaus administravimo lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo 2012-06-11 nutartimi areštuotas atsakovų turtas. Kauno apygardos teismo 2012-06-27 nutartimi minėta nutartis pakeista, panaikinant tam tikroms atsakovo R. Ž. piniginėms lėšoms taikytą areštą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-20 nutartimi sumažino Kauno apygardos teismo 2012-06-11 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 121 640,41 Eur, o 2013-01-24 nutartimi leido atsakovui R. Ž. disponuoti jo darbo užmokesčiu, neviršijant 289,61 Eur (1 000 Lt). Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti R. Ž. iš BUAB „Forest Brothers“ bankroto administratoriaus administravimo išlaidų 1 450 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-06-11 nutartimi su vėlesniais pakeitimais (Kauno apygardos teismo 2012-06-27 nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-20 ir 2013-01-24 nutartys) taikytas laikinąsias apsaugos priemones R. Ž. ir UAB „Kukras“ turtui.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.