Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, žodine apeliacine proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-676/2011 pagal ieškovų J. J., S. E., J. K. (J. K.) ieškinį atsakovui A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. J. S., V. P. (buvusi V. Š.), V. A., Z. K., T. K., Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. K. (Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarės Stasės D. N. teisių ir pareigų perėmėja), UAB DK „PZU Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-31 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-12 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui nurodydamas, jog tam, kad būtų galima spęsti klausimą, galėjo ar negalėjo K. K. suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sudarydama testamentą, reikia įvertinti sudaryto testamento turinį (pagrįstumą, protingumą ir kt.), tirti svarbų testamento elementą – testatoriaus valią, t. y. ar testamento turinys atitinka testatoriaus valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo testamente negali būti prieštaravimų. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad neištirta ir neįvertinta atsakovo A. L. nurodyta aplinkybė, kad K. K. prašė neapleisti sūnaus Zieduonio, trečiojo asmens R. J. S. (ginčijamą testamentą patvirtinusio notaro) nurodyta aplinkybė, jog jam aiškinantis tikrąją K. K. valią ši teigė, kad sūnumi pasirūpins atsakovas, neištirtas nurodyto prašymo „neapleisti“ bei teiginio „pasirūpins“, jeigu tokie buvo, turinys ir esmė, neanalizuotas testatorės K. K. vidinės valios įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamento išskirtinę) buvimas ar nebuvimas, jos (testatorės) vidinės valios turinio pasikeitimai, jeigu tokių buvo. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ginčijamame testamente galėjo būti neišreikšta tikroji testatorės valia. Taigi, tik nustačius šias faktines aplinkybes, galima būtų vertinti, ar K. K., sudarydama testamentą, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turi nustatyti faktines aplinkybes, kaip faktiškai buvo sudarytas ir patvirtintas ginčijamas testamentas, kokius veiksmus atliko šiame procese dalyvavę asmenys, kaip jie elgėsi, kaip testamentą patvirtinusiam asmeniui buvo išreikšta testatoriaus valia ir kt., ir po to įvertinti testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pažymėta, kad yra įrodymų apie tai, kad testatorė nurodytu metu gebėjo pasirašyti pati, tačiau apskųstuose procesiniuose sprendimuose teismai nenurodė, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad pasirašyti pati negalėjo, nebuvo tirtos aplinkybės, ar ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo dieną buvo nustatinėjama testatorės galimybė pačiai pasirašyti ir kaip buvo nustatyta, kad tokios galimybės neegzistuoja. Nurodyta, kad faktiniai bylos duomenys apie ginčijamo testamento tvirtinimo aplinkybes neeliminuoja galimybės teigti, kad ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo dieną testatorės galimybė pačiai pasirašyti testamentą apskritai nebuvo nustatinėjama (t. 8, b. l. 135–148).

Dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai rėmėsi raštu išdėstytais argumentais, apeliantės ir jos pusėje esantys asmenys iš esmės teigia, kad testatorė neturėjo valios turtą testamentu palikti atsakovui, atsakovo pusė teigia, kad testatorė išreiškė savo tikrąją valią.

Negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens; sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 str. 1 d.). Šioje byloje sutiktina su atsakovo A. L. argumentais, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad testatorė K. K., sudarydama ginčijamą 2005-05-30 testamentą, buvo neveiksni, todėl nėra pagrindo teigti, kad testamentas negalioja pagal CK 5.16 str. 1 d.

Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testamentas yra asmeninio pobūdžio vienašalis sandoris, kuriame išreikšta testatoriaus valia. Taigi palikėjas turi teisę savo nuožiūra spręsti kam ir kokį turtą palikti. Pagal Civilinio kodekso 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali palikti visą savo turtą arba jo dalį juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Atsižvelgiant į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris, Civilinio kodekso 5.16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiai pagrindais (Civilinio kodekso 1.80 – 1.93 straipsniai).

Po testamento patvirtinimo kitą dieną, 2005-05-31, Palangos miesto savivaldybės asmenų nukreipimo ir priėmimo į stacionarias socialines globos įstaigos komisijos nutarimu K. K. buvo skirtos stacionarios socialinės paslaugos (t. 1, b. l. 66–67). Pastebėtina, kad ji pati 2005-04-05 pasirašė prašymą skirti stacionarias socialines paslaugas, tačiau matyti, kad parašas padarytas netvirta ranka, netelpa į jam skirtą eilutę, be to, prašymą užpildė savivaldybės administracijos darbuotoja (t. 1, b. l. 68). Tas pats pasakytina apie kitus byloje esančius testatorės panašiu laiku ir net anksčiau, 2003 metais, pasirašytus dokumentus, o jos sūnus Z. K. paaiškino, kad jis prilaikydavo motinos ranką, kai ji pasirašydavo, kad ji nematė, taip pat pasirašyti padėdavo ir kiti asmenys (t. 1, b. l. 86–90, 121–123; t. 3, b. l. 47; t. 6, b. l. 181–182, 191–193; t. 7, b. l. 2–3, 111–114). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorė savarankiškai ir tinkamai negalėtų pasirašyti dokumento be kito jos ranką prilaikančio asmens pagalbos. Tais pačiais metais testatorė pasirašinėjo skundus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jai pagal 2003-10-28 ir 2005-04-05 įgaliojimus (paskutinio testatorė pati nepasirašė, už ją pasirašė sūnus Z. K.) atstovavo atsakovas A. L. (t. 1, b. l. 84–92, 118, 121–123). Pabrėžtina, kad vien faktas, jog po dokumentais yra asmens parašas, nereiškia, kad dokumentai buvo paruošti ir parašyti to asmens, jo perskaityti ir suprasti. 2005-11-22 K. K. atvykus iš Slaugos ligoninės į Padvarių pensionatą buvo diagnozuota hipertenzinė ir aterosklerozinė encefalopatija, sėtinė išeminė širdies liga, deformuota poliartrozė, demencija, pirminė arterinė hipertenzija II st., lėtinis bronchitas (t. 1, b. l. 65). 2006-12-05 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu K. K. buvo pripažinta neveiksnia, 2006-12-20 jai steigta institucinė globa (t. 1, b. l. 63–64). Tačiau 2006-10-12, 2008-02-14, 2010-08-13 teismo psichiatrijos ekspertizės aktų duomenys, 2008-07-18 teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados duomenys patvirtina, kad ji nuo 1985 metų sirgo hipertonine liga, nuo 2003 metų – hipertonine demencija ir jau tada buvo fiksuojami pažintinių funkcijų ir elgesio sutrikimai, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai S. M., L. F., Z. A., D. J., V. F., B. Č., E. R., N. M., trečiasis asmuo R. J. S. (t. 1, b. l. 62, 149–159; t. 2, b. l. 72–73; t. 4, b. l. 126–135, 146–147; t. 5, b. l. 37–38; t. 9, b. l. 11–12). Šie liudytojai patvirtino, kad laikotarpiu iki testamento sudarymo testatorė sunkiai sirgo, beveik nematė, blogai girdėjo, kartais neatpažindavo žmonių ir neadekvačiai elgėsi: išeidavo iš namų be rūbų ir avalynės net žiemą, pasiklysdavo, ją tekdavo parvesti namo kaimynams, gyveno sunkiai, dažnai prašydavo valgyti, su ja kartais pavykdavo bendrauti, bet tik klausiant. 2006-10-05 sutikimą K. K. operacijai ir nuskausminimui jau pasirašė apeliantė (t. 2, b. l. 151–152).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas Romualdas J. S. paaiškino, kad nežinojo apie kitus galimus testatorės įpėdinius, testatorei prieš testamento sudarymą patarė surasti kitą patikimą žmogų turtui palikti, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis sūnus Z. K. neiššvaistytų turto, su testamentine išskirtine. Tvirtinant testamentą dėl rankos drebėjimo nebuvo įmanoma identifikuoti parašą, dėl to už ją pasirašė kitas asmuo, jis bandė nuraminti, aiškino, kad bet kada galima pakeisti testamentą, o liudytojai pasirašė tam, kad patvirtintų, kad žmogus pats negalėjo pasirašyti. Taigi trečiųjų asmenų R. J. S., Z. K., V. A., V. Š. apklausos duomenys neįrodo, kad prieš pasirašant testamentą testatorės tikroji valia buvo tinkamai nustatyta ir išreikšta (t. 2, b. l. 187, t. 3, b. l. 39–44; t. 4, b. l. 40–41).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testamento sudarymo dieną testatorei K. K. buvo 78 metai, ji gyveno su niekur nedirbančiu ribotai darbingu alkoholiu piktnaudžiaujančiu sūnumi Z. K., kurį labai mylėjo, kitas jos sūnus dėl nelaimingo atsitikimo darbe J. K. taip pat neįgalus, gyvena Latvijoje (t. 1, b. l. 27–28, 41–42). Testatorės dukra S. P. iki savo tragiškos mirties 2002-02-08 (prigėrė vandenyje) gyveno su motina, ją prižiūrėjo ir rūpinosi, taip pat ji žinojo ar turėjo žinoti apie 2004-06-23 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą faktą, jog K. K. tėvai perdavė ją auklėti Andrejaus ir K. V. šeimai, kurie turėjo 28,57 ha žemės ir nuosavybės teises į šią žemę K. K. siekė atkuri nuo 1991 metų, o liudytojas A. N. patvirtino, kad S. P. turėjo 1939 m. žemės planus, kalbėjo su juo žemės grąžinimo klausimais, jis taip pat paaiškino, jog K. K. 2004 metais jam prisipažino, kad nieko nemato, o atpažino jį iš balso; apie silpną testatorės regėjimą nuo 1979 metų paaiškino ir liudytoja V. K. (t. 1, b. l. 15–16, 19, 78–83; t. 4, b. l. 130). Liudytojos D. J., V. F., V. K., A. K. patvirtino, kad K. K. būklė ypač pablogėjo po dukros S. P. ir sūnaus V. K. mirties, jos sūnus Z. K. negalėjo tinkami prižiūrėti motiną, nes jam pačiam buvo reikalinga priežiūra dėl girtavimo ir neįgalumo (t. 4, b. l. 128–132).

2006-02-06, 2006-04-24 ir 2008-05-20 Klaipėdos apskrities sprendimais testatorei buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. V. turėtą žemę Palangos mieste (t. 1, b. l. 93–96, 162). Neabejotinai testatorės įgaliotinis atsakovas A. L., kaip kiekvienas protingas asmuo, suvokė ir suprato, kad atkurta žemė Butingėje, Palangos mieste ir esant nekilnojamo turto rinkos pakilimui yra neabejotinai vertinga (t. 2, b. l. 131–134, CPK 182 str. 1 p.). Šį faktą patvirtina jo veiksmai – kaip testatorės įgaliotinis jis jau 2006-03-29 su D. L., vykdžiusia žemės pirkimo ir pardavimo individualią veiklą, sudaro žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovas A. L. jai padėdavo pardavinėti žemes sklypus (t. 1, b. l. 97–114, 124–125; t. 3, b. l. 43–44).

Testamento sudarymo metu apeliantė J. J. buvo sukūrusi savo šeimą, sūnus V. K. 2003-02-02 mirė nuo vėžio, vaikaičiai gyveno atskirai, turėjo mažamečių vaikų ir savo rūpesčių (t. 1, b. l. 17–18, 20–25, 43–47). Pažymėtina, kad likę gyvi vaikai, vaikaičiai apie testamentą sužinojo tik po K. K. mirties 2008-01-22, kai pateikė pareiškimus notarui, o testatorei būnant gyvai ja deramai nesirūpino ir žemės grąžinimu nesidomėjo (t. 1, b. l. 31–32, 53–56; t. 2, b. l. 107, 11, 113, 116).

Kaip žinia, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta nuo 1991 metų, įstatymas ir jo vykdymą nustatantys aktai buvo daugybę kartų keisti, procesas užsitęsė, žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų suformavimo darbai truko dešimtmečius, todėl menką išsilavinimą ir socialinę patirtį turintiems žmonėms buvo sunku, o kartais neįmanoma tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises ir interesus valstybės institucijose ir tesimuose. Testatorei labai padėjo, aktyviai dalyvaudamas nuosavybės teisių atkūrimo procese, atsakovas A. L., faktiškai jo pastangomis ir buvo atkurta nuosavybės teisė į testatorės faktinių įtėvių turėtą žemę. Svarbu ir tai, kad atsakovas A. L. gerai pažinojo testatorę, jos šeimą ir buvo gerai informuotas apie šeimoje susidariusias sunkias socialines aplinkybes, tai patvirtino apklaustas apygardos teisme. Sutiktina su atsakovu A. L., kad didesnį dėmesį ir priežiūrą apeliantė pradėjo teikti tik tada, kai testatorės sveikata žymiai pablogėjo ir ji buvo pripažinta neveiksnia, įkurdinta socialinės globos įstaigoje ir kai tapo aišku apie jos nuosavybės teises į žemę, sutiktina ir su tuo, kad dėl jo veikos ir pagalbos jis turėjo pagrįstų vilčių tikėti gauti ir atlygį, nes paprastai nuosavybės teisės atkūrimo darbai atlygintini, tačiau šiai bylai tai neturi įrodomosios reikšmės. Iš Romualdo J. S. paaiškinimų nustatyta, kad testatorės valia buvo nustatyta gana formaliai, perskaitytas tekstas ir paklausta, ar supranta, daugiau su ja nekalbėta, nebandyta išsiaiškinti, kodėl ji būtent taip patvarko dėl savo turto, nors buvo akivaizdu, jog ji blogai girdi, prastai mato, dėl senatvės negali pati pasirašyti (t. 3, b. l. 38). Kolegijos supratimu, testatoriaus valiai, ypač kai sandorį sudaro nekilnojamojo turto turintis garbaus amžiaus, ligotas žmogus, lydimas gausybės pašalinių asmenų, nes tokio amžiaus ir būklės asmenų suvokimas, socialinė adaptacija ir orientacija dažnai būna ribota. Taigi notarams šiame procese keliama daug profesinio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Sprendžiant iš trečiojo asmens buvusio notaro Romualdo J. S. ir kitų testamento sudarymo metu buvusių asmenų paaiškinimų, nepakanka duomenų teigti, kad jo veiksmai atitiko notaro profesinio elgesio standartų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 12 str., CPK 1.5 str., Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso 1, 6 ir 10 str., CPK 185 str.).

Darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad K. K. dėl savo vienatvės, giminių abejingumo, nepriežiūros, normalaus gyvenimo poreikių nepatenkinimo ir kitų gyvenimo negandų, ligų ir vaikų priešlaikinių ir tragiškų mirčių, buvo socialiai neapsaugota ir tokios būklės, kad jai savarankiškai ir sąmoningai apskritai negalėjo susiformuoti valia sudaryti testamentą ar kokį kitą oficialų dokumentą. Atsakovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad testatorės sūnus neprieštaravo, kad mama paliktų visą turtą ir teises atsakovui, nereiškia, kad tai tikroji testatorės valia, nes Z. K. pats yra socialiai pažeidžiamas, priklausomas nuo alkoholio asmuo (t. 3, b. l. 109). Byloje nustatyta aplinkybė, kad testamento sudarymo metu testatorė prašė neapleisti sūnaus, nereiškia, kad ji suvokė, jog išreiškė valią sudaryti ginčijamą aktą, nes priešingu atveju ji sudarytų kito turinio testamentą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Testatorė labai mylėjo savo vienintelį kartu gyvenusį sūnų, kuris jos mirties atveju liktų vienas, ir, kolegijos įsitikinimu, daugiau nėra jokių įrodymų, kad šią frazę būtų galima vertinti kitaip.

Darytina išvada, kad ginčijamas testamentas, nors formaliai ir atitinka oficialaus testamento požymius, negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – nebuvo testatorės valios, testatorė pati jo nesudarė, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d., 5.15 str. 1 d., 5.18 str. 1 d.) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimas keistinas – naikintina sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtinas kitas sprendimas ir ieškinys tenkintinas (CPK 93 str. 5 d., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė J. J. sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį, 21 Lt už kopijas, 1 500 Lt už ekspertizę į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitą (teismas sumokėjo ekspertinei tarnybai 1 334,50 Lt, skundžiamu sprendimu 165,50 Lt ieškovei grąžinta), 12 360 Lt advokatui už atstovavimą (t. 1, b. l. 10; t. 4, b. l. 141, 179–180; t. 5, b. l. 40, 59, 124–125; t. 7, b. l. 159).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė J. J. sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 129).

Kasacinės instancijos teisme Z. K. sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį (t. 8, b. l. 25), ieškovė S. E. – 100 Lt žyminį mokestį (t. 8, b. l. 58).

Atsakovas A. L. sumokėjo 2 500 Lt už atstovavimą ir teisinę pagalbą, 91 Lt už kopijas (t. 2, b. l. 75; t. 5, b. l. 176–177).

Trečiasis asmuo T. K. sumokėjo 28 Lt už kopijas (t. 6, b. l. 101-102).

Ieškovė J. J. įvykdė skundžiamą sprendimą ir sumokėjo biudžetui 352,45 Lt – pašto išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 3–10).

Kasacinės instancijos teisme buvo 247,31 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 8, b. l . 149).

Bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2008-08-12, byla sudėtinga ir didelės apimties, reikalaujanti daug specialių žinių, vyko daugybė teismo posėdžių, pateikta daug didelės apimties procesinių dokumentų, todėl visų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos, susijusios su teisine pagalba ir atstovavimu, pripažintinos pagrįstomis (CPK 79 str. 1 d., 81, 88 str. 1 ir 6 p., 98 str., 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (pagalbas) maksimalaus dydžio 11 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), todėl iš A. L. valstybei priteistinos 599,76 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.), ieškovei J. J. priteistinos 13 967,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, ieškovei S. E. – 100 Lt bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Z. K. – 137 Lt bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui T. K. – 28 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo taisyklės nesant apeliantės J. J. prašymo taikytinos, nes jį sprendimą įvykdė valstybei – iš valstybės biudžeto J. J. grąžintinos 2012-01-27 pagal 2012-01-23 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-514-676/2011 sumokėtos 352,45 Lt bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas 5660 (CPK 373 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kurią atmestas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą: J. J., S. E., J. K. (J. K.) ieškinį ir trečiojo asmens Z. K. ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2005-05-30 K. K. testamentą, patvirtintą Palangos miesto notarų biuro notaro Romualdo J. S., notarinio registro Nr. 1973.

Iš A. L. valstybei priteisti 599,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, J. J. – 13 977,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, S. E. – 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, Z. K. – 137 Lt bylinėjimosi išlaidų, T. K. – 28 Lt bylinėjimosi išlaidų.

J. J. iš valstybės biudžeto grąžinti 2012-01-27 pagal 2012-01-23 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-514-676/2011 sumokėtus 352,45 Lt, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.