- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- eA-365-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04268-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2015 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-44 „Dėl pareigūnės E. K. susižalojimo“ dalį, kuria pripažįstama, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl atsisakoma taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją; 2) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinę, vadovaujantis Statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, tai pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu 2007 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418, pradėti sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ir kompensacijos mokėjimo procedūras.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad eina VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (darbo vieta – Lavoriškių užkarda). 2015 m. liepos 7 d. kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu T. K. vykdė tarnybą „Mobilusis patrulis“ Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą Nr. 20150707-1. Apie 19.37 val. Dekaniškių kaimo prieigose, suveikus sistemai „VSAT GIS SIENA“, ties VSZ 1172, pėsčiomis eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo ir kryptelėjo dešinės kojos kelį, pargriuvusi pajuto stiprų skausmą kelio srityje. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai nustatė, kad trūko dešinės kojos kryžminiai raiščiai. Dėl šio įvykio buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad patirtas susižalojimas įvyko tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas. Išvadoje pateiktas siūlymas pradėti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar jos patirtas sužalojimas buvo susijęs su padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai ir ar dėl to turėtų būti išmokėta kompensacija, nustatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje. 2015 m. liepos 29 d. tarnybinėje išvadoje nustatyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos ir materialinė kompensacija nebus mokama. Pareiškėjos manymu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į faktines jos susižalojimo aplinkybes, kurios buvo nustatytos 2015 m. liepos 29 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje ir pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kuriomis ji susižalojo, nustatyti ir išanalizuoti teisės aktai ir teismų praktika, reglamentuojantys panašius santykius, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje minėti teisės aktai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nebuvo individualizuotai ir motyvuotai pritaikyta toms faktinėms aplinkybėms, kuriomis įvyko susižalojimas. Tik formaliai konstatuota, kad susižalojimas neturi priežastinio ryšio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimas signalizuoja apie galimą neteisėtą valstybės sienos perėjimą, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir kitus galimus nusikaltimus, vykdomus per valstybės sieną, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesunkūs, apysunkiai arba sunkūs. Todėl, remdamasi iš užkardos budėtojo apie 19.35 val. gauta informacija apie galimai daromą nusikalstamą veiką, pareiškėja ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Nuo informacijos apie sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo gavimo iki faktinių aplinkybių apie galimo pažeidimo išsiaiškinimo momento susiklostė tokios faktinės aplinkybės, kad įprastinių tarnybinių pareigų vykdymas pasireiškė padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu. Šioje situacijoje pareiškėja elgėsi adekvačiai susiklosčiusiai situacijai, veikė normalioms sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, dėl to negalėjo numatyti visų išorinių, nuo jos valios nepriklausančių veiksnių, laikėsi kitų savisaugos ir atidumo standartų, nes siekė užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui. Pareiškėjos manymu, jos susižalojimas įvyko tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas, ir jų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, o tai atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies formuluotę.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė skundo netenkinti.
Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjos tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Įvykio vietos (VSŽ 1172) apžiūrėjimas įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta patrulio veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Įvykio metu pareigūnė E. K. nevykdė jokių persekiojimo ar sulaikymo veiksmų, jos judėjimui pėsčiomis nedarė įtakos kokie nors aplinkiniai veiksniai, patruliavimą vykdę asmenys nepastebėjo ir nesulaikė jokių valstybės sienos pažeidėjų ir nepersekiojo jokių patikrintinų asmenų. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad aplinkybių verčiami paminėto „Mobiliojo patrulio“ ekipažo nariai būtų bėgę greitai (pareigūnų teigimu, tuo metu, kai patyrė traumą, apžiūrinėjo vietovę), todėl E. K. turėjo visas galimybes pasirūpinti savo saugumu ir išvengti neigiamų pasekmių dėl neatidumo, t. y. pareiškėjos susižalojimą lėmė ne padidėjęs pavojus ar rizikos veiksniai atliekant tarnybos pareigą, bet aplinkybės, kurios gali būti ir glaudžiai nesiejamos su tarnyba. Nagrinėjamu atveju pareigūnė susižalojo dėl pačios neatsargumo. Didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti žalingas savo veiksmų pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatymo, ar pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2015 m. liepos 7 d. apie 19.37 val. Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, Dekaniškių kaimo prieigose, atliekant tarnybines pareigas, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.
Byloje nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad pareiškėja kartu su kitu pareigūnu pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą vykdė tarnybą „Mobilusis patrulis“. Tikrindama, kodėl suveikė sistema „VSAT GIS SIENA“ ties VSŽ 1172, Dekaniškių kaimo prieigose eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo, kryptelėjo dešinės kojos kelį ir pargriuvo. Po tarnybos pareigūnė kreipėsi į Lazdynų ligoninę, gydytojai nustatė, kad trūko dešinės kojos kryžminiai raiščiai. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai atsisako taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją.
Kompensacijų pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus reglamentuoja Statutas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai <...> išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (kartu ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (2010 m. sausio 25 d. sprendimas adm. byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-193/2010, 2010 m. kovo 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-235/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-1509/2010, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-3312/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3508/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A62-2/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.). Be to, administracinėse bylose Nr. A143-145/2010, A146-1149/2010 dėl antrosios sąlygos, t. y. ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat buvo konstatuota, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją.
Apibendrinant šią teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai patį atliekamų pareigų pobūdį lemia didesnė rizika ir pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir, priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nesvarbu, koks jų pobūdis, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, o patirti tokio pobūdžio tarnybos metu sveikatos sužalojimai kompensuojami Statuto 49 straipsnio tvarka ir sąlygomis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, per kurį pareiškėja patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas. Tačiau, teismo nuomone, šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių, kaip nustatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu – pareigūnas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai/ netinkamai atliko savo, pareigūno, pareigas, patyrė sveikatos sužalojimą sulaikymo, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, eismo įvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, transporto priemone persekiojant pažeidimą padariusį asmenį), metu ar pan. Situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo gyvybei ar sveikatai faktoriai, Statuto 40 straipsnio 3 dalies garantija netaikytina. Tokiu atveju sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas dirbantis ir apdraustas asmuo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja teisę į draudimo išmoką, nustatytą Statuto 49 straipsnyje. Šiuo atveju pareiškėja sveikatos sutrikdymą patyrė atlikdama įprastą veiksmą, t. y. pėsčiomis tikrino, kodėl suveikė sistema „VSAT GIS SIENA“, eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo ir kryptelėjo dešinės kojos kelį. Aplinkybę, kad šiai situacijai nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, patvirtina tiek byloje surinkti įrodymai, tiek pačios pareiškėjos veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovas pagrįstai teigia, kad įvykio metu pareiškėja vykdė įprastas tarnybines funkcijas, nes ji yra kinologė ir į jos tarnybos funkcijas įeina sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo patikrinimas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dėl sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo padidėjo pavojus jos gyvybei ar sveikatai, Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygų. Nurodyti faktoriai pagal pareigūnės atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais su šių pareigų atlikimu susijusiais faktoriais.
Pareiškėja traumą patyrė vykdydama tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, todėl sužalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nesant padidėjusio pavojaus. Jos dalyvavimas pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą vykdant tarnybą „Mobilusis patrulis“ nelemia padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai požymio, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje situacija susižalojimo metu pagal pareiškėjos atliekamų pareigų pobūdį pagrįstai pripažinta įprasta atitinkamoms pareigoms ir nesusijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju pareiškėjos sužalojimą lėmė ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjęs padidėjęs pavojus ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jos sužalojimas, nors ir patirtas atliekant tarnybines pareigas, pagrįstai pripažintas nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu, nulemtu padidėjusio pavojaus pareiškėjos sveikatai ir gyvybei, todėl tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-44 „Dėl pareigūnės E. K. susižalojimo“, kuri priimta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti atsakovo tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-44 dalies, kuria pripažįstama, kad nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp pareiškėjos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai, todėl atsisakoma taikyti Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją. Kadangi ginčijama atsakovo išvada yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti VSAT Vilniaus rinktinę pradėti sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ir kompensacijos mokėjimo procedūras. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas.
III.
Pareiškėja E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.
Pareiškėjos manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atmetė jos skundą, nes nagrinėdamas bylą neatsižvelgė, pilnai ir visapusiškai neįvertino visų skunde nurodytų susižalojimo aplinkybių, taip pat nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos aiškinant Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymą analogiškoje situacijoje. Pareiškėja paaiškina, kad VSAT GIS SIENA sistema, tai sistema skirta nustatyti asmenų ir transporto priemonių judėjimą per valstybės sieną. Ši sistema tai į vieną elektroninę sistemą sujungtų seisminių ir magnetinių daviklių visuma, kurių pagalba galima nustatyti per sieną judančių asmenų ir transporto priemonių judėjimo kryptį ir greitį. Pagal Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20150707-1, pareiškėjai ir pasieniečiui T. K. buvo skirta Mobilaus patrulio pasienio sargybos rūšis. Mobilaus patrulio tarnybos vykdymas ir tipiniai veiksmai yra apibrėžti Sienos kontrolės nuostatų 122 punkte: patrulis, vykdydamas tarnybą tarnybine transporto priemone, stebi vietovę važiuodamas arba sustodamas, apžiūrėdamas tikimas pažeidėjų buvimo vietas. Anksčiau minėtame pasienio sargybų darbo plane Nr. 20150707-1 ir Pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje buvo detalizuota Mobilaus patrulio sargybos atlikimo eiga ir užduotys suformuluotos sekančiai: vairuojant tarnybinę transporto priemonę, laikytis kelių eismo taisyklių; užtikrinti pasienio teisinio režimo taisyklių laikymąsi užkardos veikimo teritorijoje; tarnybą vykdyti pagal atskirą nurodymą; tarnybą vykdyti griežtai 2-oje apsaugos linijoje; patruliavimo greitis pagrindiniuose keliuose ne daugiau nei 60 km/h, valstybės sienos apsaugos zonoje 10-30 km/h; užimti neviešo pobūdžio poziciją tokią, kad operatyviai būtų galima reaguoti į GIS SIENA suveikimus; ypatingą dėmesį skirti privažiavimo keliukams prie valstybės sienos. Antroji apsaugos linija – tai valstybės sienos apsaugos zona, 2000 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme apibrėžta kaip nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės VSAT priemonės. Remiantis anksčiau išvardintomis aplinkybėmis, pareiškėjos įprastinės tarnybinės funkcijos tarnybos metu pasireiškė patruliavimu tarnybiniu automobiliu, toliau nuo valstybės sienos antrojoje apsaugos linijoje, reaguojant į GIS SIENA sistemos suveikimus užkertant pažeidėjams atsitraukimo kelią naudojant transporto priemonę.
Iš užkardos budėtojo apie 19.35 val. buvo gautas pranešimas apie „VSAT GIS SIENA“ suveikimą ties Valstybės sienos ženklu Nr. 1172. „VSAT GIS SIENA“ sistemos suveikimas įprastai parodo ir galimą pažeidėjų judėjimo kryptį. Užkardos budėtojas nurodė vykti prie valstybės sienos ženklo Nr. 1172 siekiant sulaikyti tikėtinai ten esančius pažeidėjus, kurie gali būti neteisėtai perėję valstybės sieną, neteisėtai gabenantys per valstybės sieną žmones ir darantys kitus galimus nusikaltimus vykdomus per valstybės sieną. Šie nusikaltimai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu gali būti kvalifikuojami kaip nesunkūs, apysunkiai arba sunkūs nusikaltimai. Todėl iš užkardos budėtojo gauta informacija apie „VSAT GIS SIENA“ suveikimą ties Valstybės sienos ženklu Nr. 1172, ir nurodymas pėsčiomis patikrinti suveikimo vietą nebuvo įprastas veiksmas. Judant prie galimos nusikalstamos veikos vietos buvo naudojamas tarnybinis šuo Nero, siekiant nustatyti galimą asmenų, dėl kurių atsirado „VSAT GIS SIENA“ sistemos suveikimas, buvimo vietą ir galimą judėjimo kryptį. Judant pėsčiomis iki budėtojo nurodytos vietos likus maždaug 100-150 metrų tarnybinis šuo pradėjo aktyviau uostyti žemę, aktyviau judėti, kas įprastai rodo, kad yra aptikti asmenų pėdsakai. Esant visų prieš tai išvardintų aplinkybių visumai, vadovaujamasi visiškai kitais rūpestingumo ir atsargumo standartais, siekiant užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ir sulaikyti ją padariusius asmenis. Pareiškėjos teigimu, ji suprato, kad judant miškinga vietove gali kilti nepageidaujamos pasekmės, tačiau dėmesys buvo nukreiptas į priešais ją judėjimo kryptimi esančią miško dalį siekiant pamatyti galimai ten esančius asmenis, kaip keliančius didesnę grėsmę, nei po kojomis esančius reljefo nelygumus. Lavoriškių užkardos teritorijoje yra buvę atvejų, kai prieš pasieniečius pažeidėjai panaudojo jėgą – papurškė ašarinių dujų. 2015 m. liepos 2 d. panašiu metu suveikus „VSAT GIS SIENA“ sistemai prie šalia esančio Valstybės sienos ženklo Nr. 1174 maždaug 1 km nuo valstybės sienos buvo aptikta 1 500 pakelių cigarečių. Dėl šių prieš tai buvusių įvykių ir aplinkybių bei praėjusio trumpo laikotarpio nuo pranešimo gavimo pareiškėja manė, kad tuo metu jos tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, todėl ji ir elgėsi atitinkamai susiklosčiusiai situacijai, vertindama buvusią grėsmę kaip realią. Tai atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies formuluotę.
Be to, teismas rėmėsi teismų praktika, bendrai reglamentuojančia panašaus pobūdžio bylas, taip pat rėmėsi tik ta LVAT praktikos dalimi, kuri yra palanki atsakovui. Tuo tarpu pareiškėjos susižalojimo aplinkybės yra analogiškos vėlesnei LVAT praktikai šiose bylose: 2010 m. rugpjūčio 30 d. administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010, 2011 m. gruodžio 27 d. administracinėje byloje Nr. A-756-3010/2011 ir 2012 m. birželio 7 d. administracinėje byloje Nr. A-520- 2332-12. Pvz., 2011 m. gruodžio 27 d. administracinėje byloje Nr. A756-3010/2011 teisėjų kolegija konstatavo, kad pareigūno veiksmai persekiojant su tikslu patikrinti įtartinus automobilyje sėdėjusius asmenis, bėgant iš paskos kalvota vietove, praradus lygsvarą ir pargriuvus kvalifikuotina kaip pareiškėjo susižalojimas vykdant tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir/ar sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodytoje LVAT praktikoje susiklostė skirtingos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybės (buvo vykdomi aktyvūs persekiojimo veiksmai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos susižalojimas įvyko tarnyboje įprastinėmis, rutininėmis aplinkybėmis, nesant duomenų apie įvykusį valstybės sienos pažeidimą, pėdsakų ar tiesioginio kontakto su pažeidėjais, todėl tyrimo metu nenustačius padidėjusio pavojaus ar rizikos aplinkybių, minėtas susižalojimas įvertintas kaip nelaimingas atsitikimas. Be to, pareiškėjos pateikti samprotavimai dėl galimų grėsmių dėl neteisėtas veikas vykdančių asmenų keliamos didesnės grėsmės neatitinka faktinių duomenų apie įvykio aplinkybes – įvykio vietos (VSŽ 1172) apžiūrėjimas įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta patrulio veikla, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Akcentuotina, kad įvykio metu pareigūnė nevykdė jokių persekiojimo ar sulaikymo veiksmų, pareiškėjos ir jos kolegos judėjimas pėsčiomis nebuvo įtakotas kokių nors aplinkinių veiksnių, šie patruliavimą vykdę asmenys nepastebėjo ir nesulaikė jokių valstybės sienos pažeidėjų ir nepersekiojo jokių patikrintinų asmenų. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad aplinkybių verčiami paminėtojo mobilaus patrulio ekipažo nariai būtų bėgę ar risnoję (pareigūnų teigimu, traumos patyrimo metu jie vykdė vietovės apžiūrą), todėl pareiškėja turėjo visas galimybes pasirūpinti savo saugumu ir išvengti neigiamų pasekmių, sukeltų dėl neatidumo užlipant ant kelmo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja E. K. ginčija Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2015 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-44, kuria pripažinta, kad pareiškėjos susižalojimas 2015 m. liepos 7 d., apie 19.37 val., Dekaniškių kaimo prieigose, priežastiniu ryšiu nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, todėl Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėja traumą patyrė vykdydama tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, todėl susižalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-44 ,,Dėl pareigūnės E. K. susižalojimo“ priimta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Tačiau mano, kad teismas visapusiškai neįvertino visų skunde nurodytų susižalojimo aplinkybių bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos aiškinant Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymą analogiškoje situacijoje. Pareiškėja nurodo, kad teismas rėmėsi tik ta LVAT teismų praktikos dalimi, kuri palanki atsakovui, gi pareiškėjos susižalojimo aplinkybės yra analogiškos vėlesnei praktikai, suformuotai kitose bylose (2010 m. rugpjūčio 30 d. administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010; 2011 m. gruodžio 27 d. administracinėje byloje Nr. A756-3010/2011 ir 2012 m. birželio 7 d. administracinėje byloje Nr. A520- 2332/2012).
Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje (nagrinėjamam ginčui aktuali 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija) nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.
Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.
Atitinkamai Statuto 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas ne kartą yra konstatuota, kad tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek 49 straipsnio 1 dalis nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas, jų taikymas siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu. Taigi nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikomos tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek Statuto 49 straipsnio 1 dalis. Tačiau taikant Statuto 40 straipsnio 3 dalį, skirtingai nei taikant Statuto 49 straipsnio 1 dalį, taikytinas papildomas kriterijus - tarnybinių pareigų atlikimo susiejimas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti: 1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; 2) ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams – kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Nr. A143-568/2010; 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010, 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2525/2011 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, Sargybų skyriaus jaunesnioji specialistė, 2015 m. liepos 7 d. kartu su kitu pareigūnu pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą vykdė tarnybą ,,Mobilusis patrulis“. Tikrindama kodėl suveikė sistema ,,VSAT GIS SIENA“ ties Valstybės sienos ženklu Nr. 1172, Dekaniškių kaimo prieigose eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo, kryptelėjo dešinės kojos kelį ir parklupo. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, į kurią paaiškėja kreipėsi po tarnybos, jai buvo diagnozuotas kryžminio išorinio ir vidinio raiščio dalinis plyšimas ir patempimas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ,,VSAT GIS SIENA“ sistemos suveikimas įprastai parodo ir galimą pažeidėjų buvimo vietą ar judėjimo kryptį. Iš užkardos budėtojo apie 19.35 val. buvo gautas pranešimas apie „VSAT GIS SIENA“ suveikimą ties valstybės sienos ženklu Nr. 1172 ir nurodymas vykti prie minėto Valstybės sienos ženklo siekiant sulaikyti tikėtinai ten esančius pažeidėjus, kurie gali būti neteisėtai perėję valstybės sieną, neteisėtai gabenantys per valstybės sieną žmones ir darantys kitus galimus nusikaltimus vykdomus per valstybės sieną. Judant pėsčiomis iki budėtojo nurodytos vietos likus maždaug 100-150 metrų tarnybinis šuo pradėjo aktyviau uostyti žemę, aktyviau judėti, kas įprastai rodo, kad yra aptikti asmenų pėdsakai. Ji suprato, kad judant miškinga vietove gali kilti nepageidaujamos pasekmės, tačiau dėmesys buvo nukreiptas į priešais ją judėjimo kryptimi esančią miško dalį siekiant pamatyti galimai ten esančius asmenis, kaip keliančius didesnę grėsmę, nei po kojomis esančius reljefo nelygumus. Be to, Lavoriškių užkardos teritorijoje yra buvę atvejų, kai prieš pasieniečius pažeidėjai panaudojo jėgą – papurškė ašarinių dujų, 2015 m. liepos 2 d. panašiu metu suveikus „VSAT GIS SIENA“ sistemai prie šalia esančio Valstybės sienos ženklo Nr. 1174 maždaug 1 km nuo valstybės sienos buvo aptikta 1 500 pakelių cigarečių. Dėl šių prieš tai buvusių įvykių ir aplinkybių bei praėjusio trumpo laikotarpio nuo pranešimo gavimo pareiškėja manė, kad tuo metu jos tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, todėl ji ir elgėsi atitinkamai susiklosčiusiai situacijai, vertindama buvusią grėsmę kaip realią.
Visos šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjos E. K. 2015 m. liepos 7 d. apie 19.35 val. vykdyta tarnybinė funkcija – vykimas prie valstybės sienos ženklu Nr. 1172 pažymėtos teritorijos tam, kad įsitikinti dėl kokios priežasties suveikė ,,VSAT GIS SIENA“ sistema, buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėja pastebėjo ar nustatė esant kokį nors galimą pažeidėją, ar vykdė jo persekiojimą ir pan. Kitaip tariant, įvykio metu pareiškėjos judėjimas pėsčiomis nebuvo įtakotas kokių nors aplinkinių veiksnių, ji, kaip ir pati nurodo, tik vykdė vietovės apžiūrą. Byloje nėra nustatyta, kad tą dieną Lavoriškių užkardos teritorijoje buvo nustatyti kokie nors pažeidimai ar sulaikyti pažeidėjai. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie prieš kelias dienas netoli pareiškėjos apžiūrimos vietos buvusius pažeidimus esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi ir konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimo nekeičia.
Tad šiuo atveju pareiškėjos patirtas susižalojimas atitinka Statuto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvoką - įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, <...>, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, kuris (susižalojimas) pareiškėjui suteikia teisę į sveikatos draudimo išmokas numatytas Statuto 49 straipsnyje, dėl kurių išmokėjimo pareiškėjui nėra ginčo šioje byloje.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų jos veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Atsakovas pagrįstai pripažino, kad susižalojimo metu pareiškėjos tarnybos pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai.
Visa tai įvertinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja susižalojo atlikdama tarnybines pareigas, tačiau šis susižalojimas, Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjos sveikatai ar gyvybei, todėl nėra įstatyminių sąlygų pareiškėjai E. K. išmokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju pažymėtina, kad paminėta teismų praktika yra dominuojanti ir nukrypti nuo jos nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytose bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtose bylose buvo nustatytos visiškai kitokios faktinės aplinkybės. Pvz., administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010 pripažinta, kad pareiškėjas susižalojo naktį, bėgdamas geležinkelio pabėgiais iš pasalos vietos per aptvertą teritoriją, kurioje buvo geležinkelio bėgiai, prie stebimo objekto patikrinti privažiavusį prie jo automobilį bei automobilio vairuotoją; administracinėje byloje Nr. A756-3010/2011 buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas griuvo ir susižalojo, kai patruliavimo metu vijosi bandančius pasprukti įtariamus narkotines medžiagas vartojusius asmenis; administracinėje byloje Nr. A520-2332/2012 teismas nustatė, kad policijos pareigūnas susižalojo pargriuvęs ant neapšviestų laiptų, naktį vydamasis automobilius apžiūrinėjantį įtartiną asmenį, siekdamas jį patikrinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.