- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- eI-10745-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04268-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
- 1.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjai E. K., pareiškėjos atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui, atsakovės atstovui Edvinui Paškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. skunde prašo: 1) panaikinti 2015 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-44 „Dėl pareigūnės E. K. susižalojimo“ dalį, kuria pripažįstama, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl atsisakoma taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją; 2) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinę (toliau – VSAT Vilniaus rinktinė), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), 40 str. 3 d. nuostatomis ir Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, tai pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos aprašu, patvirtintu 2007 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418, pradėti sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ir kompensacijos mokėjimo procedūras.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad eina VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (darbo vieta – Lavoriškių užkarda). 2015 m. liepos 7 d. kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu T. K. vykdė tarnybą „Mobilusis patrulis“ Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą Nr. 20150707-1. Apie 19.37 val. Dekaniškių kaimo prieigose tikrindama suveikus sistemai „VSAT GIS SIENA“ ties VSZ 1172, pėsčiomis eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo ir kryptelėjo dešinės kojos kelį. Pargriuvusi pajuto stiprų skausmą kelio srityje. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai nustatė, kad trūko dešinės kojos kryžminiai raiščiai. Dėl šio įvykio buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad patirtas susižalojimas įvyko tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas. Išvadoje pateiktas siūlymas pradėti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, ar jos patirtas sužalojimas buvo susijęs su padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai ir ar dėl to turėtų būti išmokėta kompensacija, nustatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje. 2015-07-29 tarnybinėje išvadoje nustatyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl Statuto 40 str. 3 d. nuostatos netaikytinos ir materialinė kompensacija nebus mokama. Mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į faktines jos susižalojimo aplinkybes, kurios buvo nustatytos 2015 m. liepos 29 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje ir pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kuriomis susižalojo, nustatyti ir išanalizuoti teisės aktai ir teismų praktika, reglamentuojantys panašius santykius, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje minėti teisės aktai ir LVAT praktika nebuvo individualizuotai ir motyvuotai pritaikyta toms faktinėms aplinkybėms, kuriomis įvyko susižalojimas, tik formaliai konstatuota, kad susižalojimas neturi priežastinio ryšio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimas signalizuoja apie galimą neteisėtą valstybės sienos perėjimą, neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir kitus galimus nusikaltimus, vykdomus per valstybės sieną, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesunkūs, apysunkiai arba sunkūs. Todėl, remdamasi iš užkardos budėtojo apie 19.35 val. gauta informacija apie galimai daromą nusikalstamą veiką, pareiškėja ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Nuo informacijos apie sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo gavimo iki faktinių aplinkybių apie galimo pažeidimo išsiaiškinimo momento susiklostė tokios faktinės aplinkybės, kad įprastinių tarnybinių pareigų vykdymas pasireiškė padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu. Šioje situacijoje pareiškėja elgėsi adekvačiai susiklosčiusiai situacijai, veikė normalioms sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, dėl to negalėjo numatyti visų išorinių, nuo jos valios nepriklausančių veiksnių, laikėsi kitų savisaugos ir atidumo standartų, nes siekė užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui. Todėl mano, kad jos susižalojimas įvyko tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas, ir jų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, o tai atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies formuluotę.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjos tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Įvykio vietos (VSŽ 1172) apžiūrėjimas įprastinėmis sąlygomis laikytinas įprasta patrulio veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Įvykio metu pareigūnė E. K. nevykdė jokių persekiojimo ar sulaikymo veiksmų, jos judėjimui pėsčiomis nedarė įtakos kokie nors aplinkiniai veiksniai, patruliavimą vykdę asmenys nepastebėjo ir nesulaikė jokių valstybės sienos pažeidėjų ir nepersekiojo jokių patikrintinų asmenų. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad aplinkybių verčiami paminėto „Mobiliojo patrulio“ ekipažo nariai būtų bėgę greitai (pareigūnų teigimu, tuo metu, kai patyrė traumą, apžiūrinėjo vietovę), todėl E. K. turėjo visas galimybes pasirūpinti savo saugumu ir išvengti neigiamų pasekmių dėl neatidumo, t. y. pareiškėjos susižalojimą lėmė ne padidėjęs pavojus ar rizikos veiksniai atliekant tarnybos pareigą, bet aplinkybės, kurios gali būti ir nesiejamos glaudžiai su tarnyba. Nagrinėjamu atveju pareigūnė susižalojo dėl pačios neatsargumo. Didelis neatsargumas teisine prasme apibrėžiamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti žalingas savo veiksmų pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Kadangi nenustatyta, kad pareiškėjos sveikatos susižalojimai buvo padaryti jai vykdant veiklą, kuri būtų susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, arba padaryta jai kitų asmenų dėl atliekamų tarnybinių pareigų ar jos, kaip pareigūnės, statuso, VSAT Vilniaus rinktinė pagrįstai ir argumentuotai nusprendė, kad E. K. neskirtina Statuto 40 str. 3 d. nustatyta kompensacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatymo, ar pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2015 m. liepos 7 d. apie 19.37 val. Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, Dekaniškių kaimo prieigose, atliekant tarnybines pareigas, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.
Byloje nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad pareiškėja kartu su kitu pareigūnu pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą vykdė tarnybą „Mobilusis patrulis“. Tikrindama, kodėl suveikė sistema „VSAT GIS SIENA“ ties VSŽ 1172, Dekaniškių kaimo prieigose eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo, kryptelėjo dešinės kojos kelį ir pargriuvo. Po tarnybos pareigūnė kreipėsi į Lazdynų ligoninę, gydytojai nustatė, kad trūko dešinės kojos kryžminiai raiščiai.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją.
Kompensacijų pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Byloje nagrinėjamu atveju aktuali Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai <...> išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (kartu ir VTS 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (2010 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2010 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-235/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).
Be to, administracinėse bylose Nr. A143-145/2010, A146-1149/2010 dėl antrosios sąlygos, t. y. ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat buvo konstatuota, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją.
Apibendrinant šią teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai patį atliekamų pareigų pobūdį lemia didesnė rizika ir pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir, priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nesvarbu, koks jų pobūdis, paprastai nepatenka į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, o patirti tokio pobūdžio tarnybos metu sveikatos sužalojimai kompensuojami Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio tvarka ir sąlygomis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, per kurį pareiškėja patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas. Tačiau, teismo nuomone, šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių, kaip nustatyta Statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu – pareigūnas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai / netinkamai atliko savo, pareigūno, pareigas, patyrė sveikatos sužalojimą sulaikymo, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, eismo įvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, transporto priemone persekiojant pažeidimą padariusį asmenį), metu ar pan. Situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo gyvybei ar sveikatai faktoriai, Statuto 40 straipsnio 3 dalies garantija netaikytina. Tokiu atveju sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas dirbantis ir apdraustas asmuo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja teisę į draudimo išmoką, nustatytą Statuto 49 straipsnyje. Šiuo atveju pareiškėja sveikatos sutrikdymą patyrė atlikdama įprastą veiksmą, t. y. pėsčiomis tikrino, kodėl suveikė sistema „VSAT GIS SIENA“, eidama miškinga vietove, užlipo ant samanomis apaugusio kelmo ir kryptelėjo dešinės kojos kelį. Aplinkybę, kad šiai situacijai nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, patvirtina tiek byloje surinkti įrodymai, tiek pačios pareiškėjos veiksmai.
Atsakovė pagrįstai teigia, kad įvykio metu pareiškėja vykdė įprastas tarnybines funkcijas, nes ji yra kinologė ir į jos tarnybos funkcijas įeina sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo patikrinimas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dėl sistemos „VSAT GIS SIENA“ suveikimo padidėjo pavojus jos gyvybei ar sveikatai, Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygų. Nurodyti faktoriai pagal pareigūnės atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais su šių pareigų atlikimu susijusiais faktoriais.
Pareiškėja traumą patyrė vykdydama tiesiogines tarnybos funkcijas, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, todėl sužalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nesant padidėjusio pavojaus. Jos dalyvavimas pagal patvirtintą Lavoriškių užkardos pasienio sargybų planą vykdant tarnybą „Mobilusis patrulis“ nelemia padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai požymio, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje situacija susižalojimo metu pagal pareiškėjos atliekamų pareigų pobūdį pagrįstai pripažinta įprasta atitinkamoms pareigoms ir nesusijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju pareiškėjos sužalojimą lėmė ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjęs padidėjęs pavojus ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl jos sužalojimas, nors ir patirtas atliekant tarnybines pareigas, pagrįstai pripažintas nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu, nulemtu padidėjusio pavojaus pareiškėjos sveikatai ir gyvybei, todėl tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-44 „Dėl pareigūnės E. K. susižalojimo“, kuri priimta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-44 dalies, kuria pripažįstama, kad nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp pareiškėjos susižalojimo ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai, todėl atsisakoma taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatas ir mokėti materialinę kompensaciją.
Kadangi atsakovės ginčijama išvada yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti VSAT Vilniaus rinktinę pradėti sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ir kompensacijos mokėjimo procedūras.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos E. K. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.