Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko E.G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties R. S.administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnės 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir buvo nubaustas 800 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,68 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija kelia tik R. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nesutikdama su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

6. Pagrindinės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 13- 2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo visumoje, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą iki 4 mėnesių apylinkės teismas motyvavo tuo, kad R. S. dėl padaryto nusižengimo kaltės neneigė nuo pat pradžių, ją pripažino, kritiškai vertino savo poelgį, nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. S. dirba, turi tris nepilnamečius vaikus, neteistas, savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Institucijos pateiktais duomenimis, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų nuobaudų susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimu neturėjo, nėra duomenų, kad praeityje būtų baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar vairavimą esant neblaiviam, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Visų šių aplinkybių visuma, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors ir nepaneigia pažeidėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad pažeidėjas nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar daryti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, o jo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis ir tai sudarė pagrindą taikyti R. S.atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti Institucijos nutarimu skirtos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 4 mėnesiai, yra per trumpas nuobaudos tikslams pasiekti.

9. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Institucija savo skunde pagrįstai pabrėžia, jog R. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, R. S. transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo vakare, jo paties teigimu, nesijautė apsvaigęs, jis nuvažiavo tik 1 kilometrą ir iki namų buvo likęs 1 kilometras. Akivaizdu, kad R. S. turėdamas didelį vairavimo stažą, prieš įvykį vartojęs alkoholio, negalėjo nesuprasti, jog jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės negali, tačiau vis dėlto sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Tai neabejotinai patvirtina, kad R. S. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, kuris ir pritaikius paklaidą viršija leistiną ribą, tačiau nustatytas girtumo laipsnis yra ženkliai mažesnis nei maksimali riba, už kurią vis dar gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas numatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, siekė užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti. Alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus ir toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad iki apeliacinio skundo padavimo R. S. sumokėjo paskirtą baudą, išklausė kursus apie alkoholio ir narkotinių medžiagų daromą žalą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą. Visų šių aplinkybių visumoje, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nors ir pagrįstai nustatęs pagrindą R. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nepagrįstai sumažino iki 4 mėnesių, kadangi tokios trukmės terminas gali būti nepakankamas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje, todėl apylinkės teismo nutartis keistina R. S. nustatant ilgesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

11. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, keistina nustatant R. S. 10 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 2 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria R. S. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnės 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 4 (keturių) mėnesių ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. S. nustatyti 10 (dešimties) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.