Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d., kuria atmestas ieškovės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2776-392/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė bankroto administratorei baudą, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai jos nepanaikino. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudą ir priimdamas nutartį jos nepanaikinti, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas;Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir įpareigojimą perduoti bendrovės dokumentus bei turtą, tačiau jis sąmoningai, piktybiškai ir tyčia neperduoda ieškovės BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO visų dokumentų, turto, kurio vertė yra 62 316,13 Eur, suvokdamas galimas pasekmes, sąmoningai vengia bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir tokiais savo veiksmais daro didelę žalą įstatymo saugomam viešajam interesui, trukdo ginti BVšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO ir jos kreditorių interesus, nes bankroto administratoriui neperdavus dokumentų, užsitęsia bankroto procedūrų vykdymas, negalima nustatyti įmonės turimo turto bei pajamų, o tokiu būdu yra pažeidžiamas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių bei viešasis interesai;Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė bankroto administratorės R. R. prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies, skirti R. G. 500 Eur baudą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Po baudos skyrimo R. G. ir toliau nevykdo nutarties bei neperduoda administratorei ieškovės dokumentų ir turto;Ieškovės atstovė kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo, kuri kilo dėl to, kad atsakovas neperduoda ieškovei priklausančio turto ir piniginių lėšų, kurios yra 62 316,13 Eur. Teismas ieškovės atstovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atstovė taip pat kreipėsi į teismą dėl 59 843,62 Eur priteisimo iš atsakovo, kuris nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas ieškovės atstovės prašymu taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė civilines bylas sujungti, kadangi teismas laikė, jog sujungus bylas, jos bus išnagrinėtos greičiau ir teisingai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje savaip interpretavo minėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, visiškai be pagrindo įžvelgė bankroto administratorės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi minėtoje nutartyje apie administratorės piktnaudžiavimą pasisakyta nebuvo;Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl baudos skyrimo, pažeidė CPK 113 straipsnio 2 dalį, rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principus, kadangi nepateikė bankroto administratorei atsakovo atskirojo skundo nuorašo, nesupažindino su jo turiniu, nors atskirojo skundo pagrindu buvo priimta nutartis pasinaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atitinkamai jo pagrindu buvo skirta bauda;Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog atsakovo skunde išdėstytos aplinkybės labai prieštaringos ir keliančios abejonių savo patikimumu, paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl administratorei net nebuvo sudarytos sąlygos bent posėdžio metu dalyvauti tiriant ir nagrinėjant skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d.nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kurioje atsisakyta panaikinti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudą ir priimdamas nutartį jos nepanaikinti, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Apeliacinis teismas, nesutikdamas su šiais argumentais pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, nutartyje nurodė esminius argumentus, todėl vien tai, kad bankroto administratorė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra netinkamai ar nepakankamai motyvuota.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikė atskirąjį skundą, manydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė bankroto administratorei baudą, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai jos nepanaikino.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Nagrinėjamos bylos atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO atstovė bankroto administratorė R. R. 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui buvusiam įmonės vadovui atsakovui R. G., prašydama priteisti iš atsakovo 62 316,13 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad patirta žala atsirado atsakovui be teisinio pagrindo neperdavus įmonės bankroto administratoriui įmonės turto ir lėšų, kuris yra 62 316,13 Eur. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, nesant nekilnojamojo turto ar jo neužtekus visam reikalavimo sumos dydžiui užtikrinti, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis 62 316,13 Eur sumai (civilinė byla Nr. 2-2776-392/2016).

Ieškovės VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO atstovė bankroto administratorė R. R. 2016 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui buvusiam įmonės vadovui atsakovui R. G., prašydama priteisti iš atsakovo 59 843,62 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl padarė jai žalą, kuri yra įmonės patvirtintų kreditorinių reikalavimų 59 843,62 Eur suma. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises 59 843,62 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 59 843,62 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims (civilinė byla Nr. 2-3555-262/2016).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas: civilinę bylą Nr. 2-3555-262/2016 prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-2776-392/2016.

Kaip minėta, savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad ieškovės VšĮTAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO atstovė bankroto administratorė R. R., būdama savo srities profesionalė, pateiktu teismui ieškiniu dėl 59 843,62 Eur žalos priteisimo, pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis.

Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog atsakovo skunde išdėstytos aplinkybės labai prieštaringos ir keliančios abejonių savo patikimumu, paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl administratorei net nebuvo sudarytos sąlygos bent posėdžio metu dalyvauti tiriant ir nagrinėjant skundo argumentus.

CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantė nepagrindė būtinumo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tuo tarpu, apeliantės teiginiai dėl atsakovo atskirajame skunde išdėstytų prieštaringų argumentų vertintini deklaratyvaus pobūdžio.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (galimai neteisėtas atsakovo elgesys, atsakovui baudos skyrimas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo sujungtos aukščiau nurodytos civilinės bylos, vertinimas ir kt.) neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų netenkinti prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės VšĮ TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTO atstovės bankroto administratorės R. R. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.