Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotų asmenų D. Č., M. V., N. V., S. P., K. G. P., I. K., M. K., G. Č., M. Č., J. M., Ž. V., I. L., A. P., M. Z., P. V. B., S. D.-K., A. K. ir J. A. atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; suinteresuoti asmenys: J. J. K., D. Č., M. V., S. D.-K., M. Z., M. Č., K. G. P., J. M., Ž. V., A. P., N. V., G. Č., S. P., I. K., I. L., M. K., P. V. B., A. K., J. A., H. K., M. M., M. B., V. D., I. Ž., V. G., T. D., M. F., A. A., G. A., A. G., R. M., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Turto perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Nutarimas) patvirtintose „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės). Bylai aktualios redakcijos Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei.

12. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Be to, minėtų Taisyklių 34¹ punkte įtvirtinta, jog siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl statinio – 150 kv. m ploto ūkinio pastato, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, ūkinis pastatas) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kartu su pareiškimu teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2022 m. lapkričio 15 d. parengė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įtraukė į apskaitą aptariamą ūkinį pastatą (žr. be kita ko dokumente Nr. CBP-1312 esančio akto lentelės 4 punktą, taip pat akto fotonuotraukų 4 punktą). Nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas skelbimas dėl aptariamo ūkinio pastato ir paprašyta asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (žr. dokumente Nr. CBP-1312 esančio skelbimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ kopiją). Taip pat byloje nustatyta, kad apie aptariamą statinį nuo 2020 m. sausio 14 d. buvo skelbiama viešai pareiškėjos interneto svetainėje, kviečiant atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius teisių į statinius, kurie neturi savininkų (ar savininkas nežinomas) (žr. nuorodą (duomenys neskelbtini)) ir dėl to nėra ginčo. Be to, ant pačio ūkinio pastato buvo paskelbta informacija apie pradėtą jo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą (žr. dokumente Nr. CBP-1312 esančias fotonuotraukas).

14. Taigi ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra buvo pradėta dar 2020 metais, o 2022 metais ši aplinkybė tiesiogiai atskleista (pakabinant atitinkamus skelbimus) ant paties pastato. Tačiau iki bylos iškėlimo teisme dienos turtinių teisių į ūkinį pastatą niekas nepareiškė. Ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame žemės sklype. Šis ūkinis pastatas taip pat nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, duomenų apie jo savininkus ar teisėtus valdytojus registre nėra (žr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus; Teritorijų planavimo skaitmeninio žemėlapio ištraukas; statinių fotofiksacijas).

15. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, numatytus veiksmus. Taip pat buvo atlikti Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, III ir IV skyriuose numatyti veiksmai. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras.

16. Pažymėtina, kad valstybę atstovaujantis VĮ „Turto bankas“ 2022 m. spalio 18 d. raštu nurodė, jog pastatas nerealizuotinas, yra itin blogos fizinės būklės: pradėjęs griūti, stipriai paveiktos aplinkos poveikio medinės konstrukcijos ir kt. (žr. VĮ „Turto bankas“ 2022 m. spalio 18 d. raštą). Šią aplinkybę be kita ko patvirtina suinteresuotų asmenų paaiškinimai. Pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad ūkinis pastatas nėra geros būklės, galbūt ir aktyviai nenaudojamas (žr. šio sprendimo 9 punktą). Suinteresuotas asmuo V. D., kaip jau minėta, teismo posėdyje paaiškino, kad aptariamas ūkinis pastatas yra prastos būklės, nesaugus, įėjus į jį, matomas dangus, jis netinkamas daiktams saugoti (žr. šio sprendimo 8 punktą). Bloga ūkinio pastato būklė matoma taip pat ir iš byloje esančių pastato fotonuotraukų (žr. fotonuotraukas, pateiktas dokumente Nr. CBP-1312).

17. Akcentuotina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė visus namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų namo patalpų savininkus (žr. teismo žodinę nutartį teismo 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje, taip pat 2025 m. gegužės 29 d. teismo pranešimą ir teismo 2025 m. birželio 5 d. rezoliuciją dokumente Nr. DOK-87192).

18. Byloje nėra duomenų, kas pastatė ūkinį pastatą, tokių duomenų neturi nei savivaldybė, nei pareiškėjai ir dėl to nėra ginčo. Taip pat nėra ginčo dėl ūkinio pastato statybos teisėtumo. Visgi kai kurie į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek taip pat ir teismo posėdžiuose duodami teismui paaiškinimus nurodė, kad aptariamame mediniame ūkiniame pastate yra sandėliukai, kuriais jie ar prieš juos buvę butų savininkai daugiau kaip 40 metų naudojasi (žr. plačiau šio sprendimo 3, 6 punktus). Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotiems asmenims pareiškus, kad jie turi teisę naudotis sandėliukais, teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, taip pat be kita ko 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. gegužės 22 d. posėdžiuose siūlė suinteresuotiems asmenims spręsti klausimą dėl naudojimosi ginčo sandėliukais įteisinimo teikiant atitinkamai papildomus įrodymus ir ginant savo teises į sandėliukus, reikšti reikalavimus, nustatė suinteresuotiems asmenims terminą pateikti įrodymus, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant įteisinti sandėliukus. Be to, teismas 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje dar kartą papildomai siūlė suinteresuotiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, reikšti teismui papildomus prašymus, reikalavimus, be kita ko prašymus išreikalauti įrodymus į bylą. Taigi suinteresuotiems asmenims buvo išaiškinta teisė teikti papildomus įrodymus ir ginti savo teises į sandėliukus, reikšti savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės į sandėliukus, tačiau jie šioje byloje savarankiškų reikalavimų dėl sandėliukų nuosavybės teisės nereiškė.

19. Kita vertus, nors suinteresuoti asmenys šioje byloje ir nereiškė savarankiškų reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys inicijavo kitą civilinę bylą Nr. e2YT-15229-1167/2024 pagal D. Č., M. V., N. V., S. P., K. G. P., M. K., I. K., M. Č., G. Č., J. M., Ž. V., I. L., A. P., M. Z., P. V. B., S. D. K., A. K. ir J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nekilnojamojo daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Visi aptariami civilinėje byloje Nr. e2YT-15229-1167/2024 reikalavimus pareiškę asmenys dalyvauja šioje byloje suinteresuotų asmenų statusu.

20. Aptariami asmenys byloje Nr. e2YT-15229-1167/2024 prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise tame pačiame ūkiniame pastate esančius nekilnojamojo turto objektus, t. y. prašė nustatyti, kad: 1) D. Č. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 12,21 kv. m, esančius adresu ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kas sudaro 1221/13175 dalių viso pastato; 2) M. V. ir N. V. pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 24,95 kv. m, esančius adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 2495/13175 dalių viso pastato; 3) S. P. ir K. G. P. pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 11,19 kv. m, esančius adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 1119/13175 dalių viso pastato; 4) M. K. ir I. K. pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 6,20 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 620/13175 dalių viso pastato; 5) M. Č. ir G. Č. pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 5,99 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 599/13175 dalių viso pastato; 6) J. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 11,71 kv. m, esančius adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 1171/13175 dalių viso pastato; 7) Ž. V. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 12,03 kv. m, esančius adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 1203/13175 dalių viso pastato; 8) I. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 5,95 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 595/13175 dalių viso pastato; 9) J. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 5,88 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 588/13175 dalių viso pastato; 10) A. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 5,88 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 588/13175 dalių viso pastato; 11) M. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 6,10 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 610/13175 dalių viso pastato; 12) P. V. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 6,09 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 609/13175 dalių viso pastato; 13) S. D. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 6,09 kv. m, esantį adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 609/13175 dalių viso pastato; 14) A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 11,48 kv. m, esančius adresu ties (duomenys neskelbtini) namu, kas sudaro 1148/13175 dalių viso pastato (žr. civilinę bylą Nr. e2YT-15229-1167/2024).

21. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs aptariamą bylą Nr. e2YT-15229-1167/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu netenkino pareiškėjų D. Č., M. V., N. V., S. P., K. G. P., M. K., I. K., M. Č., G. Č., J. M., Ž. V., I. L., A. P., M. Z., P. V.B., S. D. K., A. K. ir J. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nekilnojamojo daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-692-661/2025, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų D. Č., M. V., N. V., S. P., K. G. P., M. K., I. K., M. Č., G. Č., J. M., Ž. V., I. L., A. P., M. Z., P. V. B., S. D. K., A. K. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo, paliko aptariamą teismo sprendimą nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.

22. Pažymėtina, kad aptariama išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-15229-1167/2024 teismo žodine nutartimi teismo 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos.

23. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas apie 1940 metus, o vėliau tik 1960 metais šalia nurodyto gyvenamojo namo buvo pastatytas ir medinis ūkinis sandėliukų pastatas. Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2YT-15229-1167/2024 teigė, kad namas (duomenys neskelbtini) ilgą laiką neturėjo centrinės šildymo sistemos, tai yra, butuose buvo (yra) įrengti židiniai bei krosnys, kuriais žmonės kūrenosi savo butus, o centrinis šildymas šiame name buvo įvestas apie 1978 metus, todėl iki to laiko žmonės savo butus šildėsi malkomis ar anglimis. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nėra rūsio patalpų, todėl, anot pareiškėjų, natūralu, kad šalia namo buvo pastatytas medinis sandėliukų pastatas, kuriame žmonės laikė malkas ar anglis, o vėliau ir kitus daiktus, tai yra įvairias daržoves, uogienes, kitus daiktus (dviračius ir pan.). Tačiau akcentuotina, kad teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, kad nors ginčo sandėliukai praeityje, be kita ko, ankstesnių butų savininkų, galėjo būti naudojami pagal pareiškėjų nurodomą paskirtį, tačiau pareiškėjai neįrodė, jog šiuo metu valdo ginčo sandėliukus ir tą daro atvirai, nepertraukiamai kaip savo ne mažiau kaip dešimt metų. Taigi pareiškėjai neįrodė, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus.

24. Akcentuotina, kad tiek į šią bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek taip pat ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-15229-1167/2024 esančių duomenų visuma patvirtina, kad nė vienam butui name (duomenys neskelbtini) sandėliukai nepriskirti ir joks įrašas dėl jų neatliktas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai kas, kaip, kokiu pagrindu perdavė sandėliukus naudotis suinteresuotiems asmenims. Iš byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visumos nenustatyta, kad sandėliukai priklauso butams, kuriuose gyvena suinteresuoti asmenys, kad ūkinis pastatas ir jame esantys sandėliukai būtų butų priklausiniai. Pagal šioje byloje esančius duomenis ūkinio pastato negalima sieti vien su suinteresuotų asmenų nurodyta funkcine paskirtimi – užtikrinti kuro laikymą butų šildymui, taip pat negalima sieti su namo (duomenys neskelbtini) statyba. Patys suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų butų privatizavimo dokumentuose, sutartyse neidentifikuoti sandėliukai, nenurodyta, kad parduodami taip pat ir ginčo sandėliukai (žr. be kita ko prijungtą civilinę bylą Nr. e2YT-15229-1167/2024). Vien aplinkybė, kad kai kurių suinteresuotų asmenų butų privatizavimo sutartyse ar kituose dokumentuose nurodyta, kad parduodamas butas su rūsiu ar butas su priklausiniais, o namas (duomenys neskelbtini) rūsio neturi, per se (pati savaime) niekaip nepatvirtina, kad aptariamose sutartyse nurodyti būtent ginčo ūkiniame pastate esantys sandėliukai. Visų pirma, ūkiniame pastate esantys sandėliukai nėra rūsiai, taip pat nėra pripažinta, kad ūkiniame pastate esantys sandėliukai yra butų priklausiniai. Be to, teismas pritaria pareiškėjos atstovės argumentams, kad suinteresuotų asmenų pateiktuose privatizavimo dokumentuose neidentifikuoti rūsiai, nenurodyti jų plotai, nepateikti rūsių įkainojimo aktai, nėra duomenų, patvirtinančių, kad, pvz., už konkrečius sandėliukus būtų sumokėtos kainos, nėra pateikti sandėliukų planai, kadastrinėse bylose nėra sandėliukų ir dėl to nėra ginčo. Be to, šiame kontekste taip pat itin svarbu pažymėti ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog namo (duomenys neskelbtini) gyventojai naudojosi taip pat ir rūsiais, esančiais visiškai kitame plytiniame pastate. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, taip pat ir teismas 2025 m. lapkričio 13 d. posėdyje pagarsino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3110-1134/2022 be kita ko pagal šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujančio G. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame G. A. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas – 8,76 kv. m., bei rūsį (duomenys neskelbtini), plotas – 4,77 kv. m., esančius adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kas sudaro 1353/24469 dalių pastato. Kitaip tariant, G. A. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką bei rūsį, esančius ne ginčo ūkiniame mediniame pastate, bet visiškai kitame plytiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2022 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino šį G. A. pareikšimą (žr. civilinę bylą Nr. e2YT-3110-1134/2022).

25. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, pagal byloje esančių įrodymų visetą negalima daryti išvados, kad suinteresuotų asmenų pateiktuose privatizavimo dokumentuose nurodyti būtent ginčo ūkiniame pastate esantys sandėliukai, kad sandėliukai buvo privatizuoti ir pan. Vien tik kai kurių suinteresuotų asmenų teiginiai, kad jie faktiškai naudojasi ar kažkada naudojosi sandėliukais, juose sandėliuodami savo daiktus, per se (pats savaime) nesukuria jiems nuosavybės teisės į ginčo ūkinį pastatą ir jame esančius sandėliukus. Kaip minėta, pareiškėjai teisme neįrodė, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, neįrodė, kad šiuo metu valdo ginčo sandėliukus ir tą daro atvirai, nepertraukiamai kaip savo ne mažiau kaip dešimt metų (žr. prijungtą civilinę bylą Nr. e2YT-15229-1167/2024), taip pat, nepaisant to, kad yra atstovaujami advokato, teisme nereiškė jokių kitų savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės į sandėliukus, nors, įvertinus tiek teismo aktyvius siūlymus ir šios bylos trukmę (byla nagrinėjama nuo 2024 m. sausio mėn.), tokia galimybė jiems buvo suteikta ir jie turėjo pakankamai laiko reikalavimams pareikšti (žr. plačiau šio sprendimo 18 punktą).

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, pagal byloje esančių duomenų visetą nėra jokio pagrindo išvadai, kad suinteresuoti asmenys yra įgiję nuosavybės teises į ūkinį pastatą-sandėliukus. Todėl, įvertinus pirmiau aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei tinkamai atlikus prašomo pripažinti bešeimininkiu ūkinio statinio procedūras, esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareikštas reikalavimas laikomas pagrįstu (CK 4.57 straipsnis, 178, 185, 536 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškime nurodytas statinys – 150 kv. m ploto ūkinis pastatas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 536–537 straipsniai).

27. Pareiškimą patenkinus, suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534–537 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Pripažinti statinį – 150 kv. m ploto ūkinį pastatą, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu daiktu ir perduoti šį ūkinį pastatą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.