- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- ATP-556-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02291-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
L. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 15 d. 22.27 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriams, turintiems teisę tikrinti lengvuosius taksi automobilius, norėjusiems patikrinti lengvojo taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, nurodytus Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26 punkte, atsisakė juos pateikti. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, L. P. atsisakė juos pateikti, taip nevykdydamas teisėtų transporto kontrolierių reikalavimų. Lengvasis taksi automobilis buvo be pramoniniu būdu pagaminto ženklo – plafono su užrašu TAKSI, tačiau stovėjo taksi automobilių eilėje. Nurodyta, kad L. P. tokiu būdu pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 9.3, 26, 43 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimu L. P. nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137¹ straipsnio 1 dalį, 142³ straipsnio 6 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Institucija) direktorius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą ir pripažinti L. P. padarius pažeidimus, numatytus ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje ir 146³ straipsnio 6 dalyje.
Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kaip įrodančios taksi paslaugų teikimo faktą, motyvuodamas tuo, kad vieta, kurioje stovėjo taksi automobilis, nebuvo pažymėta „Lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vieta“, nors pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 p. nustatyta, kad keleiviai į taksi priimami taksi stotelėse arba ten, kur sustoti nedraudžia taisyklės, todėl taksi automobilis turi teisę laukti keleivių ne tik taksi stotelėse. Skunde teigiama, kad vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas klientų, taksi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apipavidalintas ant šono pagal Keleivių kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimus (Taisyklių 9.4 p.). Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo teisme metu abu patikrinimą vykdę kontrolieriai M. G. ir V. S. patvirtino, kad 2016 m. balandžio 15 d. vykdant lengvojo automobilio taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, automobilis buvo be geltonos spalvos ženklo - plafono su užrašu taksi, stovėjo teikiančių keleivių vežimo paslaugas taksi eilėje, vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas potencialių klientų. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1065 bei 2016 m. gegužės 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismas nepagrįstai nevertino patikrinimą atlikusių kontrolierių duotų parodymų apie tai, kad taksi automobilis stovėjo taksi eilėje, vairuotojas sėdėjo automobilyje už vairo, laukdamas potencialių klientų (Taisyklių 20 p. - vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie taksi vairo), o rėmėsi tik L. P. parodymais. Institucija nurodo, jog versiją, jog L. P. nedirba, o laukia giminaičių, pateikė tik teisme, pareigūnams patikrinimo metu apie tai nesakė, tik atsisakė pateikti prašomus dokumentus, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kaip jo gynybinė pozicija. Institucija nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, taksi paslaugos faktiškai gali būti teikiamos ir nesant taksometro, su netvarkingu ar tinkamai neapipavidalintu automobiliu, tačiau tokiu atveju asmuo bus laikomas teikiančiu taksi paslaugas pažeidžiant taisykles ir jam grės įstatyme numatyta atsakomybė (Klaipėdos miesto apygardos 2016-04-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-230-557/2016).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl L. P. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje, 142³ straipsnio 6 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukdamas L. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog L. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje, 142³ straipsnio 6 dalyje.
Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik tuo, kad L. P. iš pradžių jį tikrinusiems kontrolieriams nesakė, kad neteikia taksi paslaugų, tai nurodė, tik pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tai laikytina jo gynybine pozicija, o tai, kad jis stovėjo taksi automobilių eilėje ir rodo, jog jis taksi paslaugas teikė. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiais argumentais, kadangi teismo posėdžio metu apklausta V. S. parodė, kad priėjus prie vairuotojo paprašė jo pateikti dokumentus, o šis tik atsakė, kad stovi kur nori ir nieko neteiks. Be to V. S. parodymai patvirtino L. P. parodymus, jog plafono su užrašu TAKSI nebuvo, juos taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos ( b. l. 6). Byloje nepaneigta L. P. versija, jog jis laukė savo giminaičių, kurie paprašė parvežti į namus, nes net nebuvo tikrinta, ar buvo įjungtas taksometras ir radijo ryšis. Taisyklių 7.3. p. įtvirtinta, jog taksi paslauga - tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas. Taisyklių 9.3 p. nustatyta, kad taksi privalo turėti pramoniniu būdu pagamintą ženklą-plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Analizuojant minėtas taisykles matyti, kad tais atvejais, kai automobilis eksploatuojamas su ženklu-plafonu, yra laikoma, jog šiuo automobiliu taksi paslauga yra teikiama. Byloje nustačius, kad 2016 m. balandžio 15 d. 22.27 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), ant L. P. vairuojamo taksi automobilio nebuvo plafono, nenustačius, jog buvo įjungtas taksometras bei radijo stotis bei nepaneigus, kad L. P. laukė ne klientų o giminaičių, negalima konstatuoti, kad L. P. teikė taksi paslaugas ir nepateikdamas kontrolę vykdantiems pareigūnams prašomų dokumentų, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama Institucijos pozicija, kad L. P. teikė taksi paslaugas tai L. P. nepasakymas, jog jis taksi paslaugų neteikia ir tai, kad jis stovėjo taksi automobilių eilėje, tačiau kaip nurodė kontrolieriai teismo posėdžio metu L. P. tiesiog atsisakė pateikti dokumentus nieko neaiškindamas (b. l. 23). Remiantis vien kontrolierių parodymais, jog L. P. patikrinimo metu nenurodė, kad nedirbo ir kad stovėjo taksi eilėje ir nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą padaryti neabejotiną išvadą, kad L. P. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, teismas pagrįstai iškilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog L. P. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje, 142³ straipsnio 6 dalyje. Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti. Palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.