- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- ATP-230-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00122-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo T. R. nubaustas pagal ATPK 137¹ str. 1 d. 90 Eur bauda, pagal ATPK 142³ str. 1 d. 70 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 90 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. 2015-12-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 137¹ str. 1 d. Nr. VIKKTAN-46904070-15 dėl to, kad jis 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, pateikė negaliojantį lengvojo automobilio taksi, valst. Nr. T12940, taksometro patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2015-10-10, paprašytas pateikti transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, T. R. atsisakė pateikti, nevykdydamas teisėtų transporto kontrolierės reikalavimų. Lengvasis taksi automobilis buvo su pramoniniu būdu pagamintu ženklu – plafonu su užrašu TAKSI, tačiau kontrolės metu vairuotojas plafoną nuėmė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. R. pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.1, 26.4, 26.6 ir 43 p. reikalavimus.
Be to, T. R. 2015-12-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 142³ str. 1 d. Nr. VIKKTAN-46906134-15 dėl to, kad jis 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, pateikė negaliojantį lengvojo automobilio taksi, valst. Nr. T12940, taksometro patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2015-10-10. Lengvasis taksi automobilis buvo su pramoniniu būdu pagamintu ženklu – plafonu su užrašu TAKSI, tačiau kontrolės metu vairuotojas plafoną nuėmė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. R. pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.6 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutarimu T. R. pripažino kaltu padarius ATPK 137¹ str. 1 d. ir ATPK 142³ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad su teismo nutarimu ir jam paskirta nuobauda nesutinka, laiko šį sprendimą nepagrįstu ir neteisingu. Teismas nutarimą pripažinti T. R. kaltu motyvavo tuo, jog pastarasis patikrinimo metu dirbo, tai yra teikė taksi paslaugas, todėl pateikdamas negaliojantį taksometro patikros sertifikatą bei nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų, pažeidė ATPK 142³ str. 1 d. ir 137¹ str. 1 d. Teismo išvada, kad pažeidėjas patikrinimo metu teikė taksi paslaugas, yra grindžiama liudytojų, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojų V. Selezniovos ir M. Gužausko parodymais, jog patikrinimo metu taksi automobilis stovėjo su šviečiančiu pramoniniu būdu pagamintu ženklu – plafonu su užrašu TAKSI, bei tuo, kad T. R. kontrolieriams iš pradžių teikė dokumentus, o tik supratęs, kad dokumentai nėra tvarkingi, nebeteikė kitų dokumentų. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju norint jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142³ str. 1 d. ir 137¹ str. 1 d. už Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau - Taisyklių) 26.1, 26.4, 26.6 ir 43 p. reikalavimų nesilaikymą, yra būtina sąlyga – vairuotojas (pažeidėjas) privalo vykdyti darbines funkcijas, o būtent keleivių vežimą lengvuoju automobiliu taksi (toliau – taksi paslauga). Teikiant taksi paslaugą, vairuotojas privalo vadovaujantis Taisyklių 9 p., kuriame nurodyta, jog taksi privalo: „atitikti techninius motorinių transporto priemonių reikalavimus; turėti taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje įrengtą taksometrą; turėti pramoniniu būdu pagamintą ženklą-plafoną su užrašu TAKSI; būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. Įsakymu Nr. 55 (toliau – Nuostatai) reikalavimus“. Minėtų nuostatų 50 p. nurodyta, jog „Taksi atpažinimo ženklinimą sudaro dvi juodų arba geltonų kvadratų juostos, kvadratų dydis – 50 x 50 mm. Į taksi atpažinimo ženklinimo juostą įkomponuojami taksi firmos pavadinimas ir telefonas. Užrašo raidės ir skaičiai daromi 100 mm aukščio“. Kaip matyti, norint nustatyti ir užfiksuoti, ar lengvasis automobilis teikia taksi paslaugas, privaloma atsižvelgti, ar automobilis atitinka visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir užfiksuota, kad T. R. transporto priemonė yra su ženklu-plafonu, nebuvo užfiksuota, ar automobilyje yra taksometras, nebuvo nustatyta, ar T. R. automobilis atitinka techninius reikalavimus, bei nebuvo užfiksuota, kad automobilis yra tinkamai apipavidalintas. Priešingai, pareigūnai atlikdami patikrinimą naudojo technines priemones – fotoaparatą, kuriuo fiksavo automobilio stovį ir išvaizdą. Šiuos faktus patvirtina byloje T. R. pateiktas vaizdo įrašas. Mano, kad pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu, duodami parodymus teisme pateikė melagingus parodymus nurodydami, kad patikrinimo metu nenaudojo fotoaparato. Taip pat ir administracinio teisės pažeidimo protokolo atitinkamoje grafoje nenurodė, jog buvo naudojamos techninės priemonės pažeidimui užfiksuoti. Apelianto manymu, tai rodo, kad pareigūnų užfiksuoti duomenys (naudojant fotoaparatą) patvirtinta T. R. parodymus, jog jis tuo metu taksi paslaugų neteikė ir transporto priemonė buvo be privalomų plafono ir geltonų kvadratų juostų, privalomų teikiant taksi paslaugas. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnų parodymai buvo nenuoseklūs ir melagingi, todėl jų parodymais tikėti nėra pagrindo. Teisme apklausiama V. Selezniova ir M. Gužauskas nurodė, kad techninės priemonės naudojamos nebuvo, nors kaip matyti iš bylos dokumentų, M. Gužauskas fotografavo įvykius. Taip pat M. Gužauskas nurodė, jog dalis patikrinimo vyko jo kolegei sėdint su T. R. jo automobilyje ir jis negirdėjo, apie ką jie kalba. Tačiau, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, patikrinimas visada vyko išorėje ir dalyvaujant M. Gužauskui. Taip pat V. Selezniova nurodė, jog ji ketino įteikti T. R. pažymą dėl dokumentų paėmimo, tačiau T. R. atsisakė tai daryti. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, V. Selezniova apie tokį dokumentą, kaip pažyma dėl dokumentų paėmimo, net nei karto neužsimena. Tik atidavusi T. R. dokumentus, atsisveikina. Todėl mano, kad liudytojų parodymai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo su plafonu TAKSI, yra abejotini ir pagrįsti siekiu pateisinti savo nekvalifikuotai atliktą darbą. Tuo labiau, kad darbuotoja V. Selezniova patikrinimą atliko ne su tuo pažymėjimu, t. y. pastaroji pateikė patikrinimo metu pažymėjimą, kuris jai nesuteikia teisės tikrinti Klaipėdos mieste.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. R. 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, teikė taksi paslaugas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo duotu T. R. veiksmų kvalifikavimu.
T. R. iškelta versija, neva jis 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, buvo asmeniniais reikalais, jis tuo metu nedirbo, stovėjo prie baro durų, taksi paslaugų neteikė, ant jo automobilio nebuvo pramoniniu būdu pagaminto ženklo-plafono su užrašu TAKSI, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolais (b. l. 3-6), patikrinimo aktu Nr. 972 (b. l. 7), VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių M. Gužausko ir V. Selezniovos pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 31-33). Apeliantas skunde neneigia, kad įvykio dieną su automobiliu, kuriuo jis darbo metu teikia taksi paslaugas, stovėjo minėtoje vietoje, tačiau nurodo, kad tą dieną jis taksi paslaugų neteikė, jo transporto priemonė buvo be ženklo-plafono, be to, automobilis nebuvo tinkamai apipavidalintas. Apklausiamas teisme apeliantas nurodė, kad jis stovėjo prie baro durų, kai jo paprašė parodyti dokumentus, bet tą dieną jis nedirbo, jam buvo išeiginė. Automobilis nuosavybes teise priklauso jo tėvui. Jis yra įsidarbinęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Žvejų g. 12 yra barai, kavinės, jis atvažiavo ten savo reikalais. Atvažiavusiai kontrolei jis aiškino, kad neteikia ,,taksi“ paslaugų. Neatsimena, kiek laiko neteikia ,,taksi“ paslaugų, jam pasibaigė sertifikatas, nedirbo. Dabar vėl teikia paslaugas. Automobiliu važinėjosi ir pats, ir jo tėvas. Nors nedirbo, bet vairuoti jis gali, tik dirbti negali (b. l. 31). Tuo tarpu T. R. kaltinančią versiją, kad jis įvykio dieną vykdė veiklą, patvirtina liudytojų VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių M. Gužausko ir V. Selezniovos pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 31-33) duoti parodymai. Apklausiamas liudytoju M. Gužauskas nurodė, kad atvažiavus pastebėjo, kad prie Žvejų gatvės 12 stovi automobilis šviečiančiu plafonu su ,,taksi“ ženklu, kolegė patikrino duomenų bazėje, kadangi ten turi duomenis, pastebėjo, kad trūksta metrologijos kortelės, privažiavus šalia ir tikrinant dokumentus, plafonas buvo nuimtas. V. Selezniova metrologinę patikrą paėmė, parodė pažymėjimą. Buvo pateikta metrologinė patikra, bet pasakius, kad ji pasibaigus, T. R. atsisakė toliau pateikti dokumentus, todėl jie pradėjo rašyti patikrinimo aktą. Asmuo buvo plafoną užsidėjęs, nesant plafono jie automobilių netikrina. Asmuo nepateikė nei asmens dokumento, nei vairuotojo pažymėjimo, nei draudimo, nei galiojančio sertifikato (b. l. 31-32). Apklausiama liudytoja V. Selezniova nurodė, kad lapkričio 29 d. dirbo, tikrino ,,maršrutkes“ ir važiuojant Teatro g. pamatė, kad stovi ,,taksi“, pažiūrėjo į sistemą, patikrino duomenis ir pamatė, kad pasibaigęs laikas. Tada privažiavo, vairuotojas ją pamatė, nusiėmė ,,taksi“ ženklą. V. Selezniova prašė pateikti dokumentus, prisistatė, parodė pažymėjimą, davė metrologinę kortelę, kuri buvo negaliojanti, paprašė kitų dokumentų, o jis atsisakė pateikti. T. R. sakė, kad jis nedirba, nors plafonas dega (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių M. Gužausko ir V. Selezniovos teismo posėdžio metu duotais parodymais nustatydamas, kad patikrinimo metu ant T. R. automobilio degė taksi ženklas-plafonas. Netikėti ar abejoti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, atlikusių savo pareigas, nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Akivaizdu, kad ant taksi automobilio nesant ženklo-plafono, T. R. automobilis nebūtų sukėlęs įtarimų ir nebūtų buvęs tikrinamas. Aplinkybę, kad ant T. R. automobilio buvo ženklas-plafonas, iš dalies patvirtina ir paties apelianto užfiksuotas vaizdo įrašas (b. l. 35a) kuriame girdėti, kad V. Selezniovos paprašytas pateikti dokumentus T. R. nurodo, kad šiuo metu nedirba, ir paklausia V. Selezniovos, kaip jie nustatė, kad jis dirba, į ką V. Selezniova atsakė, jog viską matė, jiems privažiavus T. R. stovėjo su plafonu. T. R. šios kontrolierės V. Selezniovos pastabos nepaneigė, kad plafono nebuvo nenurodė (vaizdo įrašo 1.20-1.28 min.). Taigi minėtais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, taksi automobilis buvo su ženklu–plafonu su užrašu TAKSI. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.3. p. įtvirtinta, jog taksi paslauga - tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas. Taisyklių 9.3 p. nustatyta, kad taksi privalo turėti pramoniniu būdu pagamintą ženklą-plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Analizuojant minėtas taisykles matyti, kad tais atvejais, kai automobilis eksploatuojamas su ženklu-plafonu, yra laikoma, jog šiuo automobiliu taksi paslauga yra teikiama. Byloje nustačius, kad 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu ant T. R. vairuojamo taksi automobilio buvo plafonas konstatuotina, kad T. R. teikė taksi paslaugas, todėl jam buvo privaloma turėti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26 p. numatytus dokumentus (tame tarpe ir 26.6. p. p. numatytą taksometro patikros sertifikatą) ir juos pateikti kontrolę vykdantiems pareigūnams. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodo, kad patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, ar automobilyje yra taksometras, nebuvo nustatyta, ar T. R. automobilis atitinka techninius reikalavimus bei nebuvo užfiksuota, kad automobilis yra tinkamai apipavidalintas, tačiau pažymėtina, kad taksi paslaugos faktiškai gali būti teikiamos ir nesant taksometro, su netvarkingu ar tinkamai neapipavidalintu automobiliu, tačiau tokiu atveju asmuo bus laikomas teikiančiu taksi paslaugas pažeidžiant taisykles ir jam grės įstatyme numatyta atsakomybė, todėl apelianto išvardinti neužfiksuoti jo automobilio įrangos trūkumai nelaikytini paneigiančiais faktą, jog jis teikė taksi paslaugas (ant automobilio buvo plafonas).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apklausiama V. Selezniova ir M. Gužauskas nurodė, kad techninės priemonės naudojamos nebuvo, nors iš bylos dokumentų matyti, kad M. Gužauskas fotografavo įvykius. Iš apelianto pateikto vaizdo įrašo matyti, kad V. Selezniovai sėdint T. R. automobilyje, priešais automobilį stovintis M. Gužauskas laiko rankose šviesą skleidžiantį prietaisą, panašų į fotoaparatą ar vaizdo kamerą, nukreiptą į pažeidėjo automobilį (vaizdo įrašo 0.04-0.06 min.). Skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, liudytoja V. Selezniova nenurodė, kad jie tikrindami nenaudojo techninių priemonių, tik pažymėjo, kad nematė, jog pats pažeidėjas ją fotografuotų. Apklausiamas liudytoju M. Gužauskas nurodė, kad nebuvo fotografuojama, T. R. buvo užsidėjęs plafoną, be plafono jie automobilių netikrina, o vėliau jį nuėmė (b. l. 32). Iš M. Gužausko parodymų matyti, jog aplinkybę dėl techninių priemonių nenaudojimo jis pamini kalbėdamas apie pažeidimo fiksavimą, t. y. apie tai, kad nebuvo fotografuojama fiksuojant taksi automobilio stovėjimą su plafonu, o ne apskritai apie techninių priemonių nenaudojimą. VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių parodymais nustatyta, kad T. R., pamatęs kontrolierius, nuo automobilio nuėmė plafoną, todėl V. Selezniovai jau sėdint T. R. automobilyje, o pažeidėjui pradėjus filmuoti įvykį, M. Gužauskui nebebuvo tikslo fotografuoti T. R. automobilį, nes tuo momentu taksi plafono, kurį pastebėję, kontrolieriai ir pradėjo patikrinimą, ant automobilio jau nebebuvo. Kita vertus net ir tuo atveju, jei tolesnėje patikrinimo eigoje, jau T. R. vaizdo įrašo darymo metu M. Gužauskas fotografavo, jo nuotraukos negalėtų nei paneigti nei patvirtinti aplinkybės, kad ant T. R. automobilio atvažiavus kontrolei, dar prieš nuotraukų darymą, buvo plafonas. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad protokolas administracinio teisės pažeidimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N175-1253/2010 ir kt.), todėl aplinkybė, kad pažeidimas nebuvo fiksuotas fotonuotraukomis, nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų ir pati savaime nesuponuoja išvados dėl nepakankamo įrodymų kiekio. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje patikrinimą atlikę pareigūnai vaizdo įrašymo priemonėmis ar fotonuotraukomis ir neužfiksavo taksi plafono buvimo ant T. R. automobilio, ši aplinkybė yra patikimai nustatyta liudytojų parodymais, kurių patikimumas abejonių nekelia. Akivaizdu, jog nesant ant automobilio taksi plafono, transporto kontrolieriai apskritai nebūtų turėję informacijos, kad tai yra taksi automobilis, ir nebūtų jo tikrinę.
ATPK 142³ str. 1 d. numato atsakomybę už keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu taksometru, su taksometru, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, taip pat nustatyto tarifo nesilaikymas vežant keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Kaip jau minėta, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 7.3. p. įtvirtinta, jog taksi paslauga - tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas. Taigi, taksi paslaugos teikimas skirstomas į keleivių ir bagažo vežimą, keleivio laukimą (su ir be įjungto taksometro) ir važiavimą pagal iškvietimą. Iš ATPK 142³ str. 1 d. dispozicijos matyti, jog atsakomybė pagal šią straipsnio dalį kyla ne visais taksi paslaugos teikimo atvejais, o tik tuomet, kai pažeidžiant taisykles (neturint taksometro, jo neįjungus ar jam neveikiant, taip pat taksometrui neatitinkant reikalavimų ar nesilaikant nustatyto kainos tarifo) vežami keleiviai. Iš bylos duomenų matyti, jog 2015-11-29 19.57 val. patikrinimo metu Klaipėdoje, Žvejų g. 12, T. R. vairuojamas automobilis stovėjo, keleivių nevežė, todėl apelianto veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 142³ str. 1 d., numatančią atsakomybę išimtinai už keleivių vežimo metu padarytus pažeidimus.
ATPK 142³ str. 6 d. numato atsakomybę už kitus Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimus, nenumatytus ATPK 142³ str. Nustačius, kad šiame straipsnyje nėra atskirai numatyta atsakomybė už taksi darbą laukiant keleivių su taksometru, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarimas keistinas, T. R. padarytą pažeidimą iš ATPK 142³ str. 1 d. perkvalifikuojant pagal ATPK 142³ str. 6 d.
Išsprendus pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo klausimą, turi būti išspręstas ir nuobaudos už pažeidimą paskyrimo klausimas. Už ATPK 142³ str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Įvertinant tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas anksčiau būtų baustas administracine tvarka, tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino (b. l. 3), atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismas T. R. skiria ATPK 142³ str. 6 d sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui lygią baudą.
T. R. taip pat nubaustas pagal ATPK 137¹ str. 1 d. už tai, kad paprašytas pateikti transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, šiuos dokumentus atsisakė pateikti, nevykdydamas teisėtų transporto kontrolierės reikalavimų. Tokiais savo veiksmais T. R. pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.1, 26.4, 26.6 ir 43 p. Skundžiamame nutarime teismas pripažino įrodytą T. R. kaltę padarius ATPK 137¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog T. R. 2015-11-29 atsisakė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierei V. Selezniovai tikrinimo metu pateikti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26 p. nurodytus dokumentus, taip kliudydamas kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. R. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.
Pirmos instancijos teismo posėdžio metu T. R. nurodė, kad jam stovint, jį V. Selezniova pašaukė vardu, paprašė parodyti dokumentus, davė nusirašyti licencijos numerį, jie stovėjo prie keleivio pusės. Draudimo nerodė, nes neturėjo atspausdinto, buvo negaliojantis patikros sertifikatas, galiojančio neturėjo, nebuvo susitvarkęs. Draudimo polisą jis turi planšetėje, ,,Keleiviniui transportui“ jie netinka, o policijai tinka, paprašė ,,technikinę“, licencijos, metrologijos kortelės, pateikė nebegaliojančią (b. l. 31). Apklausiamas liudytoju M. Gužauskas nurodė, kad tikrinant T. R. jis pateikė metrologinę patikrą, bet pasakius, kad ji pasibaigus, T. R. atsisakė toliau pateikti dokumentus, todėl jie pradėjo rašyti patikrinimo aktą. Asmuo nepateikė nei asmens dokumento, nei vairuotojo pažymėjimo, nei draudimo, nei galiojančio sertifikato. (b. l. 31-32). Apklausiama liudytoja V. Selezniova nurodė, kad T. R. davė metrologinę kortelę, kuri buvo negaliojanti, ji paprašė kitų dokumentų, tačiau T. R. atsisakė juos pateikti (b. l. 33). Iš T. R. užfiksuoto ir teismui pateikto vaizdo įrašo (b. l. 35a) matyti, kad, T. R. V. Selezniovai nurodė, kad draudimo neturi su savimi (nėra atsispausdinęs), tačiau automobilis yra draustas, pasakė kad turi techninę apžiūrą ir ją davė V. Selezniovai, pasakęs, kad nėra metrologijos apžiūros (ji yra pasibaigusi), ją taip pat davė kontrolierei, paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę nurodė, kad jų neturi (vaizdo įrašo 0.05-1.20 min.). Toliau vaizdo įraše matyti, kad pasiėmusi jai pateiktus dokumentus, kontrolierė V. Selezniova juos nusinešė į automobilį, nusirašė duomenis, surašė patikrinimo aktą ir T. R. gražino jo pateiktus dokumentus (vaizdo įrašo 2.00-3.40 min.).
T. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad darbuotoja V. Selezniova patikrinimą atliko ne su tuo pažymėjimu, t. y. pastaroji pateikė patikrinimo metu pažymėjimą, kuris jai nesuteikia teisės tikrinti taksi Klaipėdos mieste. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas nurodė, kad tuo metu galiojantis pažymėjimas buvo iš dviejų pusių (b. l. 33), ir taip patvirtino liudytojos V. Selezniovos parodymus, kad pažymėjimas buvo dviejų pusių, iš kurių vienoje pusėje – Klaipėdos miesto. V. Selezniova taip pat nurodė, kad T. R. neklausė, kodėl ji su tokiu pažymėjimu (b. l. 33). Tai, kad V. Selezniovos pateiktas pažymėjimas T. R. nekelia abejonių, matyti ir iš jo pateikto vaizdo įrašo, kuriame jis ginčija ne kontrolierių teisę jį tikrinti, o tai, jog jie negali surašyti ATP protokolo (vaizdo įrašo 1.35-2.00 min.). Iš byloje esančio V. Selezniovos pažymėjimo matyti, kad vienoje pusėje nurodyta, kad jis suteikia teisę kontroliuoti taksi Klaipėdos mieste (b. l. 28). Be to, ir iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad jis suprato, kad jį tikriną tokią teisę turintys, VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ simbolika apipavidalintą uniformą vilkintys darbuotojai: T. R. V. Selezniovą įsileido į automobilį ir pateikė jai prašomus dokumentus, aiškino įvykio aplinkybes ir atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, nurodė, kokių dokumentų neturi ir kodėl. Taisyklių 43 p. numatyta, kad Keleivių vežimą taksi kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų pareigūnai, policijos ir kiti kontrolę vykdantys pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus, taip pat vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų transporto kontrolę vykdantys darbuotojai. Taigi V. Selezniova turėjo teisę (ir šia teisę patvirtinantį dokumentą) tikrinti T. R., todėl pažeidėjo argumentas dėl netinkamo kontrolierės pažymėjimo, kuris motyvuojamas tuo, kad pažeidėjo padarytame vaizdo įraše užfiksuota tik kita pažymėjimo pusė, atmestinas kaip nepagrįstas.
ATPK 137¹ str. 1 d. inter alia numatyta atsakomybė už transporto kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti, ar transporto kontrolės pareigūnų reikalavimas galėjo būti objektyviai įvykdytas ir ar neegzistavo kliūtys, dėl kurių asmuo jam pateikto reikalavimo negalėjo realiai įvykdyti. Iš aptartų pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų (liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, taip pat T. R. pateikto vaizdo įrašo) matyti, kad T. R. iš esmės įvykdė tuos transporto kontrolės pareigūnų reikalavimus kuriuos galėjo objektyviai įvykdyti: kontroliuojančiai pareigūnei leido apžiūrėti jo taksi automobilį, pateikė su savimi turėtus dokumentus – automobilio techninės apžiūros taloną ir negaliojantį taksometro metrologinės patikros sertifikatą. T. R. nepateikė draudimo poliso, kurį nurodė turintis planšetiniame kompiuteryje, bei vairuotojo pažymėjimo ir asmens identifikavimo kortelės, kurių teigė su savimi neturįs. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog patikrinimo metu jis šių dokumentų iš tiesų neturėjo.
Apygardos teismas pažymi, jog pagal Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26 p. taksi vairuotojas darbo metu privalo turėti tiek vairuotojo pažymėjimą (26.1 p. p.), tiek transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) (26.4. p. p.), o šių taisyklių pažeidimas (dokumentų neturėjimas ir nepateikimas) asmeniui užtraukią atsakomybę pagal ATPK 142³ str. Šiuo atveju T. R. suteikė galimybę patikrinti jo automobilį ir jo turimus dokumentus, ir vien tai, kad T. R. nepateikė dokumentų, kuriuos pateikti neturėjo objektyvios galimybės (jų neturėjo su savimi), gali būti laikoma tik Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimu, tačiau jokiu būdu ne pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu ir ATPK 137¹ str. 1 d. pažeidimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir be pagrindo T. R. nubaudė pagal ATPK 137¹ str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl T. R. nubaudimo pagal ATPK 137¹ str. 1 d. naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., 6 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarimo dalį dėl T. R. nubaudimo pagal ATPK 137¹ str. 1 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 137¹ str. 1 d. nutraukti, T. R. veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarimą pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį dėl subendrintos administracinės nuobaudos skyrimo ATPK 33 str. nustatyta tvarka. T. R. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 142³ str. str. 1 d. į ATPK 142³ str. str. 6 d. ir už šio pažeidimo padarymą skirti 21 Eur baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.