Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, trečiasis asmuo D. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas E. R. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti nuo 2025 m. liepos 7 d. iš atsakovo M. R. ieškovui E. R. 330 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki mokysiuosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pabaigos, valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad sulaukus pilnametystės atsakovas jokios paramos ieškovui nebeteikia, nors jam ji labai reikalinga. Kai ieškovui suėjo 18 m. jis dar nebuvo baigęs mokyklos ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – gimnazija). Numatoma mokymosi gimnazijoje pabaiga – 2026 m. birželio 30 d. Kol mokosi gimnazijoje ieškovas neturi realios galimybės papildomai dirbti ir gauti savarankiškų pajamų. Papildoma darbinė veikla faktiškai nesuderinama su siekiu gauti vidurinį išsilavinimą ir nebejotinai trukdytų mokslams. Jokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi, jokių pajamų, išskyrus valstybės skiriamą išmoką, negauna ir neturi. Ieškovą pagal galimybes faktiškai remia tik mama – trečiasis asmuo D. R., kuri vidutiniškai per mėnesį ji uždirba 987,23 Eur. Paramos ieškovui reikia tiek mokymosi proceso užtikrinimui (vadovėliams, kitoms mokymosi priemonėms ir kt.), tiek maisto įsigijimui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, kultūrinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio ir interneto priemonėms, būsto išlaikymui, galų gale, pramogoms ir kt.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad gali teikti 100 Eur paramą ieškovui. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jo vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudaro tik 750 Eur. Atsakovas turi mokėti po 280 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. R., 260 Eur sudaro būtinosios išlaidos, taip pat atsakovas turi mokėti 198,47 Eur kasmėnesines įmokas už paimtą kreditą. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2026 m. kovą jam gims dar vienas vaikas. Priteisus ieškovo prašomą 330 Eur sumą, atsakovui neliktų lėšų pragyvenimui. Ieškovas yra darbingas, sveikas jaunuolis. Ieškovas galėtų ieškoti sezoninio ar savaitgalinio darbo savo reikmėms padengti. Trečiojo asmens turtinė padėtis geresnė, todėl ji turi didesnę galimybę tenkinti ieškovo poreikius. Atsakovas yra sumokėjęs išlaikymą 2025 m. liepos mėnesiui, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas nuo ieškinio pateikimo, o ne nuo 2025 m. liepos 7 d.

4. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išsilaikė teises, už vairavimo kursus sumokėjo mama, jis nedirba. Naudojasi mamos mašina, į mokyklą važiuoja, kitu transportu nesinaudoja. Pažangumas 7. Ruošiasi egzaminams, todėl neieško darbo, vasarą nedirbo. Neturi laiko dirbti, tinklinį lanko tris kartus per savaitę. Būtų sutikęs su 280 Eur parama. 330 Eur nėra didelio šuolio nuo anksčiau teikto išlaikymo.

5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra moksleivis, todėl negalima taikyti studento kriterijaus. Atsakovo argumentai dėl ieškovo darbo atmestini. Dar neseniai atsakovas sutiko teikti 280 Eur išlaikymą, o šiuo metu jau siūlo 100 Eur. Atsakovo darbo pobūdis nepakitęs. Šiuo metu minimali 846 Eur. Aplinkybė, kad pakeitė darbą dėl pabuvimo namie, prieštarauja vaikų interesams. Nėra jokių įrodymų, kad negalėjo dėl sveikatos dirbti. Atsakovas sumokėjo paramą liepos mėnesį, todėl reikalavimas turėtų būti tenkinamas nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dirba vairuotoju, atlyginimas 750 Eur į rankas, moka jaunesniam sūnui išlaikymą, turi paskolą, greitai turės dar vieną vaiką. Vairuotoju dirba metus ar dvejus. Sveikatos problemų neturi, neįgalumo neturi. Dirba nuo 8 val. iki vakaro. Veda bendrą ūkį su drauge. Ji gaudavo 600-700 Eur. Kai buvo sudaryta taikos sutartis dirbo kitą darbą, tolimųjų reisu vairuotoju, tada uždirbdavo iki 1 500 Eur į rankas. Darbo dienomis gyvena (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais (duomenys neskelbtini). Liepą dar gavo didesnį atlyginimą, todėl pervedė sūnums 560 Eur. Rugpjūtį jau mažesnį atlyginimą gavo. Pakeitė darbą į mažiau apmokamą, nes nori būti daugiau namie, padėti draugei nėštumo metu.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vartojimo paskola paimta vaikų išlaikymui. Tai rodo, kad atsakovas nenori turėti išlaikymo skolų. Priteisus 330 Eur atsakovas neturės galimybės šios sumos sumokėti, reiks imti dar vieną kreditą. Atlyginimas pakils po naujų metų iki 800 Eur. Ieškovas pats turėtų prisidėti prie savo poreikių tenkinimo. Prašoma suma neatitinka ieškovo finansinių galimybių. Atsakovas neturi galimybės teikti prašomo išlaikymo. Atsakovas neišėjo į kitą darbą, nepablogino padėties, nes pasibaigė išlaikymas vienam vaikui, nesitikėjo, kad sūnus paduos į jį teismą. Gims dar vienas vaikas, atsiras daugiau išlaidų. Kai gims vaikas, tada ieškos darbo.

8. Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Gauna apie 1 000 Eur algą, išlaiko dar vieną sūnų, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas vaikšto pas stomatologą, kosmetologą (atopinis dermatitas), pas oftalmologą, vizitas nemokamas, priemonės brangios. Turi automobilį, duoda naudotis sūnui.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

9. Byloje nagrinėjami klausimai dėl pilnamečiam vaikui teiktinos paramos ir jos dydžio.

10. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).

11. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes:

11.1. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras, įrašo Nr. 180) duomenimis, E. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. R., o motina – D. R.;

11.2. Ieškovas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

11.3. Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. rugsėjo 11 d. pažymoje nurodyta, kad E. R. mokosi IVbg klasėje;

11.4. Ieškovo atstovas paaiškino, kad mokslo metų pabaiga yra iki 2026 m. birželio 30 d.;

11.5. Ieškovas yra sulaukęs pilnametystės ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

11.6. Ieškovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi (Sodra pažyma, Nekilnojamojo turto išrašas);

11.7. Trečiasis asmuo D. R. dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 1 000 Eur po mokesčių (2025 m. gegužę gavo 1 174,06 Eur darbo užmokestį, birželį – 759,40 Eur, liepą –1 028,22 Eur);

11.8. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (Nekilnojamojo turto registro išrašas), atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – Mercedes-Benz;

11.9. Atsakovas ir trečiasis asmuo turi dar vieną nepilnametį sūnų P. R..

11.10. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 747,20 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas);

11.11. Atsakovas su UAB „Artea lizingas“ yra sudaręs vartojimo kredito sutartį (mėnesinė įmoka apie 198,50 Eur);

Dėl prievolės teikti paramą pilnametystės sulaukusiam vaikui (ne)pripažinimo

12. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo kasmėnesinę paramą, mokamą iki šis pabaigs mokyklą. Atsakovas tokią prievolę teismo posėdžio metu pripažino, t. y. paaiškino, kad sutinka teikti paramą, tačiau, jo vertinimu, reikalaujama parama yra per didelė.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama, ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

14. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, teismas įvertina, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pažangus mokymasis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus; pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, Nr. 31).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad jo pažymių vidurkis – 7, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl, teismo vertinimu, ieškovas įrodė tai, kad jis mokosi pažangiai (sąžiningai).

16. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga – lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti papildomas pamokas, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Taigi, ieškovas neturi galimybių pats pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

17. Teismo nustatytais duomenimis, ieškovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi registruotų transporto priemonių. Vienintelės mėnesinės asmeninės ieškovo pajamos yra valstybės teikiama vaiko išmoka, kuri kas mėnesį 2025 metais sudarė 122,50 Eur. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos gauna pajamas ar turi turto nuosavybės teise. Atsakovas neginčija, kad ieškovo reguliarius mėnesinius poreikius tenkina trečiasis asmuo (motina). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, kad ieškovui būtina tėvų parama. Be to, atsakovas pripažino turįs šią prievolę – nurodė, kad sutinka teikti sūnui paramą, tačiau nesutiko su ieškovo prašomos paramos dydžiu.

Dėl ieškovo poreikių dydžio

18. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

19. Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

20. Priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2760-936/2022, p. 37).

21. Ieškovas nurodė, kad jo išlaidas yra minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovas prašė ieškovo prašomą sumą sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė, o atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti prašomos išlaikymo sumos. Atsakovas teigia, kad užtikrinti išlaikymą didesne suma privalo ieškovo motina, kurios turtinė padėtis yra geresnė.

22. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur per mėnesį. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant pakankamai yra 388,50 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos (777 Eur/2), o atskaičius šią išmoką – 327,25 Eur per mėnesį (777 Eur – 122,5 Eur/2).

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformuluotos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes pilnamečio vaiko, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą, padėtis iš esmės yra tokia pati, kaip ir nepilnamečio besimokančio mokykloje, toks pilnametis paprastai neturi galimybės papildomai užsidirbti, yra išlaikomas savo tėvų ir reikalingas jų paramos tol, kol baigs mokyklą, todėl ieškovo nurodyti poreikiai, atitinkantys minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius išmoką vaikui, yra protingi ir pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą ir išlaikymo dydžio

24. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 750 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė: Mercedes-Benz. Atsakovas nurodo, kad jis turi dar vieną nepilnametį sūnų P. R., kuriam teikia 280 Eur išlaikymą, ir 2026 m. kovą turės dar vieną vaiką. Atsakovas nurodo, kad taip pat moka vartojimo kredito įmokas apie 198,47 Eur per mėnesį.

26. Trečiojo asmens pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), trečiasis asmuo nurodė, kad turi automobilį, kuriuo leidžia naudotis ir ieškovui. Trečiasis asmuo turi dar vieną išlaikytinį sūnų – P. R.. Trečiasis asmuo ieškovui teikia paramą gyvenamuoju plotu, maistu, perka jam aprangą, avalynę, higienos priemones bei visus kitus poreikių tenkinimui būtinus daiktus. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra iš esmės geresnė nei atsakovo.

27. Teismas sutinka, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Taigi tai, jog atsakovas turi mokėti ir vartojimo kredito įmokas, yra jo asmeniniai sprendimai ir šios aplinkybės neeliminuoja atsakovo pareigos teikti finansinę paramą besimokančiam sūnui.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti ieškovui teikiamos paramos dydžio dėl atsakovo turimų kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovas turi įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti savo pilnametį sūnų ir negali perkelti jos trečiajam asmeniui. Trečiajam asmeniui, su kuriuo iki šiol gyvena ieškovas, tenka didesnė kasdieninių rūpesčių ir išlaikymo našta. Todėl nėra pagrindo dar labiau apsunkinti trečiojo asmens padėtį, nes abiejų tėvų pareigos vaikams yra lygios.

29. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, sveikatos būklę, turimą kitą išlaikytinį, daro išvadą, kad jis turi galimybę išlaikyti pilnametystės sulaukusį ieškovą, todėl byloje yra pagrindas taikyti CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį, bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis pastovias pajamas, byloje nėra duomenų, jog jo darbingumas yra apribotas ar jo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, todėl kliūčių jam susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą nenustatyta. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad anksčiau (iki 2025 m. liepos) dirbo geriau apmokamą darbą, o poreikį pakeisti iki tol turėtą geriau apmokamą darbą iš esmės grindė savo paaiškinimais, kad nebereikėjo teikti išlaikymo ieškovui ir jis norėjo pabūti namie, rūpintis nėščia drauge. Prie atsiliepimo pateiktas 2025 m. gruodžio 12 d. S. K. medicininis pažymėjimas pats savaime neteikia pagrindo neginčijamai išvadai, kad atsakovas savo draugei teikia priežiūrą, kuri negali būti suderinama su jo darbine veikla. Teismas sprendžia, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs pakankamų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis neturi galimybės dirbti iki tol dirbtą darbą arba kitą jo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą, siekiant gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą paramos reikalingam sūnui. Atkreiptinas dėmesys, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, siekdamas įgyti bendrąjį išsilavinimą.

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo blogą sveikatos būklę, į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, netrukus turės dar vieną išlaikytinį, daro išvadą, kad 250 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį suma atitiktų pusiausvyros principą: ieškovo interesą patenkinti jo minimalius būtiniausius poreikius bei atsakovo finansines galimybes tokio dydžio paramą teikti. Ši išlaikymo suma iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų esminės žalos atsakovo teisėms taip, kad atsakovas apskritai negalėtų vykdyti išlaikymo pareigos (CK 3.1921 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ieškovas, būdamas pilnametis, turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti teikti prioritetą būtiniausiems. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 330 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 250 Eur dydžio periodinę paramos išmoką, mokėtiną kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki ieškovas pabaigs gimnaziją (2026 m. birželio 30 d.), išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimo.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2025-07356 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. BĮ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 4 d. pirminėje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 320,28 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl periodinės paramos patenkintas 75 proc. dalimi, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 240,21 Eur (320,28 Eur × 75 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

34. Atsakovo byloje patirta ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 815 Eur. Ieškinio reikalavimus atmetus 25 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 203,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio. Už ieškinio reikalavimą mokėtina žyminio suma sudaro 82 Eur. Reikalavimą tenkinus iš dalies, t. y. 75 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 61,50 Eur žyminio mokesčio.

37. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,85 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 75 proc., valstybei iš atsakovo priteistinos 9,64 Eur pašto išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovui E. R. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki mokysiuosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pabaigos (2026 m. birželio 30 d.), priteistos paramos sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl priteistos paramos vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. R. į valstybės biudžetą 240,21 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 21 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Priteistas teisinės pagalbos išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Priteisti iš atsakovo M. R. į valstybės biudžetą 61,50 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 9,64 Eur (devynis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662) ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Priteisti atsakovui M. R. iš ieškovo E. R. 203,75 Eur (du šimtus tirs eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė