Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, Valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 (2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-140 redakcija) 6.1., 6.2., 8.5., ir 13.5. punktais bei Įėjimo į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patalpas, buvimo jose ir išėjimo iš jų taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-145 (2019 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-23 redakcija) 32 punktu. Pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, kadangi yra priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pažeidus nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. atsakovė ignoravo esminį reikalavimą, kylantį iš Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies - gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo bei diskriminuojant pareiškėją už jo veiklą profesinės sąjungos renkamuosiuose organuose. Paaiškino, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo tarnybinį pranešimą buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-155 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“, o 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.23) P22-26 bei 2019 m. spalio 29 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.23) P22-46, kuriuose buvo nurodoma pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė diskriminuoja pareiškėją dėl jo veiklos Lietuvos profesinėje sąjungoje ,,(duomenys neskelbtini)", kadangi jis kaip padalinio pirmininkas, ne kartą inicijavo įvairių prašymų rengimą, kurių atsakovė netenkindavo bei ignoruodavo, o būtent - 2020 m. sausio 17 d. jo iniciatyva Lietuvos profesinė sąjunga ,,(duomenys neskelbtini)" parengė prašymą Nr. L-(LU)-830, kuriuo nurodė, jog 2020 m. sausio 6 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų kreipimasis dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų, kuomet tam tikras skaičius darbuotojų gavo priedus (priemokas) arba premijas, o kitiems pastarosios išmokos nepriklausomai nuo darbo rezultatų buvo nepagrįstai nepaskirtos, todėl prašė pateikti priedų (priemokų) ar premijų skyrimo tvarką, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino. Kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl jo veiklos Lietuvos profesinėje sąjungoje ,,(duomenys neskelbtini)" ir yra pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla. Mano, jog atsakovė turėjo išankstinę nuomonę pareiškėją nubausti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o tai yra esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas. Pabrėžė, jog atsakovė 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. (1.5 E-2) K-510 prašė išankstinio Lietuvos profesinės sąjungos ,,(duomenys neskelbtini)" sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą pareiškėjui už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 5 punktų pažeidimus, tarnybinę nuobaudą ketinant skirti dėl pareiškėjo veiklos bei pažeidimų, nesusijusių su jo veikla profesinėje sąjungoje. Teigė, jog atsakovė apsiribojo nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, nenurodė specialiųjų teisės aktų normų, kurias pareiškėjas galimai pažeidė tam tikrais savo veiksmais, taip pat pateikė tik deklaratyvų, neišsamų bei nemotyvuotą teiginį, jog planuoja skirti tarnybinė nuobauda nėra susijusi su pareiškėjo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, jog tokie atsakovės veiksmai neatitinka Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje suformuluotos nuoseklios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kur kalbama apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikydama drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 4 d. Lietuvos profesinė sąjunga ,,(duomenys neskelbtini)" pateikė atsakovei atsakymą remdamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 3, 10 bei 17 straipsniais, ir nurodė, jog pateiktas prašymas yra prieštaringas minėtam įstatymui bei Lietuvos teismų praktikai, todėl privalo būti tikslinamas, kadangi nenurodytas objektyvus pagrindas, t. y. pažeidimas, pateikta išsami ir visapusiška informacija dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kad būtų galima išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. patikslinti prašymą, siekiant teisėtos ir pagrįstos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei tinkamų profesinės sąjungos nario teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Pareiškėjo atstovų vertinimu, Lietuvos profesinė sąjunga ,,(duomenys neskelbtini)" nepiktnaudžiavo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo jai suteikta teise bei nesukėlė kliūčių tinkamam valstybės institucijos funkcionavimui, gindama savo nario teises laikėsi sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdė rūpestingai. Pažymėjo, jog atsakovė, neatsižvelgdama į profesinės sąjungos prašymą, ignoravo esminį reikalavimą, kylantį iš minėto įstatymo - gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir vienašališkai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Pareiškėjo ir jo atstovų vertinimu, atsakovė pažeidė pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Nurodė, kad išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas ir įsakymo sąlyginis pobūdis laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Dėl minėtų argumentų prašė skundą tenkinti.