Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

1.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl jo veiklos Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ (toliau – ir LPS „Sandrauga“), nes yra pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, yra įrodyta šio ryšio didelė tikimybė ir manytina, kad dėl šių diskriminacinių pagrindų tyrimas nebuvo atliktas objektyviai, atsakovas turėjo išankstinę nuomonę, jog pareiškėją būtina nubausti dėl jo veiklos LPS „Sandrauga“. Tai yra esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas.

1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6, 8, 10 straipsniais ir centralizuotais LPS „Sandrauga“ įstatais, 2019 m. sausio 7 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įkurtas LPS „Sandrauga“ VMI padalinys, kurios valdymo organu, t. y. pirmininku, buvo išrinktas pareiškėjas. Apie profesinės sąjungos įkūrimą bei išrinktą pirmininką atitinkamai buvo informuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininkė.

1.3. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai. Kauno AVMI pateikė 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr. (1.5 E-2) K-510 ir 2020 m. sausio 29 d. raštą Nr. (1.5 E) K-1333, kuriuos LPS „Sandrauga“ gavo 2019 m. vasario 3 d. Visgi atsakovas apsiribojo nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, nenurodant specialiųjų teisės aktų normų, kurias pareiškėjas galbūt pažeidė tam tikrais savo veiksmais, taipogi pateikiant deklaratyvų, neišsamų bei nemotyvuotą teiginį, jog planuojama skirti tarnybinė nuobauda nėra susijusi su pareiškėjo veikla profesinėje sąjungoje. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos nuoseklios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kur kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

1.4. LPS „Sandrauga“ pateikė atsakovui atsakymą, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 3, 10 bei 17 straipsniais, kuriuo nurodė, jog pateiktas prašymas yra prieštaringas minėtam įstatymui bei Lietuvos teismų praktikai ir privalo būti tikslinamas, kadangi atsakovas nenurodė jokio objektyvaus pagrindo, t. y. konkrečių įrodymų, duomenų, aplinkybių dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl neišsiaiškinus šių aplinkybių yra apribojama LPS „Sandrauga“ teisė atstovauti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus santykiuose su atsakovu sprendžiant klausimą dėl sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą. LPS „Sandrauga“ pateikė prašymą atsakovui pateikti išsamią ir visapusišką informaciją dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. patikslinti prašymą, siekiant teisėtos ir pagrįstos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros bei tinkamo profesinės sąjungos nario teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tad LPS „Sandrauga“ nepiktnaudžiavo Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies jai suteikta teise, laikėsi sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdė rūpestingai. Visgi Kauno AVMI, neatsižvelgdama į minėtą LPS „Sandrauga“ prašymą, ignoravo esminį reikalavimą, kylantį iš Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, t. y. gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ir vienašališkai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

1.5. Kauno AVMI, atlikdama minėtus veiksmus, iš esmės pažeidė pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Nagrinėjamu atveju išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.