Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei J. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga ,,(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M.. Duomenų apie vaiko tėvą nėra. Atsakovė taip pat turi dukrą Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktos 2022 m. gruodžio 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketos, 2022 m. gruodžio 5 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, jog Centro žinioje yra atsakovės šeima; šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, vaikams nustatyta laikinosios priežiūros priemonė socialinių paslaugų įstaigoje, kartu apgyvendinta ir motina; 2022 m. spalio 14 d. motinai atliktas profilaktinis narkotinių medžiagų kontrolės testas, rasti (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 14 d. Centro specialistės tarnybinis pranešimas), nurodoma, jog neigiamos patirtys kartojasi, todėl nuspręsta, kad tikslinga vertinti vaikų situaciją. Atsakovė priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) pradėti gydymą priklausomybių ligų centre; kadangi nėra galimybės toliau tęsti laikinosios priežiūros paslaugą, ji nutraukta ir vaikai laikinai apgyvendinti Centre, kol teismas duos leidimą paimti vaikus iš šeimos. (duomenys neskelbtini) vaikui D. M. nutraukta laikinoji priežiūra ir vaikas laikinai apgyvendintas Centre ((duomenys neskelbtini) vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas, (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktas).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinus ieškovo prašymą, leista paimti nepilnametį vaiką D. M. iš jo motinos J. M., kadangi mažametis D. M. ir jo sesuo yra likę be įstatyminio atstovo, nes vaikų motina gydosi priklausomybių ligų centre ir gydymo metu negalės tinkamai pasirūpinti vaikais.

Iš (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos, (duomenys neskelbtini) Centro rašto dėl informacijos apie J. M. šeimą matyti, jog atsakovei buvo taikomas stacionarus gydymas priklausomybės ligų centre, vaikai laikinai apgyvendinti pas budinčius globotojus VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“; po stacionaraus gydymo pabaigos moteriai sudarytos sąlygos nepertraukiamai tęsti gydymą reabilitacijos centre kartu su vaikais, atsižvelgiant į esamą situaciją siūlyta nutraukti laikiną apgyvendinimą vaikams ir vaikus grąžinti motinai. Mažametis vaikas D. M. grąžintas motinai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, jog atsakovė kartu su vaikais išvyko į ilgalaikę reabilitaciją VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) su atvejo vadybininke susisiekė reabilitacijos centro direktorė ir informavo, jog atsakovė išėjo iš reabilitacijos centro palikdama raštelį, kuriame nurodė, kad išvyksta ir palieka savo vaikus, nes nori vartoti. Atsakovės vaikai laikinai apgyvendinti Centre ((duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktas).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nustatyta laikinoji globa, globėju paskira VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje. Iš 2023 m. vasario 7 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini)turinio matyti, jog vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai, nuo globos nustatymo dienos nėra gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2023 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei J. M. neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą Ž. K..

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkinus ieškovo prašymą leista mažametį vaiką D. M. paimti iš jo atstovės pagal įstatymą motinos J. M., vaikui nustatyta laikinoji globa ir paskirtas laikinasis globėjas. Pažymėtina, jog vaikui laikinoji globa nustatyta atsakovei vaiką palikus reabilitacijos centre, į kurį jį su vaikais buvo išvykusi tęsti gydymosi nuo priklausomybės. Nuo laikinosios globos vaikui nustatymo atsakovė vaiku nesirūpina, juo nesidomi, išlaikymo neteikia, t. y. atsakovė motinos pareigų vaikui nevykdo, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo ir byloje nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Atsakovė nuo turimos priklausomybės nesigydo, gydymą nutraukė, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos ir galimybė pašalinti priežastis, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, tačiau atsakovė pastangų situacijai pakeisti nededa, veda netinkamą gyvenimo būdą. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog situacija šeimoje nėra pakitusi, atsakovė su specialistai nebendradarbiauja. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į sūnų D. M., kadangi tai labiausiai atitiktų vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko globą ir paskirtą globėją, globos vietą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatytina pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą vaiko globos vietą - su budinčia globotoja jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui D. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Byloje duomenų apie atsakovės būklę ir (ar) sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negalėtų dirbti, nėra pateikta. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovei nėra nustatytas neįgalumas ar patvirtintas ribotas darbingumas. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog atsakovės situacija nepakitusi, atsakovė jai siūlomo darbo atsisakė, tokiu būdu spręstina, jog atsakovė nedirba. Bylos medžiaga suponuoja, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, gali dirbti, tačiau to nedaro (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, teismas pažymi, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nedirba, negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalies ekonominę padėtį, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės J. M. nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 569,59 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo laikinosios globos nustatymo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)), t. y. už 5 mėnesius ir 23 dienas. Byloje nustačius, jog nuo laikinosios globos vaikui D. M. nustatymo atsakovė vaiku nesirūpino, vaikui išlaikymo neteikė, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovės J. M. nepilnamečiui vaikui D. M. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 569,59 Eur sumai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos skirtina laikinoji globėja VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Ieškovas taip pat atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimą priteisimo byloje mokėtinas 40 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos procesinę baigtį, iš atsakovės valstybei priteistinas 40 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,28 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. M. nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), 569,59 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 59 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Skirti laikiną globėją viešąją įstaigą ,,(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą vaiko globos vietoje pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. M. 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės J. M. 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui D. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.