Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. N. apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos – (duomenys neskelbtini) – gautas pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
ji, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), veiklos rūšis „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018 metais – pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą įsakymą Nr. 415 būdama atsakinga už pagal Gyventojų, įsigijusių liudijimus, buhalterinės apskaitos taisykles, reglamentuojančias gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkymą, teikdama dizaino paslaugas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste ir nuotoliniu būdu, veikdama tyčia, turėdama tikslą nuslėpti tikrąsias savo iš individualios veiklos gautas pajamas, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima iš dalies nustatyti M. N. individualios veiklos rezultato t. y. pajamų ir įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui (mokėtinų mokesčių ir įmokų), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą savo vykdomos individualios veiklos, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, kurių suma viršijo 900 MGL, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., į gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną už ataskaitinius 2019, 2020, 2021 metus ir elektroniniu būdu pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tuo pažeidė:
– Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 12 punkto reikalavimus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 31 d. Nr. KD-8669 Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės 4.2.1. punkto reikalavimus, kadangi neteisingai vedė individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą nes tyrimo metu pagal pateiktą Pajamų apskaitos žurnalą negalima nustatyti, nei kokią veiklą M. N. vykdė, nei kada buvo atliktos paslaugos (ar verslo liudijimuose nurodytu laikotarpiu) bei nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, paslaugų (prekių), suteikimo kvitai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti kada suteiktos paslaugos;
– Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040), kadangi nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių M. N. individualios veiklos vykdymą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas (už 2018 metus M. N. buvo išduota vienuolika veiklos vykdymo pažymų), nors deklaracijos GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ „93“ kodu „kitos individualios veiklos pajamos“ deklaruota suma 13 616,28 Eur už 2018 metus, GPM311 deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ (gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos „93 kodas“) – 2 780 Eur už 2019 metus ir 1 000 Eur už 2021 metus.
– 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, kadangi iki 2022 m. spalio 10 d. neapskaitė dalies iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus gautų pajamų – 256 953,87 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) ir 64 932 Eur PVM 2019–2021 metais;
– 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimų, kadangi 2018–2021 metų laikotarpiu dalies pajamų, gautų į M. N. banko sąskaitas iš individualios veiklos – 17 633,87 Eur, neįtraukė į 2018–2021 metų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalus , iš jų:
- 2 117 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2018 metų pajamų žurnalą (įtraukė į pajamų žurnalą 39 240,81 Eur, turėjo įtraukti 41 357,81 Eur);
- 227 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2019 metų pajamų apskaitos žurnalą (įtraukė 87 008,21 Eur, turėjo įtraukti 87 235,21 Eur);
- 2 386 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2020 metų pajamų apskaitos žurnalą (įtraukė 112 886,49 Eur, turėjo įtraukti 115 272,49 Eur);
- 12 903,87 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2021 pajamų apskaitos žurnalą (185 181,53 Eur įtraukė, turėjo įtraukti 198 085,40 Eur), ir jų pagrindu neužpildė Metinės pajamų deklaracijos.
– Nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. spalio 10 d. 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalėjo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir pažeidė 92 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys minėtose dalyse nurodytu būdu apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos, bei kartu turi pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju, kadangi neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (FR0608), žinodama, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio gautas atlygis per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur ribą, siekdama išvengti mokesčių, nuo 2019 m. vasario mėnesio neapskaičiavo ir nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtinų PVM apyskaitų, neapskaitė dalies individualios veiklos pagal verslo liudijimus 2019–2021 metais gautų pajamų – 256 953,87 Eur (be PVM) ir nuo jų neapskaičiavo 16 005,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 64 932 Eur PVM, 13 765,72 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčio ir 6 244,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, iš viso iki 2020 m. spalio 10 d. nesumokėjo į biudžetą 100 947,74 Eur mokesčių bei įmokų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario – 2021 m. gruodžio mėnesius, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ir – VMI) elektroniniu būdu teikė žinomai neteisingus duomenis apie savo apmokestinamąsias pajamas:
1. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 28 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį užpildė gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2019 metų laikotarpį. Siekdama išvengti 1 162,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), viso 1 162,45 Eur mokėtinų į Valstybės biudžetą mokesčių, M. N. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311) nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2019 metais, vykdydama individualią veiklą, ji gavo 61 505,17 Eur pajamų be pridėtinės vertės mokesčio, nors per šį laiką, vykdydama individualią veiklą, gavo 122 345,60 Eur pajamų be PVM. Tokiu būdu ji tyčia iki 2022 m. spalio 10 d. nedeklaravo 60 840,43 Eur be PVM iš individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų ir šią gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2019 metų laikotarpį 2019 m. gegužės 28 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI;
2. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 21 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį užpildė gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2020 m. laikotarpį. Siekdama išvengti 4 488,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), viso 4 488,59 Eur mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, M. N. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311) nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2020 metais, vykdydama individualią veiklą, ji gavo 37 433,21 Eur pajamų be pridėtinės vertės mokesčio, nors per šį laiką, vykdydama individualią veiklą, gavo 114 322,09 Eur pajamų be PVM. Tokiu būdu ji tyčia iki 2022 m. spalio 10 d. nedeklaravo 76 888,88 Eur be PVM iš individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų ir šią gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2020 metų laikotarpį 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI;
3. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 19 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį užpildė gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2021 metų laikotarpį. Siekdama išvengti 10 354,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 13 765,72 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčio ir 6 244,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, iš viso 30 364,7 Eur mokėtinų į Valstybės biudžetą mokesčių, M. N. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311) nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2021 metais, vykdydama individualią veiklą, ji gavo 42 185,17 Eur pajamų be pridėtinės vertės mokesčio, nors per šį laiką, vykdydama individualią veiklą, gavo 161 445,02 Eur pajamų be PVM. Tokiu būdu ji tyčia iki 2022 m. spalio 10 d. nedeklaravo 119 259,85 Eur be PVM iš individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų ir šią gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už ataskaitinį 2021 metų laikotarpį 2022 m. balandžio 19 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.
Dėl nustatytų apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti M. N. veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už 2018–2021 metus, o dėl nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. spalio 10 d. neapskaitytų dalies individualios veiklos pagal verslo liudijimus gautų pajamų – 256 953,87 Eur (be PVM) ir nuo jų neapskaičiuotų 16 005,45 Eur GPM, 64 932 Eur PVM mokesčių bei 13 765,72 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčio ir 6 244,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, iš viso iki 2020 m. spalio 10 d. nesumokėto į biudžetą 100 947,74 Eur mokesčių bei įmokų už 2019 metų vasario – 2021 m. gruodžio mėnesius iki 2022 m. spalio 10 d., negalima iš dalies nustatyti M. N. ūkinės finansinės veiklos rezultatų už 2019–2021 metus.
Šiais savo veiksmais M. N. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje, redakcija Nr. XIV-1925, 2023 m. balandžio 27 d., paskelbta Teisės aktų registre 2023 m. gegužės 4 d.
Įtariamojo M. N. 2023 m. gruodžio 11 d. apklausos metu parodė, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimo problemų neturi, įskaitose nėra įrašyta. Pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, parodymus duos pasiruošusi gynybai.
Papildomai 2024 m. sausio 5 d. kaip įtariamoji apklausta M. N. parodė, kad įtarime nurodytu laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2022 m. spalio 10 d. vykdė individualią veiklą (duomenys neskelbtini) mieste ir nuotoliniu būdu teikdama dizaino paslaugas. Per šį laikotarpį apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pildė pajamų mokesčių deklaracijas ir į šias deklaracijas įtraukdavo ne visas iš darbinės veikos gautas pajamas, kurių suma nurodyta įteiktame pranešime apie įtarimą, tokiu būdu išvengė mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL. Dėl neapskaitytų dalies individualios veiklos pagal verslo liudijimus gautų pajamų – 256 953,87 Eur (be PVM) ir nuo jų neapskaičiuotų 16 005,45 GPM, 64 932 Eur PVM mokesčių bei 13 765,72 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčio ir 6244,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, iš viso iki 2020 m. spalio 10 d. jos neteisėtais veiksmais į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 100 947,74 Eur. Labai galisi dėl jos neteisėtais veiksmai valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos. Nurodė, kad šiuo metu su VMI yra sudarytos mokestinės paskolos sutartys, o su SODRA – susitarimai dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, įsipareigojimai tvarkingai vykdomi pagal numatytus grafikus. Taip pat jai yra žinoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 28 d. VMI pareiškė 4 036,75 Eur dydžio ieškinį jos atžvilgiu dėl turtinės žalos atlyginimo. Įsipareigojo šią žalą atlyginti dalimis per penkerius metus.
Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini) ir artimiausiu metu nesiruošia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 81 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad liudytojas turi teisę pats surašyti parodymus, pageidauja pati raštu surašyti savo parodymus atsakydama į tyrėjos elektroniniu paštu pateiktą klausimą, o būtent: už ką iš jos vyro A. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą buvo atliktas mokėjimas 2018 m. birželio 19 d. 100 Eur, pateikti tai pagrindžiančio dokumento (buhalterinės apskaitos dokumento) bei M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintas kopijas, parodė, kad M. N. surado internete, ji sutiko pakonsultuoti dėl svetainės įrengimo nuotoliniu būdu. Susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu, už konsultaciją iš vyro sąskaitos, jam leidus, pervedė į M. N. sąskaitą 100 Eur. Kadangi su M. N. bendravo ji, vyro buvo tik sąskaita, parodymus tikslingiau yra duoti jai. Susirašinėjimo išsaugojusi neturi, todėl pateikti negali. Taip pat negali atsakyti į klausimą, ar buvo išrašyta sąskaita faktūra, kadangi praėjo daug laiko, neprisimena.
Liudytojas S. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų mokėjimų: 2018 m. gegužės 9 d. 1 556 Eur, 2018 m. birželio 15 d. 2 121,9 Eur, 2018 m. birželio 27 d. 1 787 Eur, bendroje sumoje 5 464,90 Eur, parodė, kad 2018 metais buvo daromi įrengimo darbai jo dukros naujame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo klausimu kreipėsi į dizainerę M. N., kurios kontaktai buvo internete, viešoje erdvėje. Kiek pamena, pirmas susitikimas su M. N. vyko kažkur 2018 m. balandžio mėnesį, po ko, nusprendus su ja bendradarbiauti, už dizainerės paslaugas į jos asmeninę sąskaitą pagal susitarimą 2018 m. gegužės 9 d. buvo atliktas pirmas 1 556 Eur mokėjimas. Vėliau buvo atlikti dar du minėti mokėjimai, kiek pamena vienas – 2018 m. birželio 15 d. 2 121,90 Eur už dažus ir tapetus, o kitas – 2018 m. birželio 27 d. 1 787 Eur – už darbus. Su M. N. jokios paslaugų sutarties nepasirašinėjo, pinigų pervedimo pagrindžiančių dokumentų neprašė. Kadangi po atliktos paslaugos praėjo daug laiko, jokių susirašinėjimų elektroniniu paštu išsaugojęs neturi.
Liudytoja E. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2018 m. kovo 23 d. 135 Eur parodė, kad 2017 metais jai reikėjo dizainerio paslaugų rekonstruojant nupirktą senos statybos butą, adresu (duomenys neskelbtini). Internete rado M. N. kontaktus, buvo pasirašyta sutartis dėl dizaino paslaugų. Kokiai sumai ir kokioms paslaugoms buvo sudaryta sutartis, šiuo metu nepamena. Dauguma mokėjimų buvo atlikti dar 2017 metais. 2018 m. kovo 23 d. 135 Eur atliktas mokėjimas buvo paskutinis mokėjimas už M. N. suteiktas dizainerės paslaugas. Daugiau jokių mokėjimų atlikta nebuvo. Kadangi viskas vyko labai senai sudarytos sutarties neturi, neišsaugojo. Taip pat nepamena, kad M. N. jai būtų išrašiusi kažkokius buhalterinės apskaitos dokumentus.
Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų mokėjimų: 2018 m. vasario 7 d. 200 Eur, 2018 m. vasario 19 d. 526 Eur, 2018 m. kovo 2 d. 97 Eur bei iš jo žmonos K. M. (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų mokėjimų: 2018 m. vasario 21 d. 370 Eur, 2018 m. balandžio 9 d. 335,95 Eur, bei šių mokėjimų pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ar M. N. teiktų paslaugų / užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2018 metais su žmona nusprendė padaryti remontą name adresu (duomenys neskelbtini). Didelių griovimo darbų atlikti nereikėjo, nusprendė kreiptis į dizainerę, kad nubraižytų projektą, paderintų spalvas, išrinktų tapetus, plytelės. Rado M. N. kontaktus, su ja 2018 m. sausio 18 d. pasirašė projektavimo sutartį, kurią pateikė prie apklausos. Pagal projektavimo sutartį už dizaino paslaugas buvo suderinta M. N. mokėti 1 400 Eur. Pirmas įnašas pagal sutartį už dizaino paslaugas buvo atliktas iš jo sąskaitos 200 Eur. Visi kiti nurodyti pavedimai buvo atlikti už tapetus, plyteles ir dvi komodas, šiuos daiktus rinko ir pirko M. N. pati, o jie tik grąžino jai skolą. Su M. N. bendravo neilgai, nuo vasario iki balandžio mėnesio, kadangi jiems netiko jos pasiūlymai, todėl visos sutartyje nurodytos sutartos sumos už dizaino paslaugas jai nemokėjo ir jie išsiskyrė.
Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš savo banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2019 m. sausio 17 d. 47,6 Eur, 2019 m. sausio 22 d. 42 Eur, 2019 m. vasario 1 d. 2 451 Eur, 2019 m. vasario 4 d. 455 Eur, 2019 m. kovo 4 d. 660 Eur, 2019 m. kovo 18 d. 2 835 Eur, 2019 m. kovo 25 d. 276 Eur, 2019 m. kovo 25 d. 40 Eur, 2019 m. balandžio 5 d. 30 Eur, 2019 m. balandžio 24 d. 384 Eur, parodė, kad Su M. N. susipažino greičiausiai 2018 metų vasaros pabaigoje, nes Projektavimo darbų sutarties data – 2018 m. rugsėjo 10 d. Sutarties neturi, rado tik kompiuteryje nepasirašytą versiją, kurią pateiks po apklausos. Pagal nurodytą sutartį su M. N. buvo sutarta, kad ji kaip Projektuotojas įrengs jos butą. Buvo suderinta, kad už dizaino paslaugas pagal sutartį jai bus sumokėta 2 040 Eurų, taip pat buvo sutarta, kad M. įsigis reikiamus baldus ar daiktus dizainui, už kurios su ja vėliau bus atsiskaityta. Su M. susipažino atsitiktinai, kadangi netoliese namų yra baldų salonas, į kurį užsukusi ir sutiko pirmą kartą. Intensyvūs darbai su M. prasidėjo 2019 m. pavasarį, kai derino buto dizaino klausimus. Kiek pamena iš visų jos M. atliktų pavedimų būtent už dizaino paslaugas jai ir buvo apmokėta sutartyje nurodyta suma, t. y. 2 040 Eur, kiek pamena, vienas iš tokių mokėjimų, atliktas 2019 m. kovo 5 d. 660 Eur buvo susijęs su daliniu mokėjimu pagal minėtą sutartį. Kadangi bendra sutarties suma yra didesnė, galimai kituose mokėjimuose taip pat yra dalinis mokėjimas pagal sutartį. Kadangi jokių sąskaitų nebeturi (baigėsi seniai visos garantijos), prisimena, kad pervesdavo M. už pirkinius, kuriuos ji jai nupirkdavo. Dažnai M. nupirkdavo kitame mieste arba ji būdavo išvykusi į komandiruotes. Susiderindavo, ar tinka, susiskambindavo ir M. nupirkdavo. Tiksliai, koks pavedimas ir už ką buvo atliktas, šiuo metu nepamena, tačiau kiek pamena, jos atlikti pervedimai, atėmus iš jų 2 040 Eur, yra galimai susiję su tokiais pirkiniais: tapetai, paveikslas, naudoti lauko baldai į terasą ir balkoną, užuolaidos į vonią, kilimas, krėslas / kėdė / fotelis, vazonai gėlėms viduje ir lauke, veidrodis, baldas vynui laikyti, kiti smulkūs pirkiniai dizainui sukurti. Pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) neturi, M. N. jokių sąskaitų faktūrų neišrašinėjo.
Liudytojas N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2019 m. kovo 5 d. 1 071 Eur, 2019 m. kovo 6 d. 172 Eur, 2019 m. kovo 20 d. 930 Eur, 2019 m. kovo 22 d. 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 25 d. 1 091,5 Eur, 2019 m. birželio 26 d. 603 Eur, 2019 m. rugpjūčio 20 d. 357 Eur, parodė, kad su M. N. susipažino internetu, tikslios datos nepamena, kai 2017 metais gruodžio mėnesį ieškojo dizainerės paslaugų savo naujo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkūrimui. 2017 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis, kurioje buvo numatyta už projektavimo paslaugas sumokėti 3 570 Eur. Dar M. N. 2018 metais per du kartus buvo sumokėti 1 071 Eur, t. y. 2 142 Eurų, kurie nepaminėti šaukime. Patvirtino, kad M. N. laikotarpiu nuo 2018 iki 2019 metų, kiek pamena, pirmas apmokėjimas už paslaugas 1 071 Eur galėjo būti atliktas dar 2018 metais, bet šiuo metu tiksliai nepamena, buvo sumokėta nurodyta suma, t. y. 3 570 Eur, tikslios datos nepamena, statytojas dėl savo padarytos klaidos, per mane 400 Eur grynais apmokėjo N. už papildomą perbraižymą. Bendroje sumoje M. N. buvo išmokėta 8 266,5 Eur, iš kurių už projektavimo paslaugas pagal projektavimo sutartį buvo apmokėta 3 570 Eur + paminėti grynieji 400 Eur, bendroje sumoje 3 970 Eur, o likusieji 4 296,5 Eur buvo per M. N. įsigyti daiktai namams, užuolaidos, roletės, lova, čiužinys. Išskyrus projektavimo darbų sutartį, kurią pateikė prie ikiteisminio tyrimo, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, kadangi nieko iš M. negavo.
Liudytojas T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2019 m. birželio 16 d. 1 365 Eur, 2019 m. gruodžio 2 d. 227 Eur, pateikti tai pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) bei M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintas kopijas, parodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. buvo jo žmonos pasirašyta elektroniniu būdu iš M. N. gauta projektavimo sutartis, pagal kurią buvo suderinta, kad M. N. atliks projektavimo darbus jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). už 4 550 Eur. Darbų terminai ir apmokėjimai buvo numatyti projektavimo sutarties priede. Patvirtino, kad 2019 m. gegužės 16 d. 1 365 Eur, 2019 m. gruodžio 2 d. 227 Eur, atlikti pavedimai buvo už atliktus projektavimo darbus. Tačiau tai ne visos sumos, kurios buvo sumokėtos M. N. pagal projektavimo sutartį. Taip pat 2019 m. birželio 26 d. pagal nurodytą projektavimo sutartį į M. N. sąskaitą 1 365 Eur mokėjimą atliko jo žmona iš savo sąskaitos, esančios (Z.) banke. Be to vieną kartą 2019 m. rugpjūčio 21 d. M. N. (duomenys neskelbtini) mieste, kurioje tiksliai vietoje jau nepamena, pagal projektavimo sutartį yra sumokėjęs grynais paduodamas jai 1 350 Eur. Bendroje sumoje M. N. pagal projektavimo sutartį yra sumokėję 4 307 Eur. Suma sumokėta buvo mažesne, kadangi kiek pamena susitarė dėl nuolaidos dėl eigoje iškilusių nesklandumų.
Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2019 m. balandžio 5 d. 1 062 Eur, 2019 m. liepos 12 d. 1 062 Eur, 2019 m. spalio 2 d. 2 545,84 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. 1 870,16 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. 354 Eur, viso 6 894 Eur parodė, kad M. N. atsitiktinai rado internete, kadangi 2018 metų pabaigoje ieškojo dizainerės projektavimo darbams naujame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti. Pirmas susitikimas vyko naujame name, aptarė visas detales, suderino atliktinus projektavimo darbus, darbų atlikimo terminus ir paslaugų įkainius, taip pat aptarė dėl baldų bei užuolaidų įsigijimo. Vėliau elektroniniu paštu gavo 2018 m. lapkričio 9 d. dienos projektavimo darbų sutartį, ar sutartis buvo pateikta surašymo dieną, ar kelių dienų bėgyje, šiuo metu nepamena. Sutartyje buvo numatyti projektavimo darbai, už kurios turėjo sumokėti pagal sutartį 3 540 Eur. Sutarties priede atsiskaitymai buvo numatyti 2018 metais, todėl pirma įmoka 1 062 Eur buvo atlikta dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau atsiskaitymai buvo vykdomi po atliktų sutarties priede numatytu darbu, t, y. antras apmokėjimas įvyko 2019 m. balandžio 5 d. 1 062 Eur. Vėliau apmokėjimai buvo vykdyti kaip nurodyti šaukime. Bendrai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio pavedimais sumokėjo 7 956 Eur, iš kurių už projektavimo paslaugas buvo sumokėta pagal sutartį 3 540 Eur, o kitos lėšos buvo panaudotos per M. lovai ir užuolaidoms įsigyti. Daugiau už paslaugas mokėta nebuvo.
Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir vadovaudamasi BPK 81 straipsnio 4 dalimi, pageidavo pati surašyti savo parodymus, atsakydama į tyrėjos elektroniniu paštu pateiktą klausimą, o būtent už ką iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliko mokėjimą 2020 m. rugpjūčio 12 d. 20 Eur, ir pateikti M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintas kopijas. Parodė, kad 20 Eur buvo pervesti į M. N. sąskaitą už vienkartinį buto išmatavimą, nusprendus atsisakyti planuotų jos interjero dizaino paslaugų. Su M. N. bendravo internetinėje platformoje ,,Instagram“, ten pamatė jos teikiamas interjero dizaino paslaugas, nusprendė, jog nori jos interjero dizaino paslaugų. Pirmąjį susitikimą buto išmatuoti atvyko jos asistentės. Kadangi dar nebuvo susidarę jokių sutarčių, nes tai buvo pirmas susitikimas, nusprendė įrenginėti butą su kita dizainere. Pranešus tai M. N., ji paprašė už tai, kad jos asistentės atvyko išmatuoti buto, pervesti į jos sąskaitą 20 Eur.
Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. 400 Eur parodė, kad M. N. pažįsta, ji yra tolima giminaitė, žino, kad jos veikla yra dizaino paslaugų teikimas. Todėl 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, tikslios datos neprisiminė, kreipėsi į ją dėl naujai įsigyto kotedžo (duomenys neskelbtini), dizaino paslaugų, interjero derinimo. Suteikus šią paslaugą po kažkiek laiko pasiteiravo, kiek yra skolingas už suteiktas dizainerės konsultacijas, o M. N. nurodė 400 Eur pervesti į jos sąskaitą. Jokių sutarčių nepasirašinėjo; negavo jokių iš jos buhalterinės apskaitos dokumentų.
Liudytoja S. S.-G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir vadovaudamasi BPK 81 straipsnio 4 dalimi, pageidavo pati raštu surašyti savo parodymus, atsakydama į tyrėjos jam elektroniniu paštu pateiktą klausimą – už ką iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą buvo atliktas mokėjimas 2020 m. balandžio 15 d. 20 Eur, ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą buvo atlikti mokėjimai: 2020 m. balandžio 27 d. 1 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 20 d. 1 850 Eur, pateikti atliktų pavedimų pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintas kopijas, parodė, kad pavedimų kopijas gali pateikti iš banko pagal sąskaitos išrašą. M. N. kontaktus rado socialinėje erdvėje. Pinigus pervedė už atliktas paslaugas pagal sutartį, kurią pasirašė (bet šiai dienai jos neranda ir pateikti negali). M. N. atliktos paslaugos – dizainerio (elektros planas, viso namo vizualizacija).
Liudytoja V. Š.-M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 300 Eur, atlikto mokėjimo pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2020 m. vasarą, tikslios datos neprisiminė, nusprendė su vyrų pakeisti dizaino interjerą bute, (duomenys neskelbtini). Šiuo klausimu kreipėsi į dizainerę M. N., iš kur gavo jos kontaktus nepamena. Buvo susitikę nurodytame bute, M. sudarė konceptą pagal jų pageidavimus, padarė pabraižymus, dar kalbėjo apie virtuvinių baldų pertvarkymą. Kadangi visas projektas jiems buvo per brangus, buvo atsisakyta jos paslaugų, tačiau buvo sutarta už M. pirminę konsultaciją sumokėti 300 Eur, kurie buvo pervesti į jos nurodytą sąskaitą. Projektavimo sutartis pasirašyta nebuvo.
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų 2020 m. vasario 7 d. 600 Eur, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą 2020 m. vasario 7 d. 600 Eur, 2020 m. liepos 13 d. 560 Eur, šių mokėjimų pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2020 m. vasario 5 d. su M. N., kurią jam kažkas rekomendavo iš draugų, pasirašė projektavimo sutartį dėl dizaino paslaugų įrengiant butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyti atliktini darbai, jų terminai ir įkainiai. Bendra projektavimo darbų kaina pagal sutartį buvo numatyta 2 000 Eur. Pasirašęs sutartį sekančią dieną, t. y. 2020 m. vasario 7 d., pervedė 600 Eur avansą, vėliau už projektavimo darbus sumokėjo 2020 m. vasario 7 d. 600 Eur. Ir pačioje pabaigoje pervedė 2020 m. liepos 13 d. 560 Eur. Viso bendroje sumoje į M. N. sąskaitą pervedė 2 160 Eur, iš jų 2 000 Eur pagal projektavimo sutartį už dizaino paslaugas, o 160 Eur grąžino skolą už M. nupirktą kažkokį daiktą butui, kokį šiuo metu nepamena.
Liudytoja R. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 150 Eur, šio mokėjimo pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad nurodytas pavedimas buvo atliktas už vienkartinę M. N. suteiktą konsultaciją įrenginėjant butą adresu (duomenys neskelbtini), dėl spalvų parinkimo. Suteikus onsultavimo paslaugą dienos ar dviejų bėgyje, tiksliai nepamena, buvo atliktas pavedimas 150 Eur. Jokia paslaugų sutartis pasirašyta nebuvo. Po atlikto pavedimo su M. N. daugiau nebendravo. Nepamena, ar po atlikto pavedimo elektroniniu paštu gavo iš jos pinigų gavimo patvirtinantį dokumentą, neturi išsaugojusi 2020 metų elektroninių susirašinėjimų.
Liudytojas D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo banke (Y.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2020 m. spalio 27 d. 300 Eur, atlikto pavedimo pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2020 metais spalio mėnesį kreipėsi į M. N., kurią jam parekomendavo kažkas iš pažįstamų, dėl dizaino vizualizacijos paslaugų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena sutartis pasirašyta nebuvo, buvo žodinis susitarimas. M. N. pagal žodinį susitarimą suteikė vienkartinę dizaino vizualizacijos paslaugą, už kurią atliko vieną 2020 m. spalio 27 d. 300 Eur pavedimą į jos sąskaitą. Už pervedimą jokio buhalterinės apskaitos dokumento negavo.
Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2020 m. kovo 18 d. 588 Eur, 2020 m. spalio 22 d. 196 Eur, šių mokėjimų pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį kreipėsi į dizainerę M. N. dėl dizainerės paslaugų įrenginėjant naują butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena. 2019 m. balandžio 2 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį bendrai už dizaino paslaugas 1 960 Eur sumai. Ši suma pagal projektavimo sutartį dalimis, etapais pagal atliktus darbus buvo sumokėta dalimis: du kartai po 588 Eur, pirmas mokėjimas atliktas pavasarį 2019 m. balandžio 4 d., kitas – 2019 m. spalio 14 d., tikslių datų nepamena, kiti mokėjimai atlikti 2020 m. kovo 18 d. 588 Eur, 2020 m. spalio 22 d. 196 Eur. Jokių daiktų ar interjero detalių pirkta nebuvo.
Liudytoja J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir artimiausiu metu nesiruošia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi BPK 81 straipsnio 4 dalimi, pageidavo pati raštu surašyti savo parodymus, atsakydama į tyrėjos elektroniniu paštu pateiktą klausimą, parodė, kad buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis 2020 m. rugpjūčio 20 d., iš J. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą buvo atliktas mokėjimas 400 Eur, tuo pačiu pasirašant projektavimo darbų sutartį. Tai buvo avansinis mokestis už darbus, kurie turėjo būti atlikti įrenginėjant naują perkamą kotedžą. Sutarties vertė: 800 Eur, tačiau dėl netinkamai atliekamų darbų arba jų neatlikimo bendravimas nutrūko ir likusi suma nebuvo išmokėta. Pasirašytos sutarties kopijos neranda, tačiau turi siųstą sutartį su darbų aprašymų, kuri identiška ir buvo pasirašyta, tik be parašų, prideda pavedimo kopiją.
Liudytoja R. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) artimiausiu metu atvykti neplanuoja, vadovaudamasi BPK 81 straipsnio 4 dalimi, pageidavo pati raštu surašyti savo parodymus, atsakydama į tyrėjos jai elektroniniu paštu pateiktą klausimą – už ką iš jos banko (W.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą buvo atlikti mokėjimai: 2020 m. spalio 26 d. 150 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. 50 Eur, 2020 m. lapkričio 25 d. 50 Eur, pateikti atliktų pavedimų pagrindžiančių dokumentų, (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių) patvirtintas kopijas, parodė, kad pavedimai buvo atlikti dėl nuotolinių konsultacijų namų dekoravimo klausimais.
Liudytoja D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų: 2021 m. sausio 6 d. 780 Eur, 2021 m. balandžio 10 d. 1 300 Eur, 2021 m. rugsėjo 5 d. 520 Eur, 2021 m. spalio 12 d. 40 Eur, 2021 m. spalio 13 d. 20 Eur, pateikti atliktų pavedimų pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintas kopijas, parodė, kad 2021 m. sausio 4 d. su M. N. buvo pasirašyta projektavimo sutartis dėl projektavimo darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį buvo suderintas atlikimo darbų ir atlygio mokėjimo grafikas. Viso už projektavimo darbus buvo suderinta 2 600 Eur suma, kurią pagal darbų atlikimo faktą dalimis mokėjo atlikdama pavedimus į M. N. nurodytą sąskaitą. Du pavedimai, t. y. 2021 m. spalio 12 d. 40 Eur ir 2021 m. spalio 13 d. 20 Eur, buvo atlikti už spintelių rankenėles.
Liudytoja D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jos (X.) banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2021 m. balandžio 7 d. 540 Eur, šio mokėjimo pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. su M. N. pasirašė projektavimo darbų sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyti projektavimo darbai, jų apimtis terminai ir kaina. Bendroje sumoje už projektavimo darbus buvo suderinta 2 510 Eur. Už projektavimo darbus pagal nurodytą sutartį pilnai atsiskaitė atlikdama į M. N. sąskaitą du pavedimus: 2020 m. kovo 19 d. 810 Eur ir 2020 m. liepos 27 d. 1 700 Eur. Jų bendradarbiavimo eigoje iškilo būtinybė įsigyti lauko baldus, M. N. pasisiūlė padėti šiuo klausimu, todėl 2021 m. balandžio 7 d. 540 Eur pervedimą atliko už lauko baldus.
Liudytojas P. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš jo banke (W.) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atlikto mokėjimo 2021 m. gegužės 18 d. 872 Eur, parodė, kad Su M. N. susipažino 2020 m. apie balandžio mėnesį, kai buvo reikalinga interjero dizainerio paslauga statomame name (duomenys neskelbtini). Pirmas susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) pas M. ofise. Išklausė M. paslaugų įkainius, įvyko mini derybos ir reikėjo laiko pagalvoti. Kažkur už savaitės, apsisprendę, atsisakę kai kurių smulkių M. paslaugų, susiderino naują kainą ir pradėjo dirbti. Buvo suderinta pasirašyti projektavimo darbų sutartį, kurią elektroniniu paštu gavo 2020 m. gegužės 11 d., kurią pasirašė jo žmona ir pasirašytą persiuntė M. atgal, tačiau kiek pamena, pasirašytos sutarties iš M. pusės mes negavo, tačiau tai nesutrukdė jų tolimesniam bendravimui. M. atsiųstoje projektavimo darbų sutartyje buvo išdėstytos šalių teisės ir pareigos, o prie sutarties esančiame priede Nr. 1 numatytas kalendorinių darbų atlikimo ir atlyginimo mokėjimo grafikas, kuriame aiškiai išdėstyti dizainerės darbų pavadinimai, paslaugų įvykdymo terminai bei atsiskaitymai. Bendra sutarta dizainerio paslaugų suma buvo numatyta 4 360 Eur, kuri yra visiškai sumokėta. Dalis buvo sumokėta pavedimai, o dalis grynais. Tikslių tų apmokėjimo dalių neprisiminė. Pateiktame šaukime atvykti į apklausą buvo paminėta tik viena mokėjimo grafike nurodyta suma, t. y. 872 Eur, tačiau patvirtina, kad M. N. pagal projektavimo darbų sutartį buvo sumokėta visa sutartyje nurodyta suma. Jų ir M. bendravimas vyko nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. rugsėjo kažkur. Per tą laiką, M. atliko interjero kūrimo konsultacijas, rekomendacijas dėl spalvų, baldų išdėstymų ir t. t. Dalyvaudavo kartais su jais renkantis plyteles arba baldus. Sukūrė interjero vizualizacijas. Per tą laikotarpį M. N. jai sumokėtus už 4 360 Eur suteikė tik dizaino paslaugas, jokių daiktų, įrankių, dažų, baldų ar kitokių daiktų ji už savo lėšas nepirko. M. N. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neišrašinėjo, išskyrus 2020 m. gegužės 11 d. dienos projektavimo darbų sutartį.
Liudytoja K. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ir artimiausiu metu nesiruošia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasis BPK 81 straipsnio 4 dalimi, pageidavo pati raštu surašyti savo parodymus, atsakydama į tyrėjos jai elektroniniu paštu pateiktą klausimą, o būtent – už ką iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliko mokėjimą 2021 m. spalio 2 d. 540 Eur, pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad mokestis buvo sumokėtas iš jos sąskaitos už dizaino paslaugas, kurios atliktos tėčio perkamam namui. Sąskaitą prideda, ji išrašyta tėčiui, tik apmokėjo ji.
Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dėl iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą atliktų mokėjimų 2021 m. balandžio 21 d. 6 750 Eur, ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2021 m. rugpjūčio 5 d. 1 750 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. 356 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. 1 750 Eur, pagrindžiančių dokumentų (buhalterinės apskaitos dokumentų) ir M. N. teiktų paslaugų ar užsakymų sutarčių patvirtintų kopijų pateikimo, parodė, kad 2020 metais statė namą (duomenys neskelbtini). Internete rado M. N. darbus, kurie jai patiko, todėl kreipėsi į ją dėl dizaino paslaugų. Susitiko su M. jos salone (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) studijoje „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nepamena. Aptarę visus klausimus pasirašė 2020 m. rugsėjo 23 d. projektavimo darbų sutartį, kurioje buvo numatytos atliktinu darbų kainos. Bendroje sumoje projektavimo darbų sutartį pasirašė 6 790 Eur sumai. Pirminis pavedimas į M. N. sąskaitą pagal nurodytą projektavimo sutartį buvo atliktas 2021 m. balandžio 21 d. 6 750 Eur. Į šią sumą įėjo 6 500 Eur pagal projektavimo sutartį su nuolaida ir 250 Eur už garaže rozečių išdėstymo brėžinį. Darant projektavimo darbus namie M. N. pasiūlė savo žmonės , kurie gali padaryti laiptus ir palanges. Šis pasiūlymas tiko. Todėl kiti jos pavedimai buvo atlikti 2021 m. rugpjūčio 5 d. 1 750 Eur – avansas už laiptinę, 2021 m. rugpjūčio 27 d. 356 Eur – už palanges, 2021 m. lapkričio 2 d. 1 750 Eur – galutinis atsiskaitymas už laiptus. Laiptus ir palangę darė M. N. atvestas tas pats žmogus, kiek ji sumokėjo konkrečiai už medžiagas, o kiek šiam žmogus už darbus, nežino. Daugiau nei grynais, nei pavedimais M. N. sumokėta nebuvo.
Iš 2022 m. rugpjūčio 2 d, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuspręsti atidėti M. M. 13 765,72 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., jį sumokant iki 2026 m. liepos 15 d. Taip pat atidėtas M. N. 6 244,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., sumokant jį iki 2026 m. liepos 15 d.
Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir M. N. buvo sudarytas susitarimas dėl GPM mokesčio 14 175,45 Eur išdėstymo / atidėjimo laikotarpio nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2027 m. birželio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.
Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir M. N. buvo sudarytas susitarimas dėl GPM mokesčio 73 297,00 Eur išdėstymo / atidėjimo laikotarpio nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2027 m. birželio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.
2022 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta užduotis atlikti pirminį ekonominį vienos srities tyrimą – M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2018–2021 metus. Užduotį pavesta atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialistams ir nurodyta atsakyti į klausimus: 1. Ar M. N. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė ir ar teisingai įrašė į valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus, duomenis apie vykdomos individualios veiklos pajamas, pardavimo PVM bei pelną? Jeigu ne, tai į kokias deklaracijas (nurodant metus, mėnesį, deklaracijos forma, eilutės numerį, sumas) buvo įrašyti neteisingi duomenys? Kokių teisės aktų nesilaikyta? 2. Ar laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. M. N. individualios veiklos apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta?
Iš 2023 m. balandžio 7 d. specialisto išvados matyti, kad atsakant į klausimą, nurodyta, kad VMI 2022 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. N. veiklą 2018 metais vykdė pagal išduotus verslo liudijimus ir pažymas, 2019–2021 metais tik pagal verslo liudijimus. Verslo liudijimuose nurodyta veiklos rūšis „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodoma, kokiomis konkrečiai mėnesio dienomis bus vykdoma veikla ir kiek dienų per mėnesį (dažniausiai buvo nurodomas veiklos vykdymo terminas – mėnesio 5 dienos). Tyrimui nepateikti dokumentai, tai yra sąskaitos faktūros išrašytos pirkėjams, pirkimo–pardavimo kvitai ar kiti dokumentai, o Pajamų apskaitos žurnalai užpildyti pagal M. N. banko sąskaitos duomenis (pagal pinigų gavimo datą iš klientų), iš kurių būtų galima nustatyti, kokia konkrečiai veikla buvo vykdoma, kokiomis datomis (ar vykdoma verslo liudijimuose nurodyta veikla ir ar veikla buvo vykdoma nepasibaigus verslo liudijimuose nurodytam terminui (pinigų gavimo datos nesutapo su verslo liudijimuose nurodytomis mėnesių dienomis, kada buvo suteiktos paslaugos, negalima nustatyti). Kadangi tyrimui pateikti tik Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalai už 2018–2021 metus, pajamų apskaitos žurnalas – Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalas, kuriame būtų registruojamos pajamos gautos pagal pažymas už 2018 metus nepateiktas, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar pajamos gautos iš veiklos pagal verslo liudijimus ar pagal pažymas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtos 2018 m. sausio 31 d. Nr. KD-8669 Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės 4.2.1. punkte nurodoma: „<...> Tuo atveju, kai už verslo liudijimą įsigijusio gyventojo suteiktas paslaugas ar parduotas jo paties pagamintas prekes atsiskaitoma (sumokami pinigai) vėliau, kai verslo liudijime nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis jau pasibaigęs (tačiau paslaugos buvo suteiktos ar jo paties pagamintos prekės perduotos dar nepasibaigus verslo liudijimo galiojimui), tai šis gyventojas faktiniu paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu turėtų išrašyti sąskaitą faktūrą (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o Kvitą turėtų išrašyti faktiniu pinigų gavimo momentu. Šiuo atveju laikoma, kad tokios jo pajamos yra gautos už veiklą vykdytą įsigijus verslo liudijimą“, 5.1. punkte nurodoma: „Verslo liudijimas suteikia teisę gyventojui ir jo verslo liudijime nurodytam fiziniam asmeniui verstis verslo liudijime nurodyta veikla, t. y. gyventojo pajamos, gautos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu iš verslo liudijime nurodytos veiklos, jų gavimo momentu pajamų mokesčiu papildomai neapmokestinamos“.
M. N. už 2018–2021 metus teikė Metines pajamų deklaracijas forma GPM308/311 (buvo teikiamos pirminės deklaracijos ir 2022 m. liepos 15 d. / 2022 m. spalio 10 d. data tikslinamos) ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608), kurios pradėtos teikti 2022 m. liepos 13 d. data, tikslintos 2022 m. spalio 10 d. data, skaičiuojant PVM sumas už praėjusį laikotarpį, tai yra nuo 2019 m. vasario mėnesio. Tyrimo metu buvo lyginami M. N. pateiktų apskaitos dokumentų – Pajamų apskaitos žurnalų ir teiktų GPM deklaracijų, PVM apyskaitų duomenys bei analizuojami duomenys pagal užduotyje nurodytas aplinkybes. Tyrimo metu pateiktų dokumentų duomenys analizuojami ir lyginami pagal kalendorinius metus.
2018 metai. Pateiktame Pajamų apskaitos žurnale už 2018 metus užfiksuota bendra pajamų suma – 39 240,81 Eur. M. N. Metinė pajamų deklaracija už 2018 metus buvo teikiama pirminė (pateikta 2019 m. gegužės 8 d., deklaracijose buvo deklaruota įvairaus pobūdžio pajamų ir išlaidų, tyrimo metu analizuojamos pajamos iš individualios veiklos), kurioje deklaruota iš viso pajamų iš individualios veiklos – 18 116,28 Eur (deklaracijos GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ „93“ kodu „kitos individualios veiklos pajamos“ deklaruota suma 13 616,28 Eur (deklaracijos V6 laukelis), pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus (92 kodas) suma – 4 500 Eur, deklaracijos (V13 laukelis) ir mokėtina pajamų mokesčio suma – 955,00 Eur (deklaracijos 33 laukelis). Šio laikotarpio deklaracija tikslinta tris kartus (deklaracijos tikslintos – 2022 m. liepos 14 d. (deklaruotos skirtingos individualios veiklos (pagal verslo liudijimus ir kitos veiklos) pajamų sumos ir 2022 m. liepos 15 d. data). Vėliausiai pateiktoje deklaracijoje deklaruota tokia pati pajamų iš individualios veiklos suma ir mokėtinas pajamų mokestis kaip ir pirminėje deklaracijoje GPM308.
Palyginus vėliausiai pateiktos deklaracijos (2022 m. liepos 15 d.) duomenis apie individualios veiklos pajamas su pateikto Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotomis pajamomis nustatyta, deklaruota bendra individualios veiklos pajamų suma mažesnė, tai yra: Pajamų apskaitos žurnale užfiksuota – 39 240,81 Eur pajamų pagal įsigytus verslo liudijimus (iš jų 29 682,53 Eur gauti iš fizinių asmenų + 9 558,28 Eur gauti iš juridinių asmenų), o deklaruota visa iš individualios veiklos gauta pajamų suma – 18 116,28 Eur, iš jų 4 500 Eur pagal verslo liudijimus (V13 laukelis) ir 13 616,28 Eur pajamos iš individualios veiklos (V6 laukelis), dalies pajamų – 21 124,53 Eur M. N. nedeklaravo deklaracijos GPM308V priede, daroma išvada, kad pateikti neteisingi duomenys apie M. N. gautas individualios veiklos pajamas pagal verslo liudijimus. Tai yra turėjo būti deklaruojama: deklaracijos GPM308V priedo II dalies „Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus“ V13 laukelyje „Pajamų suma“ įrašyta suma – 34 182,53 Eur (39 240,81 – 5 058,28 (9 558,28 iš juridinių asmenų gauta suma-4 500 nustatytas apribojimas)), o 5 058,28 Eur suma turėjo būti įrašyta GPM308V priedo I dalyje „Pajamos iš individualios veiklos, išskyrus vykdytąją pagal verslo liudijimus“ V6 laukelyje „Pajamų suma“. Kadangi V6 laukelyje deklaruota didesnė suma – 13 616,28 Eur, iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kokios pajamos deklaruotos, daroma išvada, kad 5 058,28 Eur deklaruoti V6 laukelyje.
Įvertinus tai, kad deklaracija GPM308 už 2018 metus buvo pateikta pirminė ir tris kartus tikslinta deklaruojant skirtingus duomenis apie individualios veiklos pajamas, nepateikti Pajamų apskaitos žurnalai kurių pagrindu buvo užpildytos deklaracijos, o 2022 m. spalio 5 d. pateiktame Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotos 34 740,81 Eur (39 240,81-4 500) didesnės individualios veiklos pagal verslo liudijimus pajamos, nei deklaruota vėliausiai pateiktoje deklaracijoje (deklaruota 4 500 Eur), daroma išvada, kad buvo nesilaikyta Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 18 punkto nuostatų: „Žurnale sukaupti duomenys naudojami gyventojo metinei pajamų mokesčio deklaracijai pildyti“ ir 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“.
Atsižvelgiant 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 4 dalį: „Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą“, tyrimo metu laikoma, kad Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotos pajamos – 39 240,81 Eur (iš jų 9 558,28 Eur gauti iš juridinių asmenų (riba 4 500 Eur) ir 29 682,53 Eur gauti iš fizinių asmenų) yra M. N. pajamos pagal verslo liudijimus, nuo kurių papildomai gyventojų pajamų mokestis už 2018 metus tyrimo metu neskaičiuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, tyrimo metu buvo analizuojamos M. N. įplaukos dvejose (X.) banko sąskaitose už 2018 m. ir lyginamos su Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotomis pajamomis. Pagal banko sąskaitas nustatyta, kad M. N. gavo iš viso 150 817,18 Eur įplaukų, iš kurių Pajamų apskaitos žurnale apskaitė 39 240,81 Eur kaip gautas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, dalies įplaukų, įvertinus tyrimo metu eliminuotas 86 717,77 Eur įplaukų sumas (tyrimo metu įvertinus pateiktus dokumentus (UAB „(A.)“ dokumentus), gautus mokėjimus iš L. N., pervedimus tarp M. N. sąskaitų bei kitus duomenis), 24 858,60 Eur gautų iš dešimties asmenų neįtraukė į Pajamų apskaitos žurnalą (šių įplaukų tyrimo metu nebuvo galimybės patvirtinti gautais dokumentais). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu šios 24 858,60 Eur dydžio įplaukos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos, tai M. N. už 2018 metus gavo iš viso pajamų už 64 099,41 Eur (39 240,81 + 24 858,60), kurias turėjo užfiksuoti Pajamų apskaitos žurnaluose už 2018 metus atsižvelgiant ar tai pajamos pagal verslo liudijimus/ ar pagal pažymas.
Atlikus 2018 metų kiekvieno mėnesio pajamų analizę, atsižvelgiant į papildomai nustatytas 24 858,60 Eur veiklos pajamas, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį pajamos viršijo 45 000 Eur ribą, todėl nuo šio mėnesio buvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, iš viso už rugpjūčio–gruodžio mėnesiais apskaičiuota 3 314,77 Eur / ~ 3 315 Eur (2018 m. rugpjūčio mėnesį – 377,20; rugsėjo mėnesį – 891,02; spalio mėnesį – 754,61; lapkričio mėnesį – 931,64; gruodžio mėnesį – 360,30 Eur) mokėtinas PVM.
Jeigu 24 858,60 Eur yra M. N. pajamos iš individualios veiklos, turėjo būti teikiama už 2018 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos (forma FR0608) ir deklaruota bei sumokėta 3 315 Eur PVM (~3 314,77) suma. Už 2018 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesių apyskaitų FR0608 eilutes turėjo būti įrašyta: į apyskaitos „I. „Prekių (paslaugų tiekimai) 8 langelį „Apmokestinami standartiniu tarifu“ suma 19 099 Eur ir į 12 langelį „PVM suma“ bei 15 langelį „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ – 3 315 Eur suma.
Pastaba: Gavus papildomai duomenų, patvirtinančių, kad papildomai nustatytos M. N. 24 858,60 Eur pajamos iš individualios veiklos visa apimtimi arba dalimi yra kitos (gautos ne individualios veiklos), galutinė papildomai apskaičiuota mokėtina 3 315 Eur PVM suma gali keistis.
Nepateikus VMI PVM apyskaitų FR0608 už 2018 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesius, M. N. nesilaikė 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta) <...>.“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. Įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2. punkto reikalavimų: „FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <...> pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos“.
Įvertinus apskaičiuotą 3 314,77 Eur PVM sumą, pajamos iš veiklos sudaro 60 784,64 (64 099,41 Eur visa pajamų suma – 3 314,77 Eur apskaičiuotas PVM už 2018 m. 8–12 mėnesius), iš kurių įtraukta į Pajamų apskaitos žurnalą – 39 240,81 Eur suma ir papildomai tyrimo metu nustatyta – 21 543,83 Eur suma (24 858,60-3 314,77), o deklaruota už 2018 metus individualios veiklos pajamų suma – 18 116,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kiek pajamų M. N. gavo iš veiklos pagal verslo liudijimus ir kiek pagal veiklos pažymas, vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 4 dalies: „Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą“, nuostatomis, daroma išvada, kad 45 000 Eur gauti iš veiklos pagal verslo liudijimus ir 15 784,64 gautos pajamos iš individualios veiklos (60 784,64-45 000). Kadangi vėliausiai pateiktoje deklaracijoje deklaruota 13 616,28 Eur iš individualios veiklos, bei atsižvelgiant į deklaruotą nuostolį 4 084,88 Eur už ankstesnį laikotarpį, papildomai gyventojų pajamų mokesčio suma už 2018 metus nebuvo priskaičiuota.
Atsižvelgiant į papildomai apskaičiuotą M. N. pajamų – 21 543,83 Eur sumą (24 858,60-3 314,77), kuri nebuvo deklaruota, kaip M. N. pajamos iš individualios veiklos, deklaracijos GPM308V priede (V6 „Pajamų suma“ ir V13 „Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus“ deklaracijos laukeliuose), tuo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
2019 metai. Pateiktame Pajamų apskaitos žurnale už 2019 metus (žurnalas pateiktas – 2022 m. spalio 5 d.) užfiksuota bendra pajamų suma – 87 008,21 Eur, iš jų 73 804,79 Eur pajamų suma deklaruota GPM311 deklaracijoje (pateikta 2022 m. spalio 10 d.) ir 13 203,42 Eur PVM suma deklaruota FR0608 apyskaitoje (FR0608 teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d.).
Dėl Metinių pajamų deklaracijų (GPM311). M. N. Metinė pajamų deklaracija GPM311 už 2019 metus buvo teikta pirminė (pateikta 2020 m. gegužės 28 d.), kurioje deklaruota pajamų iš individualios veiklos iš viso 12 999,65 Eur (iš jų 10 219,65 „92 kodas“ ir 2 780,00 – „93 kodas“), mokėtino pajamų mokesčio suma – 466,55 Eur – ir du kartus ši deklaracija buvo tikslinta, vėliausiai pateikta deklaracijos data – 2022 m. spalio 10 d. Vėliausiai pateiktoje deklaracijoje buvo padidinta pajamų iš individualios veiklos suma iki – 73 804,79 Eur, mokėtina pajamų mokesčio suma – 1 629,02 Eur. Tai yra deklaruota deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ – 71 024,79 Eur suma, 60 805,14 Eur (71 024,79-10 219,65) patikslintose deklaracijose deklaruotos didesnės pajamos pagal verslo liudijimus ir 1 162,45 Eur didesnis mokėtinas pajamų mokestis. Pažymėtina, kad vėliausiai pateiktoje GPM deklaracijoje deklaruota visa individualios veiklos pajamų suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo suma be PVM (žurnale apskaityta 73 804,79 vertė + 13 203,42 PVM), t. y. tame pačiame žurnale apskaitytos ir kitos individualios veiklos pajamos (2 780 Eur, „93 kodas“).
Atsižvelgiant į tai, kad 71 024,79 Eur M. N. pajamų suma iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus už 2019 metus pagal Pajamų apskaitos žurnalo duomenis buvo deklaruota ne 2020 m. gegužės 28 d. data, o 2022 m. spalio 10 d., daroma išvada, kad iki 2022 m. spalio 10 d. buvo deklaruoti neteisingi duomenys apie 2019 metais gautas individualios veiklos pajamas pagal verslo liudijimus, tai yra 60 805,14 Eur įrašyta mažesnė pajamų suma (deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ „92 kodas“) ir dėl to 1 162,45 Eur apskaičiuota mažesnė mokėtina pajamų mokesčio suma. Tuo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
Dėl PVM apyskaitų FR0608. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (forma FR0608) duomenimis, M. N. šias apyskaitas pradėjo teikti 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. spalio 10 d. data apyskaitas tikslino, kuriose deklaravo apmokestinamuosius sandorius 76 077 Eur (apyskaitos 8 laukelis) ir mokėtiną PVM – 13 202 Eur (apyskaitos 12 ir 21 laukeliai) už 2019 m. 2-12 mėnesius. Tai yra realiai praėjus daugiau nei 3 metams, deklaravus didesnes 2019 metais gautas pajamas, PVM pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. 2 mėnesio, tai yra kada pajamos viršijo 45 000 Eur ribą. Iš viso už 2019 m. 2–12 mėnesių laikotarpį buvo deklaruota 76 077 Eur apmokestinamųjų sandorių (apyskaitos FR0608 8 laukelis) ir 13 202 Eur mokėtino į biudžetą PVM (apyskaitos FR0608 12 laukelis). Apyskaitose FR0608 įrašyta 2019 m. 2–12 mėnesiais bendra mokėtino PVM suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo duomenimis (pajamų apskaitos žurnale duomenys užfiksuoti už visus metus, nėra duomenų pagal mėnesius). Įvertinus tai, kad M. N. pajamos 45 000 Eur ribą viršytos nuo 2019 m. 2 mėnesio (PVM pajamų apskaitos žurnale pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. 2 mėnesio, priskaičiuota mokėtina 70 Eur suma nuo 405 Eur gautų pajamų), daroma išvada kad M. N. turėjo registruotis PVM mokėtoju nuo 2019 m. 2 mėnesio ir deklaruoti gautas pajamas ir mokėti PVM. Tuo buvo nesilaikyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. 71 straipsnio 1 dalies: „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>“ ir 2 dalies: „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas <...>“ reikalavimų, 92 straipsnio 1 dalies: „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta) <...> ir 3 dalies „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“ reikalavimų.
Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, tyrimo metu buvo analizuojamos M. N. įplaukos dvejose (X.) banko sąskaitose už 2019 metus ir lyginamos su Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotomis pajamomis. Pagal banko sąskaitas nustatyta, kad M. N. gavo iš viso 189 309,93 Eur įplaukų, iš kurių Pajamų apskaitos žurnale apskaitė 87 008,21 Eur (73 804,79 vertė+13 203,42 PVM) kaip gautas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, dalies įplaukų, įvertinus tyrimo metu eliminuotas 88 979,89 Eur įplaukų sumas (tyrimo metu įvertinus pateiktus dokumentus (UAB „(A.)“ dokumentus), gautus mokėjimus iš L. N., pervedimus tarp M. N. sąskaitų bei kitus duomenis), 13 321,83 Eur gautų iš dvidešimties asmenų neįtraukė į Pajamų apskaitos žurnalą (šių įplaukų tyrimo metu nebuvo galimybės patvirtinti gautais dokumentais). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu šios 13 321,83 Eur dydžio įplaukos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pajamos, tai M. N. už 2019 metus gavo iš viso 100 330,04 Eur pajamų iš individualios veiklos (87 008,21 pajamų apskaitos žurnalo duomenimis + 13 321,83 tyrimo metu nustatyta papildoma pajamų suma), iš kurių 82 917,37 Eur turėjo užfiksuoti Pajamų apskaitos žurnale už 2019 metus (82 917,37 Eur vertė + 17 412,67 PVM), deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) iš viso 82 917,37 Eur pajamų iš individualios veiklos ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitoje (forma FR0608) įrašyti apmokestinamųjų sandorių vertę 100 330,04 Eur, nuo kurių apskaičiuoti 17 412,67 Eur PVM. Tokiu būdu, įvertinus 13 321,83 Eur papildomas pajamas, atsižvelgiant į apskaičiuotus ir deklaruotus PVM ir GPM, papildomai buvo apskaičiuoti mokėtini 5 168 Eur dydžio PVM ir GPM, iš jų:
Dėl PVM: už 2019 m. sausio – gruodžio mėnesius priskaičiuota PVM suma iš viso 17 412,67 Eur, įvertinus, kad buvo deklaruota – 13 202,00 Eur, tai papildomai priskaičiuota PVM suma – 4 211 Eur (17 413-13 202).
Dėl GPM: Įvertinus priskaičiuotą 17 412,67 Eur PVM sumą, turėjo būti deklaruota pajamų iš individualios veiklos suma – 82 917,37 Eur, deklaravo 73 804,79 Eur, nedeklaravo – 9 112,58 Eur. Tyrimo metu nuo papildomai priskaičiuotos individualios veiklos pajamų sumos apskaičiuotas 957 Eur mokėtinas GPM (9 112,58-30%x15%).
Pastaba: Gavus papildomai duomenų, patvirtinančių, kad papildomai nustatytos M. N. 13 321,83 Eur pajamos iš individualios veiklos visa apimtimi arba dalimi yra kitos (gautos ne individualios veiklos), galutinė papildomai apskaičiuota mokėtina 4 211 Eur PVM suma ir 957 Eur GPM suma gali keistis.
M. N. už 2019 metus deklaravo pajamų iš individualios veiklos iš viso 73 804,79 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jeigu tyrimo metu nustatytos 13 321,83 Eur gautos lėšos iš dvidešimties asmenų yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai M. N. deklaravo mažesnes pajamas, tai yra deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ turėjo deklaruoti 82 917,37 Eur (73 804,79 + 9 112,58), tuo buvo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
M. N. apyskaitos FR0608 (Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita) buvo teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d. už 2019 m. vasario–gruodžio mėnesius, deklaruota iš viso 76 077 Eur apmokestinamųjų sandorių standartiniu tarifu (apyskaitos 8 langelis) ir 13 202 Eur PVM suma (12 ir 21 apyskaitos langeliai). Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad PVM turėjo būti skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio mėnesio ir į tai, kad M. N. už 2019 m. vasario–gruodžio mėnesius įrašė mažesnes pajamas iš veiklos ir PVM sumą (įrašė 76 077 Eur, turėjo įrašyti už sausio–gruodžio mėnesius 100 330,04 Eur į apyskaitos 8 langelį ir įrašė 13 202 Eur į apyskaitos 12 ir 21 langelius, turėjo įrašyti 17 412,67 Eur, tuo buvo nesilaikyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta) <...>.“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. Įsakymu Nr.VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2. punkto reikalavimų: „FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <...> pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos“.
2020 metai. Pateiktame Pajamų apskaitos žurnale (žurnalas pateiktas – 2022 m. spalio 5 d.) už 2020 metus užfiksuota bendra pajamų suma – 112 886,49 Eur, iš jų 93 294,64 Eur pajamų suma deklaruota GPM311 deklaracijoje (GPM311 pateikta 2022 m. spalio 10 d.) ir 19 591,85 Eur PVM suma deklaruota FR0608 apyskaitoje (FR0608 teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d., tikslintos 2022 m. spalio 10 d.).
Dėl Metinių pajamų deklaracijų (GPM311). M. N. Metinė pajamų deklaracija GPM311 už 2020 metus buvo teikta pirminė (pateikta 2021 m. balandžio 21 d.), kurioje deklaruota pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ – 16 405,76 Eur ir du kartus ši deklaracija buvo tikslinta, vėliausiai pateikta deklaracijos data – 2022 m. spalio 10 d. Vėliausiai pateiktoje deklaracijoje buvo padidinta individualios veiklos pajamų suma iki – 93 294,64 Eur, tai yra deklaruota deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ – 93 294,64 Eur, 76 888,88 Eur didesnė pajamų pagal verslo liudijimus suma ir 4 488,59 Eur didesnis mokėtinas pajamų mokestis. Pažymėtina, kad vėliausiai pateiktoje GPM deklaracijoje deklaruota individualios veiklos pajamų suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo suma be PVM (žurnale apskaityta 93 294,64+19 591,85 PVM).
Atsižvelgiant į tai, kad M. N. pajamos iš individualios veiklos už 2020 metus pagal Pajamų apskaitos žurnalo (pateikto 2022 m. spalio 5 d.) duomenis buvo deklaruotos ne 2021 m. balandžio 21 d. data, o 2022 m. spalio 10 d., daroma išvada, kad iki 2022 m. spalio 10 d. buvo deklaruoti neteisingi duomenys apie 2020 metais gautas pajamas iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai yra 76 888,88 Eur įrašyta mažesnė pajamų suma (deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ „92 kodas“ buvo įrašyta 16 405,76 Eur, turėjo būti įrašyta – 93 294,64 Eur) ir dėl to 4 488,59 Eur apskaičiuota mažesnė mokėtina pajamų mokesčio suma, tuo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
Dėl PVM apyskaitų FR0608. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (forma FR0608) duomenimis, M. N. šias apyskaitas pradėjo teikti 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. spalio 10 d. data apyskaitas tikslino, kuriose deklaravo apmokestinamuosius sandorius 112 886 Eur (apyskaitos 8 laukelis) ir mokėtiną PVM – 19 589 Eur (apyskaitos 12 ir 21 laukeliai) už 2020 m. 1–12 mėnesius. Tai yra realiai praėjus daugiau nei 2 metams, deklaravus didesnes 2020 metais gautas pajamas. Apyskaitose FR0608 įrašyti 2020 m. 1–12 mėnesių bendra mokėtino PVM suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo duomenimis (pajamų apskaitos žurnale duomenys užfiksuoti už visus metus, nėra duomenų pagal mėnesius). Įvertinus tai, kad mokėtinas PVM apskaičiuotas už 2020 m. 1–12 mėnesius (už praėjusius 12 mėnesių buvo viršytas 45 000 ribą gautas atlygis), o deklaruotas tik 2022 m. liepos 13 d., tikslintas 2022 m. spalio 10 d., daroma išvada, kad M. N. iki 2022 m. spalio 10 d. nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 3 dalies reikalavimų: „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“.
Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, tyrimo metu buvo analizuojamos M. N. įplaukos dvejose (X.) banko sąskaitose už 2020 m. ir lyginamos su Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotomis pajamomis. Pagal banko sąskaitas nustatyta, kad M. N. gavo iš viso 234 828,32 Eur įplaukų, iš kurių Pajamų apskaitos žurnale apskaitė 112 886,49 Eur (93 294,64 + 19 591,85 PVM) kaip gautas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, dalies įplaukų, įvertinus tyrimo metu eliminuotas 113 447,83 Eur įplaukų sumas (tyrimo metu įvertinus pateiktus dokumentus (UAB „(A.)“ dokumentus), gautus mokėjimus iš L. N., pervedimus tarp M. N. sąskaitų bei kitus duomenis), 8 494 Eur gautų iš dvidešimt keturių asmenų neįtraukė į Pajamų apskaitos žurnalą (šių įplaukų tyrimo metu nebuvo galimybės patvirtinti gautais dokumentais). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu šios 8494 Eur dydžio įplaukos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai M. N. už 2020 metus gavo iš viso pajamų už 121 380,49 Eur pajamų iš individualios veiklos (112 886,49 pajamų apskaitos žurnalo duomenimis + 8 494,00 tyrimo metu nustatyta papildoma pajamų suma), iš kurių 100 314,45 vertė + 21 066,03 PVM turėjo užfiksuoti Pajamų apskaitos žurnale už 2020 metus, 100 314,45 Eur vertę deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitoje (forma FR0608) įrašyti apmokestinamųjų sandorių vertę 112 886,49 Eur, nuo kurių apskaičiuoti 19 589 Eur PVM. Tokiu būdu, įvertinus 8 494 Eur papildomas pajamas, atsižvelgiant į apskaičiuotus ir deklaruotus PVM ir GPM, papildomai buvo apskaičiuoti mokėtini 2 214 Eur dydžio PVM ir GPM, iš jų:
Dėl PVM: už 2020 m. sausio – gruodžio mėnesius priskaičiuota PVM suma iš viso 21 066 Eur, įvertinus, kad buvo deklaruota – 19 589 Eur, tai papildomai priskaičiuota PVM suma – 1 477 Eur (21 066-19 589).
Dėl GPM: Įvertinus priskaičiuotą 21 066,03 Eur PVM sumą, turėjo būti deklaruota pajamų iš individualios veiklos suma – 100 314,46 Eur, deklaravo 93 294,64 Eur, nedeklaravo – 7019,82 Eur. Tyrimo metu įvertinus GPM311 deklaracijos už 2020 metus duomenis, papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis sudaro 737 Eur (7 019,82-30%x15%).
Pastaba: Gavus papildomai duomenų, patvirtinančių, kad papildomai nustatytos M. N. 8 494 Eur pajamos iš individualios veiklos visa apimtimi arba dalimi yra kitos (gautos ne individualios veiklos), galutinė papildomai apskaičiuota mokėtina 1 477 Eur PVM suma ir 737 Eur GPM suma gali keistis.
M. N. už 2020 metus deklaravo pajamų iš individualios veiklos iš viso 93 294,64 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jeigu tyrimo metu nustatytos 8 494 Eur (su PVM) gautos lėšos iš dvidešimt keturių asmenų yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai M. N. deklaravo 7 019,82 Eur mažesnes pajamas, tai yra deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“, turėjo deklaruoti 100 314,46 Eur (93 294,64 deklaruota suma + 7 019,82 papildomai nustatyta suma), tuo buvo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
M. N. apyskaitos FR0608 (Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita) buvo teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d. už 2020 m. sausio – vasario mėn., deklaruota iš viso 112 886 Eur apmokestinamųjų sandorių standartiniu tarifu (apyskaitos 8 langelis) ir 19 589 Eur PVM suma (12 ir 21 apyskaitos langeliai). Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tyrimo metu nustatytos 8 494 Eur (su PVM) gautos lėšos iš dvidešimt keturių asmenų yra M. N. pajamos iš individualios veiklos, tai M. N. už 2020 m. sausio – vasario mėn. pateiktas apyskaitas FR0608 įrašė mažesnes pajamas iš veiklos ir PVM sumą (įrašė 112 886 Eur, turėjo įrašyti už sausio-gruodžio mėn. 121 380 Eur į apyskaitos 8 langelį ir įrašė 19 589 Eur į apyskaitos 12 ir 21 langelius, turėjo įrašyti 21 066 Eur, tuo buvo nesilaikyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta)<...>.“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. Įsakymu Nr.VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2. punkto reikalavimų: „FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <...> pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos“.
2021 metai. Pateiktame Pajamų apskaitos žurnale už 2021 metus užfiksuota bendra pajamų suma – 185 181,53 Eur, iš jų 153 042,50 pajamų suma deklaruota GPM311 deklaracijoje (GPM311 pateikta 2022 m. spalio 10 d.) ir 32 139,03 PVM suma deklaruota FR0608 apyskaitoje (FR0608 teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d., tikslintos 2022 m. spalio 10 d.).
Dėl Metinių pajamų deklaracijų (GPM311). M. N. Metinė pajamų deklaracija GPM311 už 2021 metus buvo teikta pirminė (pateikta 2022 m. balandžio 19 d.), kurioje deklaruota pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ – 32 782,65 Eur ir kitos veiklos pajamos „93 kodas“ – 1 000 Eur, iš viso iš individualios veiklos – 33 782,65 Eur, mokėtino pajamų mokesčio suma – 1 692,37 Eur. Vėliau ši deklaracija du kartus buvo tikslinta (2022 m. liepos 14 d.), vėliausiai pateiktos deklaracijos data – 2022 m. spalio 10 d., deklaruota pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ – 152 042,50 Eur ir kitos individualios veiklos pajamos „93 kodas“ – 1 000 Eur, iš viso deklaruota 153 042,50 Eur, mokėtina pajamų mokesčio suma – 12 046,78 Eur. 2022 m. spalio 10 d. data deklaruotos (deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“) 152 042,50 Eur veiklos pajamos yra 119 259,85 Eur didesnės ir 10 354,41 Eur didesnis mokėtinas pajamų mokestis lyginant su pirmine deklaracija. Pažymėtina, kad vėliausiai pateiktoje GPM deklaracijoje deklaruota individualios veiklos pajamų suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo suma be PVM (žurnale apskaityta 153 042,50+32 139,03 PVM).
Atsižvelgiant į tai, kad M. N. pajamos iš individualios veiklos už 2021 metus pagal Pajamų apskaitos žurnalo duomenis buvo deklaruotos ne 2022 m. balandžio 19 d. data, o 2022 m. spalio 10 d., daroma išvada, kad iki 2022 m. spalio 10 d. buvo deklaruoti neteisingi duomenys apie 2021 metais gautas pajamas iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tuo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
Dėl PVM apyskaitų FR0608. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (forma FR0608) duomenimis, M. N. šias apyskaitas pradėjo teikti 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. spalio 10 d. data apyskaitas tikslino, kuriose deklaravo apmokestinamuosius sandorius 185 184 Eur (apyskaitos 8 laukelis) ir mokėtiną PVM – 32 141 Eur (apyskaitos 12 ir 21 laukeliai) už 2021 m. 1–12 mėnesius. Tai yra realiai praėjus daugiau nei vieneriems metams, deklaravus didesnes 2021 m. gautas pajamas. Apyskaitose FR0608 įrašyta 2021 m. 1–12 mėnesių bendra mokėtino PVM suma sutampa su Pajamų apskaitos žurnalo duomenimis (pajamų apskaitos žurnale duomenys užfiksuoti už visus metus, nėra duomenų pagal mėnesius). Įvertinus tai, kad mokėtinas PVM apskaičiuotas už 2021 m. 1–12 mėnesius, o deklaruotas tik 2022 m. liepos 13 d., tikslintas 2022 m. spalio 10 d., daroma išvada, kad M. N. nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 3 dalies reikalavimų: „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“.
Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, tyrimo metu buvo analizuojamos M. N. įplaukos dvejose (X.) banko sąskaitose už 2021 metus ir lyginamos su Pajamų apskaitos žurnale užfiksuotomis pajamomis. Pagal banko sąskaitas nustatyta, kad M. N. gavo iš viso 333 558,63 Eur įplaukų, iš kurių Pajamų apskaitos žurnale apskaitė 185 181,53 Eur (153 042,50+32 139,03 PVM) kaip gautas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, dalis įplaukų, įvertinus tyrimo metu eliminuotas įplaukų sumas (75 253,37 Eur eliminuota suma tyrimo metu įvertinus pateiktus dokumentus (UAB „(A.)“ dokumentus), gautus mokėjimus iš L. N., pervedimus tarp M. N. sąskaitų bei kitus duomenis ir 12 138,60 Eur eliminuota suma, gauta tarptautiniais pervedimais (iš pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir už ką gautos lėšos)), neįtraukta į Pajamų apskaitos žurnalą. Tai yra 14 365,13 Eur gautų iš trylikos asmenų ir 46 620 Eur įneštų grynaisiais, iš viso 60 985,13 Eur neįtraukti į Pajamų apskaitos žurnalą (šių įplaukų tyrimo metu nebuvo galimybės patvirtinti gautais dokumentais). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu šios 60 985,13 Eur dydžio įplaukos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai M. N. už 2021 metus gavo iš viso pajamų už 246 166,66 Eur pajamų iš individualios veiklos (185 181,53 pajamų apskaitos žurnalo duomenimis + 60 985,13 tyrimo metu nustatyta papildoma pajamų suma), kurias 203 443,52 vertę + 42 723,14 PVM turėjo užfiksuoti Pajamų apskaitos žurnale už 2021 metus, 203 443,52 vertę deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitoje (forma FR0608) sausio–gruodžio mėnesiais įrašyti apmokestinamųjų sandorių vertę 246 166,66 Eur, nuo kurių apskaičiuoti 42 723,14 Eur PVM. Tokiu būdu, įvertinus 60 985,13 Eur papildomas pajamas, atsižvelgiant į apskaičiuotus ir deklaruotus PVM ir GPM, papildomai buvo apskaičiuoti mokėtini 15 874 Eur dydžio PVM ir GPM, iš jų:
Dėl PVM: už 2021 m. sausio–gruodžio mėnesius priskaičiuota PVM suma iš viso 42 723,14 (~42 723,00 Eur), įvertinus, kad buvo deklaruota – 32 141,00 Eur, tai papildomai priskaičiuota PVM suma – 10 582,00 Eur (42 723-32 141).
Dėl GPM: Įvertinus priskaičiuotą 42 723,14 Eur PVM sumą, turėjo būti deklaruota pajamų iš individualios veiklos suma iš viso – 203 443,52 Eur (246 166,66 – 42 723,14), deklaravo 153 042,50 Eur, nedeklaravo – 50 401,02 Eur. Tyrimo metu nuo papildomai apskaičiuotų individualios veiklos pajamų apskaičiuotas 5 292 Eur GPM (50 401,02 – 30% x 15%).
Pastaba: Gavus papildomai duomenų, patvirtinančių, kad papildomai nustatytos M. N. 60 985,13 Eur pajamos iš individualios veiklos visa apimtimi arba dalimi yra kitos (gautos ne individualios veiklos), galutinė papildomai apskaičiuota mokėtina 10 582 Eur PVM suma ir 5 292 Eur GPM suma gali keistis.
M. N. už 2021 metus deklaravo pajamų iš individualios veiklos iš viso 153 042,50 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jeigu tyrimo metu nustatytos 60 985,13 Eur (su PVM) gautos lėšos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai M. N. deklaravo 50 401,02 Eur (be PVM) mažesnes pajamas, tai yra deklaracijos GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“ ir „93 kodu“, turėjo deklaruoti 203 443,52 Eur (153 042,50 deklaruota suma + 50 401,02 papildomai nustatyta suma be PVM ), tuo buvo nesilaikyta 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies.
M. N. apyskaitos FR0608 (Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita) buvo teiktos nuo 2022 m. liepos 13 d. už 2021 m. sausio–gruodžio mėnesius, deklaruota iš viso 185 184 Eur apmokestinamųjų sandorių standartiniu tarifu (apyskaitos 8 langelis) ir 32 141 Eur PVM suma (12 ir 21 apyskaitos langeliai). Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tyrimo metu nustatytos 60 985,13 Eur (su PVM) gautos lėšos yra M. N. pajamos iš individualios veiklos, tai M. N. už 2021 m. sausio–gruodžio mėnesius pateiktas apyskaitas FR0608 įrašė mažesnes pajamas iš veiklos ir PVM sumą (įrašė 185 184 Eur, turėjo įrašyti už sausio–gruodžio mėnesius 246 167 Eur (~246 166,66) į apyskaitos 8 langelį ir įrašė 32 141 Eur į apyskaitos 12 ir 21 langelius, turėjo įrašyti 42 723 Eur (~42 723,14), tuo buvo nesilaikyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta) <...>.“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. Įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2. punkto reikalavimų: „FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <...> pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos“.
Apibendrinus M. N. 2019–2021 metų Metinių pajamų deklaracijų GPM311 (teiktų 2022 m. spalio 10 d. data) ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų FR0608 (teiktų 2022 m. liepos 13 d. / 2022 m. spalio 10 d. data už 2019 m. 2 mėnesio – 2021 m. 12 mėnesio laikotarpius) nustatyta, kad patikslintose GPM deklaracijose deklaruotos 256 953,87 Eur didesnės pajamos pagal verslo liudijimus (92 kodas) ir 16 005,45 Eur mokėtinas pajamų mokestis. Taip pat, atsižvelgiant į deklaruotas didesnes pajamas, pateiktose FR0608 apyskaitose už 2019–2021 metus deklaruotas 64 932 Eur mokėtinas PVM, iš viso deklaruota 80 937,45 Eur mokėtinų biudžetui mokesčių suma.
Iš 2023 m. balandžio 7 d. specialisto išvados matyti, kad atsakant į klausimą, nurodyta, kad VMI pateikto 2022 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. N. veiklą 2018 metais vykdė pagal išduotus verslo liudijimus ir pažymas, 2019–2021 metais tik pagal verslo liudijimus. Pateikti M. N. Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalai už 2018–2021 metus (du variantai): 2022 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu pateikti Pajamų apskaitos žurnalai ir 2022 m. spalio 5 d. lydraščiu pateikti 2018–2021 metų Pajamų apskaitos žurnalai. Palyginus duomenis šiuose žurnaluose nustatyta, kad vėlesniu laikotarpiu pateiktuose žurnaluose nurodytos didesnės uždirbtų pajamų iš individualios veiklos sumos, atitinkamai: už 2018 metus – 36 426,76 ir 39 240,81; už 2019 metus – 81 935,41 ir 87 008,21; už 2020 metus – 108 816,49 ir 112 886,49; už 2021 metus – 176 200,53 ir 185 181,53.
Išanalizavus duomenis pateiktuose Pajamų apskaitos žurnaluose nustatyta, kad užpildyti duomenys apie individualios veiklos pajamas remiantis M. N. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (X.) banke, gautomis įplaukomis pagal įplaukų gavimo datą ir asmenis, tai yra pagal pinigų gavimo faktą, kitų apskaitos dokumentų (išrašytų sąskaitų faktūrų, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų ar kitų dokumentų), kurie patvirtintų M. N. verslo liudijimuose nurodytos veiklos vykdymą (ar buvo vykdoma verslo liudijimuose įrašyta veikla, ar veikla buvo vykdoma verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu), nepateikti. Pateiktuose Pajamų apskaitos žurnaluose už 2018–2021 metų laikotarpį įrašyta, kad M. N. šiuo laikotarpiu gavo iš viso 424 317,04 Eur pajamų iš veiklos, iš jų 359 382,74 Eur pajamų vertė ir 64 934,30 Eur apskaičiuota PVM suma (PVM skaičiuotas nuo 2019 m. 2 mėn. dalies pajamų). 2019–2021 Pajamų apskaitos žurnaluose užfiksuotos veiklos pajamos deklaruotos Metinėse pajamų deklaracijose – forma GPM311, 2018 metų pajamų deklaracijoje GPM308 deklaruota mažesnė suma nei užfiksuota Pajamų apskaitos žurnale. Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 18 punkto nuostatų: „Žurnale sukaupti duomenys naudojami gyventojo metinei pajamų mokesčio deklaracijai pildyti“.
Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 (2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-160 redakcija) 12 punktas numato: „Žurnalo 2 skiltyje nurodoma mėnesio diena, kurią parduota prekių (ir savos gamybos) bei suteikta paslaugų“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 31 d. Nr. KD-8669 Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės 4.2.1. punktas: <...> Tuo atveju, kai už verslo liudijimą įsigijusio gyventojo suteiktas paslaugas ar parduotas jo paties pagamintas prekes atsiskaitoma (sumokami pinigai) vėliau, kai verslo liudijime nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis jau pasibaigęs (tačiau paslaugos buvo suteiktos ar jo paties pagamintos prekės perduotos dar nepasibaigus verslo liudijimo galiojimui), tai šis gyventojas faktiniu paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu turėtų išrašyti sąskaitą faktūrą (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o Kvitą turėtų išrašyti faktiniu pinigų gavimo momentu. Šiuo atveju laikoma, kad tokios jo pajamos yra gautos už veiklą vykdytą įsigijus verslo liudijimą“.
2022 m. spalio 5 d. lydraščio duomenimis, M. N. nurodė, kad operacijų pagal paslaugų pirkimo–pardavimo ir pinigų priėmimo kvitus, apmokėjimų grynaisiais pinigais pagal išrašytas sąskaitas faktūras per 2018–2021 metų laikotarpį nevykdė, visos pajamos buvo vykdytos per banko sąskaitą.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu pagal pateiktus Pajamų apskaitos žurnalus negalima nustatyti, nei kokią veiklą M. N. vykdė, nei kada buvo atliktos paslaugos (ar verslo liudijimuose nurodytu laikotarpiu) bei atsižvelgiant į tai, kad nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, paslaugų (prekių) suteikimo kvitai ar kiti dokumentai), iš kurių būtų galima nustatyti kada suteiktos paslaugos, daroma išvada, kad buvo nesilaikyta Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 415 12 punkto reikalavimų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 31 d. Nr. KD-8669 Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinės 4.2.1. punkto reikalavimų.
Taip pat nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys M. N. individualios veiklos vykdymą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas (už 2018 metus M. N. buvo išduota 11 veiklos vykdymo pažymų), nors deklaracijos GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ „93“ kodu „kitos individualios veiklos pajamos“ deklaruota suma 13 616,28 Eur už 2018 m., GPM311 deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ (gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos „93 kodas“) – 2 780 Eur už 2019 metus ir 1 000 Eur už 2021 metus. Tuo nesilaikyta Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus. Įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040).
Atsižvelgiant į tai, kad Metinės pajamų deklaracijos GPM311 tikslintos 2022 m. liepos 14 d. / 2022 m. spalio 10 d., kuriose deklaruotos 256 953,87 Eur (63 908,06 Eur deklaruotos pajamos pirminėse deklaracijose ir 320 861,93 Eur vėliausiai pateiktose deklaracijose) didesnės individualios veiklos pajamos ir 16 005,45 Eur didesnis mokėtinas pajamų mokestis (4 076 Eur pirminėse deklaracijose ir 20 081,63 Eur vėliausiai pateiktose deklaracijose), atsižvelgiant į tai, kad PVM pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. vasario mėnesio teikiant FR0608 apyskaitas tuo pačiu laikotarpiu kaip tikslintos GPM deklaracijos, kuriose duomenys visiškai sutampa su vėliausiai pateiktomis GPM deklaracijomis ir vėliausiai pateiktų Pajamų apskaitos žurnalų duomenimis, daroma išvada, kad iki 2022 m. spalio 10 d. M. N. neapskaitė dalies individualios veiklos pagal verslo liudijimus pajamų – 259 953,87 Eur (be PVM) ir 64 932 Eur PVM 2019–2021 metais, tuo buvo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatų: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, dėl to iki 2022 m. spalio 10 d. negalima iš dalies nustatyti M. N. ūkinės finansinės veiklos rezultatų už 2019–2021 metus.
Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, tyrimo metu išanalizavus M. N. banko sąskaitų, esančių (X.) banke įplaukas už 2018–2021 metus (sąskaitose buvo vykdomos įvairaus (įskaitant asmeninio) pobūdžio finansinės operacijos), šias įplaukas palyginus su pateiktais Pajamų apskaitos žurnalais bei pateiktais dokumentais (UAB „(A.)“ pateiktais dokumentais, atsižvelgus į mokėtojų duomenis), nustatyta, kad dalies įplaukų – 107 659,56 Eur (2018 metais – 24 858,60 Eur ; 2019 metais – 13 321,83 Eur; 2020 metais – 8 494 Eur ir 2021 metais – 60 985,13 Eur), gautų į M. N. banko sąskaitas negalima patvirtinti pateiktais dokumentais, todėl tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu šios įplaukos – 107 659,56 Eur – yra M. N. pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus, tai šios pajamos turėjo būti užfiksuotos į pateiktus Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalus, kurių pagrindu turi būti užpildoma Metinės pajamų deklaracijos, tuo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimų. Dėl to negalima nustatyti M. N. ūkinės finansinės veiklos rezultatų už 2018–2021 metų laikotarpį.
Pastaba: Gavus papildomai duomenų, patvirtinančių, kad tyrimo metu papildomai nustatytos M. N. 107 659,56 Eur (2018–2021 metais) pajamos iš individualios veiklos visa apimtimi arba dalimi yra kitos (gautos ne iš individualios veiklos), galutinė papildomai apskaičiuota pajamų suma gali keistis.
2023 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta užduotis atlikti papildomą ekonominį vienos srities tyrimą – M. N. ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Užduotį pavesta atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialistams ir įvertinus papildomai surinktus dokumentus ir duomenis, nurodyta atsakyti į klausimus: 1. Ar keičiasi specialisto išvadoje nustatyta 2018–2021 metais individualios veiklos pajamų suma ir nuo šių pajamų apskaičiuoti mokesčiai? Jeigu keičiasi, tai kiek veiklos pajamų neįtraukta į apskaitą ir kiek ir kokių mokesčių M. N. turėjo apskaityti ir deklaruoti? 2. Ar dėl to galima nustatyti M. N. ūkinės finansinės veiklos rezultatų, struktūrą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus už 2018–2021 metų laikotarpį?
Iš 2023 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados matyti, kad specialistė, atsakydama į 1-ąjį klausimą, nurodė, kad tyrimo metu, įvertinus papildomai surinktus duomenis, nustatyta, jog keičiasi 2023 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-973757-23 papildomai apskaičiuotų pajamų iš individualios veiklos sumos, t. y. 2018–2021 metų laikotarpiu apskaičiuota papildoma M. N. veiklos pajamų – 107 659,56 Eur – suma sumažėjo 94 675,69 Eur ir sudaro 12 983,87 Eur bei 4 650 Eur tarptautinių mokėjimų suma tyrimo metu vertinta kaip M. N. veiklos pajamos. Iš viso apskaičiuota papildoma pajamų suma sudaro 17 633,87 Eur, iš jų:
- 2 117 Eur veiklos pajamų neįtraukta į 2018 metų pajamų žurnalą (įtraukė į pajamų žurnalą 39 240,81 Eur, turėjo įtraukti 41 357,81 Eur);
- 227 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2019 metų pajamų apskaitos žurnalą (įtraukė 87 008,21 Eur, turėjo įtraukti 87 235,21 Eur);
- 2 386 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2020 metų pajamų apskaitos žurnalą (įtraukė 112 886,49 Eur, turėjo įtraukti 115 272,49 Eur );
- 12 903,87 Eur veiklos pajamų neįtraukė į 2021 pajamų apskaitos žurnalą (įtraukė 185 181,53 Eur, turėjo įtraukti 198 085,40 Eur).
Atsižvelgiant į tyrimo metu apskaičiuotas papildomas pajamas iš individualios veiklos – 15 516,87 Eur už 2019–2021 metus, M. N. į pateiktas metines pajamų deklaracijas (GPM311) ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (FR0608) deklaravo 15 516,87 Eur mažesnes pajamas ir dėl to neapskaičiavo ir nedeklaravo 4 036,75 Eur mokėtinų mokesčių į biudžetą. Iš jų: 1 345,75 Eur GPM (2019 m. – 19 Eur, 2020 m. – 207 Eur, 2021 m. – 1 119,75 Eur) ir 2 691 Eur PVM (2019 m. – 39 Eur, 2020 m. – 415 Eur; 2021 m. – 2 237 Eur), tuo buvo nesilaikyta:
1) 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies, nes 2019–2021 metų pateiktose metinėse pajamų deklaracijose (GPM 311) deklaravo 12 825,87 Eur mažesnes pajamas ir 1 345,75 mažesnį GPM negu turėjo deklaruoti, tai yra:
- už 2019 metus metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 73 804,79 Eur individualios veiklos pajamų ir 1 629,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą (GPM311 dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“), turėjo deklaruoti – 73 992,79 Eur individualios veiklos pajamų ir 1 648,20 Eur gyventojų pajamų mokestį (turėjo deklaruoti 188 Eur didesnes pajamas ir 19 Eur didesnį pajamų mokestį);
- už 2020 metus metinėje pajamų deklaracijoje deklaruota individualios veiklos pajamų – 93 294,64 Eur (GPM311 deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“) ir 5 450,85 Eur, turėjo deklaruoti 95 265,64 Eur pajamų ir 5 657,85 Eur mokėtiną pajamų mokestį (turėjo deklaruoti 1 971 Eur didesnes pajamas ir 207 Eur didesnį pajamų mokestį);
- už 2021 metus metinėje pajamų deklaracijoje deklaruota individualios veiklos pajamų – 152 042,50 Eur (GPM311 deklaracijos dalyje „Individualios veiklos pajamos“ gautos pajamos pagal verslo liudijimus „92 kodas“) ir 12 046,78 Eur mokėtinas pajamų mokestis, turėjo deklaruoti – 162 709,37 Eur pajamų sumą ir 13 166,53 Eur mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (turėjo deklaruoti 10 666,87 Eur didesnes pajams ir 1 119,75 Eur didesnį pajamų mokestį);
2) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta) <...>.“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. Įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2. punkto reikalavimų „FR0608 forma, kurioje deklaruojama apskaičiuota tą mėnesį mokėtina į biudžetą patiektų prekių ir suteiktų paslaugų <...> pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos“, nes 2019–2021 metų laikotarpiu (atskirais mėnesiais) pateiktose FR0608 apyskaitose (Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaita) įrašė 15 517 Eur mažesnes apmokestinamąsias pajamas ir 2 691 Eur PVM mažesnį mokėtiną PVM. Iš jų pagal metus ir mėnesius:
- už 2019 m. gruodžio mėn. deklaravo 3 042 Eur apmokestinamąją vertę (apyskaitos FR0608 „Prekių (paslaugų tiekimai) Apmokestinami standartiniu tarifu“ 8 langelis) ir 528 Eur PVM mokėtiną PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 3 269 Eur sumą 8 laukelyje ir 567 Eur PVM (12 ir 21 laukelyje);
- už 2020 m. balandžio mėn. deklaravo 6 114 Eur sumą apyskaitos FR0608 „Prekių (paslaugų tiekimai) Apmokestinami standartiniu tarifu“ 8 laukelyje ir 1061 Eur PVM mokėtiną sumą (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 6 134 Eur sumą 8 laukelyje ir 1 065 Eur PVM (12 ir 21 laukelyje);
- už 2020 m. liepos mėn. deklaravo 9 861 Eur sumą (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 1 711 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 10 261 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 1 781 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2020 m. rugpjūčio mėn. deklaravo 7 707 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 1 338 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 8 977 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 1 558 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2020 m. spalio mėn. deklaravo 6 870 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 1 192 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 7 515 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 1 304 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2020 m. lapkričio mėn. deklaravo 8 644 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 1 500 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 8 694 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 1 509 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. balandžio mėn. deklaravo 12 880 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 2 235 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 19 629 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 3 407 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. gegužės mėn. deklaravo 11 498 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 1 996 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 12 370 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 2 147 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. birželio mėn. deklaravo 15 482 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 2 687 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 18 167 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 3 152 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. liepos mėn. deklaravo 19 369 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 3 362 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 21 369 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 3 708 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. spalio mėn. deklaravo 21 017 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 3 648 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 21 557 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 3 741 Eur PVM (12 ir 21 laukelis);
- už 2021 m. gruodžio mėn. deklaravo 22 194 Eur (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) apmokestinamąją vertę ir 3 852 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 ir 21 laukelis), turėjo deklaruoti 22 250 Eur apmokestinamąją vertę (8 laukelis) ir 3 862 Eur PVM (12 ir 21 laukelis).
Iš 2023 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados matyti, kad specialistė dėl 2-ojo klausimo nurodė, jog tyrimo metu, įvertinus papildomai surinktus duomenis, nustatyta, kad keičiasi 2023 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-973757-23 papildomai apskaičiuotų pajamų iš individualios veiklos sumos, t. y. iš 2018–2021 metų laikotarpiu apskaičiuotų papildomų M. N. veiklos pajamų – 107 659,56 Eur, įvertinus papildomus duomenis, tyrimo metu apskaičiuota suma sumažėjo 94 675,69 Eur ir sudaro 12 983,87 Eur bei 4 650 Eur tarptautinių mokėjimų suma tyrimo metu vertinta kaip M. N. veiklos pajamos, tokiu būdu iš viso apskaičiuota papildoma pajamų suma sudaro 17 633,87 Eur. 2018–2021 metų laikotarpiu nustatyta papildoma pajamų suma – 17 633,87 Eur (2018 metais – 2 117 Eur; 2019 metais – 227 Eur; 2020 metais – 2 386 Eur; 2021 metais – 12 903,87 Eur) iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus nebuvo įtraukta į M. N. Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų apskaitos žurnalus už 2018–2021 metus (šių apskaitos žurnalų pagrindu turi būti užpildomos Metinės pajamų deklaracijos), tuo nesilaikyta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimų. Dėl nustatytų apskaitos tvarkymo reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti M. N. veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už 2018–2021 metus.
2023 m. gegužės 4 d. UAB „(B.)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakymu į reikalavimą pateikta iš įmonės sąskaitos į M. N. sąskaitą atliktą mokėjimą 2021 m. gruodžio 27 d. 56,87 Eur, pagrindžiančio dokumento – sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) – kopija už dizaino paslaugas.
2023 m. gegužės 7 d. UAB „(C.)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakymu į reikalavimą pateikta iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus: 2018 m. sausio 5 d. 326 Eur, 2018 m. liepos 24 d. 655 Eur, 2018 m. spalio 11 d. 282 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. 326 Eur, pagrindžiantys dokumentai – keturios sąskaitos faktūros: 2018 m. sausio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma: 326 Eur; 2018 m. liepos 18 d. Serija (duomenys neskelbtini), suma: 655 Eur; 2018 m. spalio 11 d. Serija (duomenys neskelbtini), suma: 282 Eur; 2018 m. lapkričio 6 d. Serija 12(duomenys neskelbtini)suma: 326 Eur; iš viso 1 589 Eur sumai už dizaino paslaugas.
2023 m. gruodžio 28 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 4 036,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo priteisimo.
Iš 2024 m. sausio 5 d. M. N. įsipareigojimo matyti, kad M. N. įsipareigojo 4 036,75 Eur žalą, dėl kurios pareikštas 2023 m. gruodžio 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, atlyginti dalimis per penkerius metus.
M. N. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai iš išvados
Pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. N. kaltinama padariusi BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas.
BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nors pagal M. N. reiškiamą kaltinimą jos nusikalstamos veikos padarytos 2018–2021 metais, tačiau pažymėtina, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kurio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nagrinėjamu gi atveju, naujos redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į M. N. inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, laikytinos švelnesnėmis, dėl to, šios baudžiamojo įstatymo nuostatos taikytinos atgal.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios M. N. kaltė, padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir priimant sprendimą dėl proceso (ne)užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) traukiamas tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).
BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: 1) jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba 2) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.
Nagrinėjamu atveju M. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. apgaulingai tvarkius savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos – (duomenys neskelbtini) – gautas pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už 2018–2021 metus, o dėl nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2022 m. spalio 10 d. neapskaitytų dalies individualios veiklos pagal verslo liudijimus gautų pajamų – 256 953,87 Eur (be PVM) ir nuo jų neapskaičiuotų 16 005,45 Eur GPM, 64 932 Eur PVM mokesčių bei 13 765,72 Eur VSD mokesčio ir 6 244,57 Eur PSD įmokų, iš viso iki 2020 m. spalio 10 d. nesumokėta į biudžetą 100 947,74 Eur mokesčių bei įmokų už 2019 m. vasario – 2021 m. gruodžio mėnesius iki 2022 m. spalio 10 d. negalima iš dalies nustatyti M. N. ūkinės finansinės veiklos rezultatų už 2019–2021 metus. M. N. apklausos metu paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu vertėsi individualia veikla, tačiau apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o į pajamų mokesčių deklaracijas įtraukdavo ne visas iš darbinės veiklos gautas pajamas. Teismo vertinimu, M. N. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai apie M. N. jiems teiktas paslaugas ir jai sumokėtas pinigines sumas, taip pat specialistų išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Kaip buvo minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos veikiant tiesiogine tyčia. Kadangi iš M. N. parodymų ir byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad ji šias veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia, spręstina, kad jos nusikalstamos veikos prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kvalifikuotos teisingai, t. y. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti M. N. kalta padarius minėtas nusikalstamas veikas.
Dėl M. N. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtinus BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Remdamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Tuo tarpu už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Nagrinėjamu atveju M. N., veikdama tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas – apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 220 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog sudarė mokestinės paskolos sutartis su VMI dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo atlyginti žalą pagal civilinį ieškinį, dėl to, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, tai taip pat pripažintina M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant dėl M. N. skirtinų bausmių vertintina ir jos asmenybę apibūdinantys duomenys – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad iki šiol M. N. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau didžioji dalis baustumų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vadinasi, padaryti administraciniai nusižengimai skiriasi savo pobūdžiu nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų ir šiame kontekste nerodo išskirtinio kaltinamosios asmenybės pavojingumo.
Pažymėtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. N. paskyrus BK 220 straipsnio 2 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas piniginio pobūdžio bausmes – baudas. Teismo įsitikinimą dėl ekonominių sankcijų skyrimo pagrįstumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad minėtos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nusikalstamų veikų finansų sistemai ir jomis nagrinėjamu atveju iš esmės buvo siekiama finansinės naudos.
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda nuo 100 iki 4 000 MGL, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma M. N. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį skirti, atitinkamai, 180 MGL (9 000 Eur) ir 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudas, o jas subendrinus – skirti M. N. 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą ir ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu M. N. sutiko su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesu ir jai siūlomos bausmės dydžiu, tačiau prašė baudos sumokėjimą išdėstyti per vienerius metus. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijose numatytų bausmių paskyrimas už nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. N. skirti švelnesnes bausmes. Įvertinęs aptartas aplinkybes, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir aptarta teismų praktika dėl bausmių skyrimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. N. skirtinos šiek tiek didesnės nei BK 47 straipsnio 1 dalyje numatyto minimalaus dydžio baudos, dėl to, pritartina prokuroro siūlomų baudų dydžiams.
Kadangi M. N. padarytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl jų paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir M. N. skiriama subendrinta bausmė – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.
M. N. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina galutinė bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į M. N. prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą per vienerius metus, vadovaujantis BPK 352 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, M. N. nustatytinas dvylikos mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 11 d. M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
2023 m. gruodžio 22 s. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00029-21 civilinio ieškinio nereikš.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė VMI pripažinti civiline ieškove dėl 4 036,75 Eur žalos, susidedančios iš 1 345,75 Eur GPM ir 2 691 Eur PVM, ir jos naudai iš M. N. priteisti šią sumą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. sausio 2 d. nutarimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinta civiline ieškove.
BPK 109 straipsnyje yra numatyta tai, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinęs ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 113 straipsniu, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkinta pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
Nagrinėjamu atveju spręstina, kad VMI patyrė turtinę žalą dėl nusikalstamų M. N. veiksmų, nes ji, pateikdama metines pajamų deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas, deklaravo mažesnes pajamas ir dėl to neapskaičiavo ir nedeklaravo 4 036,75 Eur mokėtinų mokesčių į biudžetą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodytos baudžiamosios bylos medžiagoje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kitais objektyviais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu M. N. nurodė žinanti apie VMI pareikštą civilinį ieškinį, prieštaravimų dėl jo neišsakė, tačiau nurodė įsipareigojanti VMI prašomą sumą padengti per penkerius metus. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti nustatyta, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Iš byloje esančio 2024 m. sausio 5 d. M. N. „Įsipareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00029-22“ matyti, kad ji įsipareigojo VMI padarytą turtinę žalą atlyginti dalimis per penkerius metus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios rašytinį įsipareigojimą, įvertinęs tai, kad M. N. yra sudariusi mokestines paskolos sutartis su VMI, pagal kurias jai išdėstyti mokesčių mokėjimai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu jai yra atidėtas įsiskolinimų sumokėjimas, be kita ko, atsižvelgiant į pačios civilinės ieškovės – VMI – neprieštaravimą, jog civiliniu ieškiniu prašoma suma būtų padengta per teismo nustatytą terminą, sprendžia, kad VMI civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąją civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą atlyginti ne vėliau kaip per trejų metų laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-235-1075/2018). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Taip pat, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu be 4 036,75 Eur dydžio sumos prašoma priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, o ikiteisminio tyrimo metu apklausiama M. N. parodė žinanti apie VMI pareikštą civilinį ieškinį, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, spręstina, jog tenkinus civilinį ieškinį, VMI naudai priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo trejų metų termino suėjimo, jeigu per juos M. N. neatlygins VMI padarytos ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu priteistos turtinės žalos.