Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-24 · Administracinė byla Nr. I1-6891-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
I1-6891-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01186-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
T. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6891-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01186-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 24 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas teigia, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kalėjimo (duomenys neskelbtini), naudojantis dušu nebuvo užtikrinama jo teisė į privatumą, kadangi dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros atskiriančios maudymosi vietas nuo esančių greta. Taip pat Kalėjimo (duomenys neskelbtini) dušo patalpose nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, persirengimo kabinų, neužtikrinta tinkama patalpų ventiliacija.

Akcentuoja, kad dėl pažeistos teisės į privatumą naudojantis dušu patyrė didelį diskomfortą, dvasines kančias buvo žeminamas jo orumas, todėl patyrė neturtinę žalą. Sutinka, kad teisės aktai nenumato Kalėjimui pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą besinaudojant dušu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, jog nustačius ypač prastas sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip iš sąlygų leidžiančių konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad yra faktinis pagrindas pripažinti, jog Kalėjimas neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų ir tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad teisės aktai nustatė, jog dušo kabinos privalo būti įrengtos tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. LVAT formuojamoje teisminėje praktikoje teigiama, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, nuteistojo patirto diskomforto dydį ir kitas aktualias aplinkybes, ne visada sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pats pažeidimo pripažinimas gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija.

Informavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Kalėjime atlieka nuo 2022 m. spalio 12 d., o pertvaros dušų patalpose įrengtos 2022 m. spalio 14 d., todėl pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista tik nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Akivaizdu, jog minėtos trukmės pažeidimas negalėjo pareiškėjui sudaryti tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Kalėjimas pripažįsta, jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atskiros persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Kalėjime vietos persirengti įrengtos pačiose dušų patalpose. Persirengimo vietose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, baseinų) persirengimo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Dušo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat sudaryta galimybė jas vėdinti per langus.

Pabrėžia, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė pareiškėjui žalos, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. U. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų (b. l. 22-23) nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus atvyko į Kalėjimą. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus konstatuotina, jog pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog naudojantis dušu bei persirenginėjant prieš ir po maudymosi nebuvo užtikrinta jo teisę į privatumą. Taip pat nurodė, jog dušinėse nėra įrengtos tinkamos oro ventiliacijos, persirengimo vietose nėra įrengtos persirengimo kabinos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo įstaigos privalo nusiteistiesiems sudaryti galimybę bent kartą į savaitę pasinaudoti karštu dušu (18 ir 44 punktai), nustato dušinės privalo būti valomos (28.2 punktas) ir t. t. Taip pat minėtos Lietuvos higienos normos 17 punktas teigia, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis, taip pat teisės aktai nenustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta oro ventiliacija. Vis dėlto LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).

Iš teismui pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 15 d. rašto Nr. LV-27519 „Pažyma apie nuteistojo laikymo sąlygas Pravieniškių 1-ame kalėjime“ (b. l. 24-25) turinio nustatyta, kad Kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje dušo sieteliai yra atskirti pertvaromis nuo 2022 m. spalio 14 d. Dušų patalpose taip pat veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra įrengti atsidarantys langai.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 14 d. buvo kalinamas pataisos įstaigoje, kurios bendrojo naudojimo dušo patalpose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl vadovaujantis anksčiau minėta LVAT teismine praktika yra pagrindas teigti, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl neįrengto persirengimo kambario su atskiromis kabinomis ar netinkamos oro ventiliacijos dušo patalpose yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nei aktualiuose teisės aktuose, nei LVAT jurisprudencijoje nėra suformuluota Kalėjimo pareiga dušinėse įrengti minėtą inventorių ir jo nebuvimas nelaikytinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 6 punkte kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to išeina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgiant į itin trumpą pareiškėjo teisių pažeidimo trukmę (dvi paros) bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog dėl pažeidimo pareiškėjui kilo sunkesnių padarinių, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Tad teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog Kalėjimas neveikė taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo T. U. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2022 m. spalio 14 d. (dvi paras).

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas