- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1-2906-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42683-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- BK
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2017-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. – 60 MGL bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-08-20 apie 11.30 val. būdamas girtas (nustatytas 1,67 prom. girtumas) ir veikdamas kartu su E. R., viešoje vietoje, kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, po to kai E. R. dešinės rankos kumščiu sudavė S. K. vieną smūgį į pilvą, J. G. dešinės rankos kumščiu sudavė S. K. vieną smūgį į dešinį skruostą, o S. K. pargriuvus ant žemės, du kartus koja spyrė S. K. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam S. K. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Tokiais veiksmais J. G. padarė BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-20 apie pietus, jis kartu su E. R. ėjo į parduotuvę „Norfą", esančią Genių g. 10, Vilniuje. Jiems einant prie namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje laiptinės stovėjo kažkokie du vyriškiai. Jam pasirodė, kad jie kažką mojavo, galimai jiems. Jie priėjo prie tų vyriškių, apie ką šnekėjosi su jais pasakyti negali, neprisimena. Atsimena, kad rėkė vieni ant kitų ir tarp jų įvyko susistumdymas. Jis neprisimena kaip ten viskas vyko, bet jam atrodo vienas vyriškis Edgarą pastūmė, po to jis pamatęs, kad Edgarą muša sudavė tam vyrui kumščiu. Kur sudavė pasakyti negali, neprisimena, galimai sudavė porą kartų. Po to tas vyriškis nuėjo į šoną ir paėmė pagalį, ir užsimojo. Tai pamatęs tą vyriškį nuvertė ant žemės, tačiau ar kojomis jį spardė, pasakyti negali, šito neprisimena, jam atrodo, kad kojomis nespardė. Parvertus vyriškį ant žemės, jis žiūrėjo, kur buvo kitas vyriškis stovėjęs šalia šito, su kuriuo susimušė, tačiau jo šalia jau nebebuvo. Tada po įvykio jie nuėjo į parduotuvę ir iš parduotuvės nuėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jiems būnant pas draugą į namus pasibeldė pareigūnai kartu su tuo vyriškiu, su kuriuo jie susimušė. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą (b. 1. 55–56).
Papildomos apklausos metu J. G. parodė, kad kartu su E. R. išėję iš namo laiptinės, tiesiai prieš save, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė du vyriškius, vieno jų rankoje pamatė telefoną. Jis pagalvojo, kad tai yra jo telefonas, nes dieną prieš tai, t. y. vakare pametė savo telefoną. Tada priėjo prie to vyriškio, kuris laikė telefoną ir jis pareikalavo, kad vyriškis atiduotų jam telefoną, Kai vyriškis atsisakė duoti telefoną, Edgaras tam vyriškiui trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinę. Vyriškis bandė gintis ir tada jis sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo ko vyras pargriuvo. Ar iškrito dantų protezas, jis nematė. Kai vyriškis pargriuvo, jis dar spyrė porą kartų jam koja, tačiau kur pataikė pasakyti negali, to nematė. Po to, kai sumušė minėtą vyrą, dar parėkavo ir nuėjo į parduotuvę. Kitas vyriškis, buvęs su tuo vyriškiu, su kuriuo susimušė, pabėgo. Kito vyriškio jis nemušė. Iš parduotuvės grįžo pas draugą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Savo kaltę pripažįsta, dėl to labai gailisi. Minėto vyriškio atsiprašė, padarytą žalą jam atlygino, tas vyriškis atleido ir jam jokių pretenzijų neturi. Jie susitaikė (b.1. 61–62).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
– 2017-08-20 S. K. protokolas- pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-08-20 apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme prie jo priėję du nepažįstami jaunuoliai reikalavo atiduoti telefoną. Po jo atsisakymo jaunuoliai jį sumušė, apspardė. Tokiais veiksmais jaunuoliai sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 8).
– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo S. K. parodymai, kad 2017-08-20 apie 11.30 val. jis su jam iš matymo pažįstamu vyriškiu, kurio vardo ir pavardės nežino, stovėjo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir šnekučiavosi. Prie jų priėjo du jam nepažįstami jaunuoliai, kurie priėję be jokios priežasties pradėjo reikalauti mobilaus ryšio telefono. Jis nesuprato, apie kokį telefoną jie kalba, dar kartą paklausė, ko jie nori. Jaunuoliai dar kartą įžūliai pareikalavo, kad jiems atiduotų jų mobilaus ryšio telefoną. Jis jaunuoliams dar kartą atsakė, kad jokio telefono nematė, neėmė ir neturi. Tada jaunuoliai trenkė jo pažįstamam, po ko šis išsigandęs pabėgo. Jaunuoliai liko nepatenkinti jo atsakymu ir vienas jaunuolis, kuris buvo tamsių trumpų plaukų, apie 1,70-1,78 cm ūgio, vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir tamsius šortus- bridžus, priėjo prie jo ir nieko nesakydamas dešinės rankos kumščiu trenkė jam į pilvo sritį ties bamba. Kitas jaunuolis, kuris buvo su rausvos spalvos plaukais, vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos šortus, avėjo juodos spalvos sportbačius, dešinės rankos kumščiu trenkė jam į dešinį skruostą. Nuo šito smūgio jis nukrito ant šono, tada jaunuolis prišoko prie jo ir abiem kojomis pradėjo jį spardyti į veido sritį bei įvairias kūno sritis. Jis bandė dengti veidą ir prašė, kad tik nesmūgiuotų jam į žandikaulio sritį, nes nesenai įsistatė apatinę dantų plokštelę (dantų protezą). Bet jaunuolis su rausvos spalvos plaukais, po šitų jo žodžių specialiai su koja pradėjo taikyti jam į žandikaulį. Nuo smūgių į žandikaulio sritį jam iš burnos iškrito apatinės dantų plokštelės dalis. Jam pavyko išsisukti ir jis pabėgo, girdėjo, kad jaunuolis (rusvais plaukais) bandė jį pasivyti. Jis nubėgo namo, namuose buvo jo sūnus A. K., kuris iškvietė policiją. Jaunuoliai, kurie jį sumušė buvo su šuniu. Kadangi jis ne vieną kartą yra matęs kaip šitą šunį vedžioja moteriškė, matė, į kurią laiptinę ta moteriškė užeina, todėl paklausė (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, kuriame bute gyvena šuns šeimininkas. Kaimynai nurodė, kad 7-o buto gyventojas turi tokios veislės šunį. Ten nuėjo su policijos pareigūnais. Kai su policijos pareigūnais užėjo į minėtą butą iš karto atpažino asmenis, kurie jį sumušė (b. l. 17).
– Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusiojo S. K. parodymai, kad įvykio metu 2017-08-20 kai abu vaikinai jį mušė, jam buvo iškritęs apatinis dantų protezas, kurį reikėjo sutaisyti. Už taisymą jis sumokėjo 150 Eur. Taip pat nori papildyti, kad minėtas protezas iškrito jam tada, kai vienas vaikinas, šviesių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir pataikė į žandikaulį. Pirmas smūgiavo vaikinas, tamsių plaukų, jis sudavė kumščiu vieną kartą į pilvą, dėl ko pajuto fizinį skausmą, o po to tas kitas vaikinas sudavė jam į veido sritį. Nuo minėto smūgio kaip jau minėjo jam iškrito protezas ir jis pargriuvo. Kai pargriuvo, tai šviesių plaukų vaikinas porą kartų spyrė koja jam į veidą, tačiau jis veidą buvo uždengęs rankomis, tai jis į galvą nepataikė. Dėl minėto įvykio vaikinams pretenzijų neturi, jie susitaikė. Vaikinai padarytą žalą jam atlygino (b. l. 19).
– Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo E. R. parodymai (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00499-17), kad iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. J. G. pažįsta, jie yra draugai. 2017-08-19 Julius buvo pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, jam sakė, kad pametė netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. 2017-08-20 jie buvo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie pietus nuo draugo namo kartu su Juliumi ėjo į parduotuvę „Norfą", esančią Genių g. 10, Vilniuje. Išėję iš namo laiptinės, tiesiai prieš save, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė du vyriškius, kur vienas iš jų nuo žolės buvo pakėlęs lyg tai telefoną. Jie pagalvojo, kad tai gali būti būtent Juliaus pamestas telefonas. Jie priėjo prie minėtų vyriškių ir vieno jų rankoje pamatė telefoną. T. J. pasakė tam vyriškiui, kad jis parodytų tą telefoną. Jis parodyti telefoną atsisakė ir jie priėjo, norėdami atimti iš jo telefoną. Tada tas vyriškis paėmė nuo žolės gulintį rastą ir užsimojo norėdamas jiems suduoti, po ko metė tą rastą. Jis tam vyrui trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinę ir po to iškart sudavė vieną kartą su koja į krūtinę. Ką Julius tuo metu darė, jis nematė. Po suduotų smūgių tas vyras negriuvo ant žemės ir jo kojomis jie nespardė. Kai sumušė minėtą vyrą, jie dar parėkavo ir nuėjo į parduotuvę. Kitas vyriškis pabėgo, pastarojo jis nemušė. Iš parduotuvės jie grįžo pas draugą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą (b. 1.43–44).
– 2017-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2690/2017 (01), kurioje konstatuota, kad S. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko- skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-20). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai, patiriant tokio pobūdžio sužalojimą, yra jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 24).
– A. D. 6810 Nr. ARAA- 0129 matavimo duomenimis, kuriais nustatyta, kad 2017-08-20 13.08 val., J. G. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 1,67 promilės alkoholio (b. l. 75).
– Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 17,61 Eur sumai, tačiau nuo civilinio ieškinio atsisakė, kadangi žala dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose yra atlyginta (b. l. 27, 32, 33).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su bausmės rūšimi ir dydžiu irgi sutinka (b. l. 78–79, 80–81).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino J. G. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017-08-20 apie 11.30 val., būdamas girtas, veikdamas kartu su E. R., viešoje vietoje, kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, po to kai E. R. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. K. vieną smūgį į pilvą, dešinės rankos kumščiu sudavė S. K. vieną smūgį į dešinį skruostą, o S. K. pargriuvus ant žemės, du kartus koja spyrė S. K. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam S. K. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko- skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. veikoje yra visi BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam J. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, veikdamas bendrai su E. R., taip pat apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. G. – baustas administracine tvarka (b. l. 73), dirba (b. l. 74), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. 1. 77).
Teismas, įvertinęs J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.).
BK 64¹ str. įtvirtinta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, daro išvadą, kad J. G. skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant anksčiau nurodytus apribojimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., J. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-08-20 12.09 val. iki 2017-08-21 14.32 val. (1 para) (b. l. 49, 50). Vadovaujantis BK 65 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–63) – paliktina nepakeista iki šio teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ str., J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Į bausmės laiką įskaityti J. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-08-20 12.09 val. iki 2017-08-21 14.32 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
I. J. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.