Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-830/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-01-11Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
1-24-830/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07618-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
A. M., M. M.
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Dainius Mažylis, Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-830/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07618-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.13.1.; 2.1.15.2.3.2.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,dalyvaujant prokurorams Valdemarai Chodorcevičienei, Arvydui Grambai,nukentėjusiesiems A. M., M. M.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

kaltinamajam R. D.

kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas sukėlęs žmogaus mirtį, t.y. būdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015 m. gruodžio 15 d. atestuotas darbų saugos srityje, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, vykdydamas darbdavio funkcijas ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tikrinti, kad darbo vietose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, drausti vykdyti nesaugius darbus, neįvertinęs galimų rizikos veiksnių ir elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai netinkamai organizavo darbus, kad nebūtų pradėti didelių gabaritų, sunkaus krovinio krovos darbai prieš tai neįvertinus galimos krovinio virtimo rizikos, neparinkus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, papildomai neinstruktavus darbuotojų ir jam betarpiškai nepradėjus vadovauti darbams, kai sunkūs kroviniai pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui, kuris privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 2 d., 3 d., 25 str. 1 d. 2, 3, 4, 6, 9, 13 p., pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos darbus rankomis Nr. 4, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-08 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 24 p., pažeidė Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-04 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p., dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra 2022-03-04 apie 16.00 val., AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančios (duomenys neskelbtini), nesant krovinio iškrovimo vietoje bendrovės vadovui, mechanikas S. M., prieš tai neapmokytas su didelių gabaritų ir sunkių krovinių kėlimo tvarka, vykdydamas darbines funkcijas atlikdamas krovinio iškrovimo darbus, iškraunant iš puspriekabės – šaldytuvo 2 m pločio, 2, 4 m. aukščio ir 6,6 m. ilgio kombaino Claas C-660 pjaunamąją dalį – kederį, buvo puspriekabėje tuo metu, kai po kroviniu buvo pakišta medinė lenta ir krovinys buvo traukiamas iš puspriekabės šakiniu krautuvu, dėl ko krovinys prarado pusiausvyrą ir virsdamas prie puspriekabės dešinio borto prispaudė joje stovėjusį S. M., ko pasekoje nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams skeveldriniams veido kaulų lūžiams, nusitęsiantiems į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusių plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veikos nepakankamumu, (duomenys neskelbtini) mirė Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Bylos įrodymai

Šalies argumentai

R. D. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos veikų prisipažino visiškai. Parodė, kad pilnai pripažįsta, kad nebuvo tinkamai suorganizuotas darbas ir dėl to žuvo žmogus. Jis paaiškino, kad įvykio metu, kai žuvo S. M., įvykio vietoje jo (R. D.) nebuvo, tačiau kaip įmonės vadovas kaltę dėl S. M. žūties prisiima. Įvykio metu jis (R. D.) buvo įmonės ofise, kuris yra (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirba apie 30 darbuotojų. Darbas įmonėje (UAB (duomenys neskelbtini)) buvo organizuojamas taip – nurodymų kaip organizuoti darbus nebuvo, tiesiog visi žmonės susirenka ir visi dirba savo darbus. Nurodymų nei vienam darbuotojui neduoda, tik vieni kitiems padeda. Tuo metu įmonėje buvo iš užsienio atvežtas kombaino kederis ir jis buvo puspriekabėje, kur jis buvo pakrautas ant tralo. Atvažiavo kranas nukėlė tą puspriekabę, buvo susitarta, kad po pietų jis atvažiavęs iškels ir kederį. Kai kranas atvažiavo apie antrą valandą. Kieme buvo atvažiavę kiti vilkikai, kranas negalėjo privažiuoti, todėl sutarė, kad jis privažiuos vėliau. Jis (R. D.) su A. B. ryte kalbėjosi, kad su kranu krovinį iškrovinės ir tuo viskas baigėsi. Jis A. B. jokių nurodymų iškrovinėti patiems nedavė. Darbuotojai A. B., S. M. sugalvojo pasigreitinti procesą ir patys išsitraukti tą kederį. A. B. buvo to tralo vairuotojas, kuris ir atvežė tą kederį. Kai nukėlė ant žemės puspriekabę nuo tralo, tada jie su krautuvu bandė patraukti, kad uždėti ratukus, kad kranui būtų patogiau paimti kederį ir nukelti jį ant žemės. Jam (R. D.) išėjus į kiemą, pribėgo A. B. ir pasakė, kad prispaudė S. Jis (R. D.) nubėgo prie krautuvo, bandė atstumti kederį ir atlaisvinti S. M. Dėl šio įvykio S. M. mirė. Bendrovė padengė S. M. laidotuvių išlaidas, kurias pateikė žuvusiojo žmona, tai buvo gal 4000 ar 5000 eurų, pareiškė šeimai užuojautą. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Dėl įvykio labai apgailestauja, labai gaila dėl žuvusio S. M., kuris buvo geras darbuotojas ir žmogus. Visi patyrė šoką, tai buvo toks vienintelis nelaimingas atsitikimas jų bendrovėje. Mano, kad nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Įmonė šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus, turi įvairių finansinių įsipareigojimų (automobiliu lizingai). 2021 m. įmonė gavo 54537 eurus grynojo pelno ir pelnas buvo panaudotas įmonės atsinaujinimui bei apyvartinėms lėšoms. Dividendams įmonės pelnas nebuvo naudojama, įmonė neišsimoka nieko, nei vienais metais neišsimokėjo, visus metus minusas, pelną investuoja į įmonę. 2022 m. įmonė turi jau 26390 eurų grynojo pelno, tačiau dar laukia žieminių padangų pirkimai ir vėl investuos į įmonę, vien padangoms reikia apie 30000-40000 eurų. Jis (R. D.) yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Jo atlyginimas yra 730 Eur „į rankas“, turi paskolų, įsipareigojimų bankui (būsto paskola). Įmonė civilinės atsakomybės draudimu nebuvo drausta, buvo apdraustos tik transporto priemonės, o darbuotojai drausti tik privalomuoju „Sodros“ draudimu. Civilinės atsakomybės draudimu įmonė apsidraudė tik po įvykio, kad atsitikus įvykiui pinigus gautų nukentėjęs darbuotojas, o ne įmonė. „Sodra“ jiems atsiuntė raštą, kad išmokėjo nukentėjusiajam tam tikrą sumą pinigų, kuri bus išskaičiuota iš įmonės. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. I. (gyvenimo draugės motinos) atsakomybei.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad civilinį ieškinį pareiškė kartu su sūnumi M. M. Bendra (jos ir sūnaus) civilinio ieškinio suma yra 70000 eurų. Su vyru S. M. pragyveno trisdešimt devynerius metus ir užaugino du sūnus. Su vyru labai gerai sutarė. Paskutiniu metu gyveno tik dviese, sunūs gyveno atskirai. Prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vyro nepakeis jokie pinigai (neturtinės žalos atlyginimas). Dėl vyro mirties „Sodra“ jai išmokėjo 70015 eurų. Pripažįsta, kad šis įvykis buvo nelaimingas atsitikimas, bet S. M. į darbą buvo priimtas ne tam, kad pagalius po kroviniais pakaišiotų. Kiek žino, įvykio metu S. M. buvo pakviestas lentas pakišti po kroviniu, kad nebraižytų „furos“ grindų, jis pastoviai buvo kviečiamas ir jis buvo toks žmogus, kad niekada neatsisakydavo. Vyras darbo sąlygomis nesiskundė, nes jis yra ne toks žmogus, bet jam to darbo ten būdavo daug. Vyrui buvo 61 metai. Problemų su sveikata vyras neturėjo, jokia liga nesirgo ir niekuo nesiskusdavo. Jis buvo labai aktyvus žmogus. Su vyru labai daug laiko praleisdavo kartu, keliavo, o dabar viskas nutrūko. Nepamena ar po įvykio R. D. atsiprašė jos, laidotuvių dėl streso beveik neprisimena. Po įvykio mirties vartojo antidepresantus, tačiau niekas nepadeda. Šiuo metu jaučiasi blogai, išgyvena dėl vyro netekties. Bendrovė vyro laidojimo išmokas atlygino. Prie vyro kapo paminklą pastatė už savo lėšas.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad po tėvo S. M. netekties labai išgyveno. Tėvo mirtis buvo netikėta. Iki tėvo mirties, santykiai su tėvu buvo geri, nuolat palaikė ryšį, nuolatos bendravo, santykiai buvo artimi. Su tėvais nebegyvena jau apie 15 metų. Pareiškė 20000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurį pilnai palaiko. Patirtą žalą negalima išmatuoti. Mama (A. M.) labai išgyveno dėl vyro mirties, kiekvieną dieną verkdavo. Jai moraliai padėdavo tiek jis, tiek giminės. Supranta, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ir kaltinamojo R. D. nekaltina. Mano, kad kalčiausias čia A. B.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.), kiti proceso dalyviai.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad su sutuoktiniu S. M. santuokoje pragyveno 39 metus. Paskutinė jo darbovietė yra akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). S. šioje bendrovėje dirbo apie 3 metus. Niekada iš S. negirdėjusi, kad jis prieš įsidarbinant (duomenys neskelbtini) dirbtų su kroviniais. Jos kaimynai G. - tėvas ir sūnus dirba toje bendrovėje. Mano, kad pagal jų rekomendaciją S. ir įsidarbino toje bendrovėje. Pradžioje S. buvo patenkintas darbu. Su S. apie jo atliekamus darbus, ką jis darė darbe nesikalbėjo. Pradžioje jis dirbo su kolega, lyg mechaniku, E., kuris 2021 m. lyg vasarą išėjo iš darbo dėl sveikatos. Tai nuo to laiko, kai E. paliko darbovietę, S. pradėjo sakyti, kad pavargsta darbe. Dėl ko pavargsta, ar dėl krūvio, ar dėl dar kažko, nesikalbėjo. 2021 m. S. darbe pasidarė negerai, svaigo galva, nes, pasak jo, remontuojant krovininį automobilį, būnant po juo ilgai pakėlus rankas, jam pasidarė negerai. S. turėjo pasitikrinti privalomai sveikatą dėl darbo, buvo registruotas pas šeimos gydytoją 2022-03-08. S. jai nei karto nesisakė, kad darbe teko krauti krovinius. Po S. žūties, vyresnis E. G., kuris 2022-03-04 atėjo pranešti, kad S. randasi ligoninėje, minėjo kažką, kad jis ne vieną kartą S. sakė, kad S. neitų padėti iškrauti krovinius. Sakė, kad S. buvo reikalingas iškrovimui, kad pakišti ar pagalius, ar kažką tokio, kad nebūtų subraižytos priekabų grindys. Ar E. tai pasakė, turint omenyje įvykį, kai buvo sužalotas S., ar bendrai, negali pasakyti. E. sakė, kad tai jo direktorius pasakė jam, kad apie S. reikia pranešti jai. Direktorius kelis kartus jai skambino, bendrovė apmokėjo S. laidotuvių išlaidas. Bet vairuotojas, kuris dirbo su S. 2022-03-04, nei karto jai neskambino ir nebendravo. E. jai minėjo, kad klausė to vairuotojo, kodėl taip dirbo, į ką tas vairuotojas atsakė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Dar E. minėjo, kad tas vairuotojas jo klausė, kodėl nevažiuoja į reisą, sakydamas „S. mirties lauki“. S. buvo jų sodų bendrijos pirmininkas, niekada neatsisakydavo padėti tam kam buvo reikalinga pagalba, jį visi vadindavo „S.“. Su S. turi du suaugusius sūnus, vienas (duomenys neskelbtini), kitas Anglijoje. Jiems dėl tėvo žūties padarytas labai didelis sukrėtimas. Be S. jai bus sunku ir materialiai, yra sugriautas jos gyvenimas. Dėl sutuoktinio netekties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją, yra pablogėjusi sveikata. (1 t., b.l. 37-39, 40);

2) Nukentėjusiojo M. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad su tėvais S. ir A. M. gyveno iki jam suėjo 20 metų. Po to gyveno atskirai. Bet išėjus iš tėvų namų pastoviai palaikė santykius su mama ir tėvu. Ryšys buvo glaudus. Žino, kad jo tėvas paskutiniu laiku dirbo (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu. Jo pareigose buvo tvarkymas automobilių, bet ne krovininiai darbai. Pas tėvą ne vieną kartą lankėsi darbovietėje, atveždavo ir išveždavo jį iš darbo. Teko lankytis garaže kur tėvas dirbo. Tėvas asmeniškai nebuvo minėjęs, kad teko dirbti prie krovinių, vykdyti krovimo darbus. Bendrovės teritorijoje būdavo daug krovininių automobilių, bendrovės veika buvo susijusi su krovinių pervežimu. Dėl tėvo mirties jam padaryta didelė moralinė žala (1 t., b.l. 70);

3) Liudytojo A. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad dirba apie 13 metų įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2022-03-04 apie 16 val. dirbo įmonės teritorijoje, teritorija filmuojama vaizdo kameromis. Reikėjo iš sunkvežimio DAF priekabos „Schmitz“ ištraukti kombaino detalę (kederį). Prieš traukiant detalę jis su kartu su tos pačios įmonės darbuotoju S. M. įlipo į sunkvežimio DAF priekabą, „Schmitz“ priekaboje pasidėjo lentas, kad neslystų ir neraižytų grindų sunkvežimio priekabos. Kai dėjo lentas, jie buvo abu kartu priekaboje su S. M., tada jis pats ėjo su jau šalia buvusiu krautuvu traukti kombaino detalės. Pasikėlė kombaino detalės galą su krautuvu, pamatė, kad ji virsta iš priekabos ant šono, staiga nuleido žemyn kombaino detalę ir išlipo iš keltuvo. Eidamas link priekabos vidaus šaukė S., kuris nieko neatsakė. Tada ėjo gilyn į priekabą žiūrėti – pamatė, kad S. prispaustas prie priekabos šono viduje, po dešine puse, kūnas buvo vertikalioje padėtyje, stovėjo. Tada pradėjo šaukti pagalbos. Atbėgo įmonės vadovas R. D., kuris sėdo už keltuvo vairo ir patraukė kombaino detalę, kad atlaisvinti S. kūną, atlaisvinus kūnas susmuko. S. M. buvo nesąmoningas, labai sunkiai kvėpavo, jį pavertė ant šono ir šitaip palaikė kol atvyko greitoji. Kai kvietė pagalbos, atbėgo įmonės darbuotojas A., kuris atnešė diržą iš teritorijos, kurį jie pririšo prie kederio, kad atlaisvinti prispaustą žmogų. Su tuo pačiu S. paliko lentas priekaboje, tada pats iš priekabos išlipo, S. liko priekaboje. Išlipęs jau S. nematė, manė, kad S. pasitraukė kuo toliau nuo kombaino detalės (kederio), dar pasakė S. „S., saugokis“, kuris jam atsakė „Gerai, gerai“. S. M. įmonėje dirbo keletą metų, tokio pobūdžio darbus jie atlikdavo beveik kasdien. Abu žinojo, kad reikia saugoti save. S. M. buvo blaivus, prieš nelaimę kalbėjosi su juo, S. alkoholio išvis negerdavo. S. M. dėvėjo šalmą ant galvos, kai dėjo lentas priekaboje matė šalmą ant jo galvos. (1 t., b.l. 92-95);

4) Liudytojo A. B. papildomos apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad viso UAB (duomenys neskelbtini) išdirbo apie 13 metų. 2016 m. buvo metams išvykęs dirbti į užsienį, po to grįžus vėl dirbo bendrovėje. Visą laiką dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Bendrovėje kas kiek laiko atvyksta žmogus, kuris darbuotojus supažindina su saugos reikalavimais darbo metu. Jam supažindinus ir paaiškinus, būdavo duodama pasirašyti už susipažinimą. Būdavo paaiškinama, kaip saugiai pakrauti ir iškrauti krovinius. Turi vairuotojo pažymėjimą ir pažymėjimą, kad gali vairuoti elektrinius krautuvus. Jų bendrovėje yra du krautuvai, vienas didesnis, kitas mažesnis. Krautuvai laikomi bendrovės kieme, užvedimo rakteliai laikomi krautuvo kabinoje nerakinamoje dėžutėje. Matė, kad krautuvais dirbdavo tik bendrovės direktorius R. D. Nematė, kad kiti darbuotojai vairuotų krautuvus. Pačiam teko dirbti su jų krautuvais tik bendrovės teritorijoje. Su mažesniu krautuvu galima kelti šakėmis krovinius iki 2 tonų, su didesniu virš 3 tonų. Priklauso taip pat nuo šakių ilgio ir dydžio. 2022-03-03, ketvirtadienį grįžo su kroviniu iš Norvegijos, iš kurios vilkiku ant priekabos atgabeno puspriekabę - šaldytuvą. Joje Norvegijoje buvo pakrautas kombaino kederis. Norvegijoje kederis į puspriekabę buvo pakrautas su kranu. Buvo sutvirtinęs tvirtinimo diržais kederį puspriekabėje, kad nejudėtų kelionės metu. Sutvirtino 4 diržais. Į (duomenys neskelbtini) grįžo su kroviniu apie pietus. Su kranu nuo jo priekabos nukėlė puspriekabę ant žemės. Kranas buvo užsakytas iš kitos įmonės, po iškrovimo išvyko. Pačios puspriekabės durelių ir joje esančio krovinio nelietė. Krovinį buvo pasitikęs direktorius, jie atidarė puspriekabės dureles, pasižiūrėjo krovinį. Direktorius pasakė, kad kitą dieną reikės iš puspriekabės ištraukti kederį. Daugiau jokios kalbos, kaip bus traukiamas kederis nebuvo. Suprato, kad kartu su direktoriumi turės iškrauti, nes pagal bendrovės tvarką krovinį iškrauna tas, kas atvežė ir direktorius, kuris atlieka darbus su krautuvu. Jam ankščiau teko su krautuvu iškrauti krovinius jų bendrovės teritorijoje, pavyzdžiui paletes, bet ne tokio dydžio krovinį, kaip dabar buvo atvežtas. Kitą dieną, t. y. 2022-03-04, atėjus į darbą, jis jau žinojo, kokius darbus turės atlikti, t. y. iškrauti atvežtą krovinį ir laukti, kol bus nurodyta, kur toliau turės važiuoti. Ryte darbovietėje jokio saugos instruktažo nebuvo. Ryte tvarkė vilkiką. Ryte teko bendrauti su direktoriumi ofise ir kieme. Apie pietus, t. y. apie 13 val., kieme jam dirbant, priėjo direktorius. Buvo vienas. Direktorius pasakė, kad reikia iškrauti kederį iš puspriekabės. Nesitarė, kada tai darys, nebuvo aptarta, kada tiksliai vyks iškrovimas. Direktorius pasakė, kad kai turės laiko, „pradėsim“ iškrovimo darbus. Kaip vienas kitą suras nesitarė, nes įprastai jis ateidavo į ofisą ir pakviesdavo direktorių. Buvo aptarta, kad kederį iškraus be krano iki vietos, kur galima bus uždėti ratus, kad vėliau juos pastatyti ant vežimėlio. Jis pagalvojo, kad galima iškrauti ir be krano. Jis neklausė, kodėl iškraus be krano. Direktorius išėjo, bet kur nežino. Jų bendrovėje dirbo S., kuris bendrovėje atliko įvairius darbus – ūkio, elektros taisymo, automobilyje keitė lemputės, viską, išskyrus vairavimo. S. vaikščiodamas po teritoriją priėjo prie jo. Jis tuo metu buvo prie puspriekabės. S. priėjęs prie jo pasakė, kad nori jam padėti. Jis buvo prie puspriekabės, nes jis jau buvo pradėjęs kederio iškrovimo darbus. Buvo atvairavęs didesnį krautuvą prie puspriekabės. Po to įlindo į puspriekabės vidų ir nuėmė tvirtinimo diržus. Kederis stovėjo tiesiai ant šoninių kojyčių, nes nuo jų Norvegijoje buvo nuimti ratai, nes su jais jis netilpo į puspriekabę. S. tuo momentu ir priėjo. Pradėjo dirbti iškrovimo darbus, nes direktoriaus žodžius suprato, kad reikia pačiam pradėti iškrauti kederį. Direktorius tiesiogiai nepasakė, kad jis asmeniškai turi pradėti iškrauti. Be direktoriaus žinios iškrauti negalima. Pagalvojo taip, nes įprastai direktorius taip ir sakydavo, kad reikia pradėti iškrauti. Tai būdavo, po direktoriaus pasakymo jis vienas pradėdavo iškrauti krovinius ir iškraudavo, bet tai būdavo nedidelio gabarito kroviniai. Kaip įprastai ir pradėjo dirbti. Norėjo kažkiek nepilnai ištraukti kederį, kad jo kojytės būtų kieme ir ant jų galima būtų uždėti ratus. Tada jis geležine grandine užkabino už keltuvo vidurinį rėmą ir kederio priekabos kablį. Su keltuvu pavažiavo atgal ir kažkiek patraukė kederį iš puspriekabės. Ištraukė pusę kederio. S. tuo metu buvo lauke. Dėl to, kad iškrovimo metu nesugadinti puspriekabės grindų, jis pasiūlė S., kad po kederiu reikia pakišti lentas. S. iš kiemo atnešė vieną lentą brusą. Aplink vaikščiojo žmonės, bet prie jų niekas nebuvo priėjęs, nesakė kaip dirbti. Buvo tik priėjęs S. vienu momentu, kalbėjo dėl kažko kito ir išėjo. Po to abu su S. įlipo į puspriekabę tam, kad po kederio viduriu pakišti medinį brusą. Kederis viduje stovėjo ant kojyčių, dėl ko po kederio viduriu buvo tarpas tarp kederio apačios ir grindų. Pakišo brusą po kederio apačia. Jis išlipo iš puspriekabės. Pasakė S., kad būtų atsargus. S. nuėjo į puspriekabės galą, kodėl neišlipo nežino. Ten, kur S. nuėjo, buvo tuštuma, nes pusė kederio jau buvo ištraukta. Priekaba buvo apie 13 m ilgio. Tada jis atsisėdo į krautuvo kabiną, jam gerai matėsi kederio kairė pusė, priekabos vidaus nesimatė, tik vidaus šonai nuo durelių apie 1 metro atstume. S. nebesimatė. Apie pusę metro pavažiavo atgal iki tol, kol kederio kojytės nuslydo iš puspriekabės. Tai po to iškart kederis pasviro į dešinę puspriekabės sienos pusę, palei kurią S. nuėjo į vidaus galą. Tada iškart išlipo, priėjo prie puspriekabės durelių, pašaukė S., kuris neatsiliepė. Tada pasilenkė ir pamatė puspriekabės viduje dešinėje po kederiu, kuris pasviręs užstojo vaizdą prie dešinės sienos, prie pat sienos žmogaus kojas. Tai buvo S. S. stovėjo ant grindų, kūno ir galvos nesimatė. Tada nubėgo už netoliese stovinčio vilkiko, kur pamatė direktorių su vairuotoju A. Jiems vietą, kur dirbo, užstojo vilkikas. Sušuko, kad S. yra prispaustas. Visi atbėgo prie puspriekabės. A. atnešė diržą, kad kitoje vietoje užkabintų kederį už kroviklio, po ko direktorius patraukė kederį, iš po kurio atsilaisvino S. S. buvo be sąmonės, kvėpavo. Direktorius paklausė tik, kodėl kederis nuvirto. Kažkas iškvietė greitąją, kuri išvežė S. į ligoninę. Mano, kad žmogus gali būti puspriekabės viduje iškrovimo metu, bet tai priklauso nuo krovinio. (1 t., b.l. 96-98);

5) Liudytojo A. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad nuo 2021 m. birželio dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jo pareigose yra ne tik vairuoti autotransportą, bet ir krovimo darbai, transporto priežiūra. Įsidarbinus buvo pasirašęs už saugos darbe reikalavimų supažindinimą. Jam buvo duota perskaityti tuos reikalavimus, bet kas supažindino tiksliai nepamena, lyg kažkokia moteris. Sveikatos patikrą praėjo. Pagrinde vairuoja krovininį vilkiką „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepažįsta visų savo bendradarbių. Darbe susipažino su mechaniku vardu S., bendravo tik darbo reikalais. Su vilkiku teko atvežti krovinį į UAB (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kai atvežus krovinį reikėdavo iškrauti, tuo rūpinosi bendrovės direktorius R. Bendrovėje yra matęs du autokrautuvus su keltuvo šakėmis. Krovinį iš vilkiko iškraudavo su autokrautuvu direktorius. Dažnai bendrovės kieme neišsikraudavo prekių. Taip pat pažįsta bendrovėje vairuotoją vardu A. Nepamena, kad jis jam padėtų iškrauti krovinį. Atvežus krovinį į aikštelę, pranešdavo direktoriui, kad krovinys pristatytas ir ką su juo daryti. Kada būdavo nuspręsta, kad krovinys bus iškrautas aikštelėje, jis turėdavo paruošti iškrovimui krovinį, t. y. atidaryti automobilio dureles, atlaisvinti diržus, kuriais būdavo pritvirtintas krovinys, kad nejudėtų kelionės metu. Iškrovimo metu būdavo, kad reikėdavo padėti direktoriui, kad pareguliuoti rodant rankomis ar pasakyti, kad krovinys gerai paimtas autokroviklio šakėmis, saugiai iškeliamas iš vilkiko priekabos. Būdavo, kad tai darydavo ir stovint prie priekabos arba stovint pačioje priekaboje, stebėdavo, kad kažkas kitas neužkliūtų už šakių, kad nenuslystų krovinys, gerai būtų iškeltas. Visada atsistodavo šone, kad jo neužkliudytų, duodavo komandą tik tada, kada buvo saugioje vietoje. Mano, kad galima būti iškrovimo prekių metu priekabos viduje, bet tik tada, kada krovinys yra nedidelis ir nekelia pavojaus. Jei krovinys būna didelių gabaritų, išlipdavo iš priekabos vidaus. Savarankiškai niekada neiškrovė priekių. Ar kiti vairuotojai gali savarankiškai iškrauti prekes, jis nežino. 2022-03-04 dirbo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Tą dieną turėjo išvežti krovinius iš kitų įmonių. Buvo išvažiavęs iš bendrovės teritorijos, gal apie pietus grįžo ir laukė kitų prekių, kad jomis papildyti jo krovinį ir vėl išvažiuotų vilkiku. Tą dieną matė S., kuris dirbo garaže, tvarkė automobilius, padėdavo kitiems vairuotojams, kuriems buvo reikalinga techninė pagalba, pvz. pakeisti ratus, lemputes. Matė, kaip A. su S. dirbo prie vienos priekabos, keitė ar suko ratus. Jie dirbo su priekaba, kurioje vėliau atsitiko nelaimė su S. Priekaba stovėjo durelėmis ne į jo pusę. Kur bendrovėje laikomi autokrautuvai neįsidėmėjo, žiemą gal garaže, ar kai būna vietos, kur tiksliai nežino. Kažkokiu laiku nuosavu automobiliu išvažiavo iš bendrovės teritorijos. Grįžo apie 15 val. su savo automobiliu, norėjo pasiimti savo daiktus, turėjo tą pačią dieną išvežti krovinį į Norvegiją. Vienu laiku, besiruošiant kelionei, pastebėjo, kad šlapiuoja kuro bakas. Tada nuėjo į bendrovės ofisą, apie pastebėtą gedimą pranešė direktoriui ir kartu nuėjo prie jo vilkiko. Staiga prie jo vilkiko, kuris stovėjo aikštelėje, pribėgo A., šaukdamas, kad „S. prispaustas“. Tada su direktoriumi nubėgo paskui A. Nubėgo prie tos pačios priekabos, kur ir matė S. su A. dienos metu. Ten, kur stovėjo su direktoriumi prie jo vilkiko, priekabos galo nesimatė, ją buvo užstojęs vilkikas. Kai pribėgo prie priekabos galo, pamatė iš priekabos iki pusės ištrauktą kombaino kederį, o priekaboje, kur A. rodė, S. iš lauko nesimatė. Šalia šone prie priekabos stovėjo autokaras, ant kurio šakių gulėjo kederis. Kur tiksliai buvo šakės, kokioje padėtyje, neįsidėmėjo. Tada jis nubėgo prie savo vilkiko, iš kurio atnešė tvirtinimo diržą, kurį A. užkabino už kederio, o jis kitą galą už autokaro, kurį vairavo direktorius. Direktorius pavažiavo atgal nuo priekabos patempęs kederį, kuris pajudėjo. Jam matėsi priekaboje už kederio tik žmogaus kojos, pačio žmogaus nesimatė, užstojo kederis. Žmogaus pėdos buvo ant grindų, jis kaip ir stovėjo. Buvo įtampa, judesys. Vienu momentu pamatė, kad prispaustas žmogus nukrito ant priekabos grindų. Matėsi tik siluetas, žmogus buvo tamsiai apsirengęs. Žmogus nuo priekabos durelių stovėjo apie 3 metrų atstume. Kai žmogus nukrito, jis matydamas, kad jau niekuo nepadės, nuėjo prie savo vilkiko. Prie priekabos liko direktorius, A., dar keli žmonės. Jis pasikrovė likusį krovinį ir pasiėmęs iš vadybininko A. S. dokumentus, išvažiavo. Kaip ir dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas su S. jis nežino ir nematė (1 t., b.l. 101-103);

6) Liudytojo S. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju apie 6 metus. Darbe pastoviai instruktuoja dėl darbų saugos reikalavimų. Jo pareiga ne tik gabenti krovinius, bet ir iškrauti krovinius. Didelio gabarito krovinių vežti neteko. Bendrovėje yra du autokrovikliai. Pačiam su jais neteko dirbti. Matė su jais dirbant tik bendrovės direktorių, kuris tam turi teises, vykdo pakrovimo ir iškrovimo darbus. 2022-03-04 dirbo bendrovėje nuo ryto. Matė, kaip ryte apie 9-11 val. laikotarpyje atvykus kranui, su juo nuo tralo platformos buvo nukelta puspriekabė. Kas joje buvo nematė. Kada vyko nukėlimas, aplink vaikštinėjo nemažai žmonių – direktorius R. D., A. B., S. M., A. G. Vairuotojas su kranu po atlikto darbo išvyko. Kranas buvo nuomojamas. Kažkas pasakė, kad krovinys puspriekabėje yra kombaino kederis, kuris buvo blogai pritvirtintas, dėl ko kelionės metu pristabdžius, jis paslinko į priekį, sugadino galines dureles. Priputė puspriekabės padangas, su kitu vilkiku puspriekabė buvo patraukta į šoną. Direktorius pasakė, kad puspriekabę pastatytų į šoną, kad nemaišytų kieme eismui, kad vėliau atvyks kranas, su kuriuo bus iškrautas krovinys. Kiekvienas nuėjo atlikti darbus. Ar kas liko prie puspriekabės nežino. Po pietų matė prie puspriekabės A. su S. Jis buvo priėjęs prie jų, nes norėjo pasiklausti S. kur randasi dujų baliono užsukimas pildyti dujom. Jam reikėjo dujų užsukimo, bet S. jam pasakė, kad eitų ieškoti dujų užsukimo į kitą vietą. Jis nuėjo ieškoti ten, kur buvo nukreiptas, neradus ko jam reikėjo, vėl grįžo prie vyriškių. Teko kelis kartus prieiti prie jų ir paklausti vėl dėl to pačio dujų užsukimo. Jam priėjus prie jų pirmą kartą, puspriekabės durelės buvo praviros, iš jų buvo kažkiek ištrauktas į lauko pusę kederis. Priešais galines duris stovėjo didesnis krautuvas šakėmis į puspriekabės dureles. Kederis ir krautuvas buvo su kažkuo sukabinti, bet ar su diržu ar grandine, neįsidėmėjo. Nepamena, ar jo akivaizdoje autokrautuvas judėjo. S. stovėdavo kieme, kažką tai darė, bet ką jie abu tiksliai darė nepamena, nes prieidavo trumpam tik pasiklausti. Jų neklausinėjo kodėl jie dirba patys. Iš jų elgesio suprato, kad jie norėjo kažkiek ištraukti iš puspriekabės kederį, tam, kad vėliau būtų lengviau pilnai iškrauti krovinį. Bet tai yra tik jo nuomonė. Kažkokiu laiku išvažiavo į degalinę atvežti dujų. Jam grįžus į bendrovės teritoriją, prie įvažiavimo stovėjo R. V. Privažiavo prie vietos, kur stovėjo mažas autokrovėjas. Prie jo priėjęs lyg jų vadybininkas A. Š., kuris pasakė, kad S. buvo prispaustas iškraunant krovinį. R. pasakė, kad laukia greitosios. Kai vėliau atėjo prie puspriekabės ir padėjo S. perkelti į greitąją, krautuvo kabina buvo nuo puspriekabės apie 2 m atstumu. Daugiau su krautuvu niekas nevažinėjo. Aplink buvo panika. Ar direktorius ir A. ką nors kalbėjo ir pasakojo dėl įvykusio įvykio, negirdėjo. Jis į įvykio vietą atėjo beveik kartu, kai atvyko policija (1 t., b.l. 105-106);

7) Liudytojo E. G. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba apie 8 metus vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Kas bendrovėje yra atsakingas už saugos taisykles nežino. Paskutiniu laiku su saugos reikalavimais būdavo supažindinamas bendrovės administracijoje – administracijos darbuotoja lyg vardu I. duodavo pasiskaityti ir tada pasirašydavo už susipažinimą. Pagrindinis jo darbas krovinių pervežimas pirmyn atgal, važinėja iš Lietuvos į užsienį, pagrinde į Norvegiją. Krovinių neteko krauti ir iškrauti, nes krovimo darbus atlikdavo krovėjai. Jų bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvykus su kroviniu, neteko pačiam iškrauti krovinio. Krovinius į (duomenys neskelbtini) bendrovės teritoriją teko atvežti labai retai, o jei teko, tai didesnio gabarito, kurį iškraudavo su specialiu tralu. Jis pagrinde vairuoja vilkiką su puspriekabe, kurioje pagrinde atgabena žuvį. Atvežus krovinį į Lietuvą į pristatymo punktą, tik atidaro tento ar šaldytuvo duris ir tuo jo darbas baigėsi. Krovimo darbus atlikdavo to pristatymo punkto darbuotojai. Jų bendrovėje iškrovimo darbus atlieka bendrovės savininkas R. D. Matė, kaip R. D. vairuodavo autokrautuvus. Kitų bendrovės darbuotojų, kurie vairuotų autokrautuvus, nematė. 2022-03-04 ryte apie 9-10 val. buvo jų bendrovės teritorijoje. Matė, kad teritorijoje ant platformos stovėjo puspriekabė - šaldytuvas. Ta platforma naudojosi tik vienas jų bendrovės vairuotojas A. B. Kiti vairuotojai su ta platforma nedirbo. Šaldytuvas buvo uždarytas. Tiksliai nepamena dėl kokių darbų buvo bendrovėje, nes buvo labai trumpai. Ar buvo atsiskaityti po vakarykščio sugrįžimo, ar sugrįžęs išsikrovė, nepamena. Buvo praėjęs teritorijoje, todėl ir matė platformą. Ar teritorijoje buvo iškrovimo kranas nepamena, neįsidėmėjo. Platformą matė per atstumą. Buvo sutikęs S. M., kalbėjosi su juo garaže. Kalbos apie ant platformos stovėjusį šaldytuvą nebuvo. S. buvo kažkoks ne nuotaikoje, paklausė dėl ko, S. tik numojo ranką žemyn ir nuėjo. Kiek bendraudavo ankščiau su S., S. šypsodavosi, pakeldavo nuotaiką. Be to, S. yra jo kaimynas, su juo gerai bendraudavo. Išvykstant iš bendrovės, paskutinį kartą matė S. bendrovės kieme. Taip pat kieme matė ir A., bet ką A. darė ir su kuo bendravo neįsidėmėjo. A. kartu su S. būnant kartu nematė. Pabuvus išvyko į namus. Stipriai po pietų jam paskambino direktorius, kuris paprašė jo nueiti pas S. sutuoktinę A., kad pranešti, kad S. buvo prispaustas ir S. išvežė į ligoninę. Jis suprato, kad tai įvyko darbe. Nuėjo pas A. ir pranešė ką prašė pranešti direktorius. Nematė, kad S. iš priekabų krautų krovinius. S. dirbo šaltkalviu, remontuodavo ir tvarkydavo automobilius. Paskutiniu laiku S. pasiguosdavo, kad pavargsta darbe, gal dėl to, kad 3 kartus skiepijosi, mėnesį prieš mirtį buvo pasijutęs blogai darbe, iš kur su greitąją jį nuvežė į ligoninę, iš kurios tą pačią dieną buvo išleistas į namus. S. jam nesiguodė, kad yra apkrautas darbais. Kitą dieną buvo nuvažiavęs į darbą, kur pamatė iš šaldytuvo pusiau ištrauktą krovinio detalę, šaldytuve buvo kraujo, t.y. kaip suprato viskas buvo palikta po įvykio su S. Telefonu nufotografavo įvykio vietą, tas nuotraukas prideda prie apklausos (1 t., b.l. 110-112);

8) Liudytojo A. L. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad turi įmonę, kurioje atlieka direktoriaus ir darbuotojo pareigas. Įmonė teikia pervežimo, iškrovimo, pakrovimo darbus. Pats turi pažymėjimą, leidžianti jam atlikti krovos darbus su kranu. Turi kraną, su kuriuo galima kelti krovinius iki 10 tonų svorio. 2022 metais, mėnesio ir dienos nepamena, gal balandį, iš vakaro buvo gautas prašymas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, vardu R., iškrauti nuo tralo platformos puspriekabę - šaldytuvą. Puspriekabės – šaldytuvo svoris buvo apie 7 tonas. Ryte, apie 10 val., atvažiavo su kranu į bendrovės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Ten su kranu nuo platformos nukėlė puspriekabę. Vienas iš bendrovės vairuotojų parodė krovinį, kurį reikėjo nukelti ir į kokią vietą pastatyti. Puspriekabės galinės durelės buvo uždarytos. Direktoriaus ryte nematė. Darbas buvo atliktas per 10-15 minučių. Atlikus darbą išvyko su kranu iš teritorijos. Daugiau jo nebuvo nieko prašyta atlikti kokius nors darbus bendrovės teritorijoje su kranu. Kas buvo priekabos viduje, jam nebuvo žinoma ir nebuvo prašyta jo iškrauti priekaboje esančio krovinio. Jis net nežinojo, ar priekaboje yra krovinys. Vėliau po kokios savaitės bendrovės direktorius paprašė padėti kranu iškelti iš priekabos - šaldytuvo kederį. Atvykus su kranu iš priekabos iškėlė kederį, t.y. kombaino dalį. Kederis, mano, galėjo sverti apie 800 kg., iki 1 tonos svorio. Apie tai, kad toje bendrovėje priekaboje - šaldytuve kederiu buvo prispaustas darbininkas, sužinojo iš kažkokio tos bendrovės darbininko po kokios savaitės po to nelaimingo įvykio. Sužinojo beveik tuo pačiu laiku, kai jo buvo paprašyta iškrauti kederį (1 t., b.l. 114-115);

9) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad:

1. S. M. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda kaktoje, daugybiniai skeveldriniai veido kaulų lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu plaučių uždiegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veikos nepakankamumu.

2. S. M. mirė Resp. (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini).

3. S. M. lavone nustatyta:

3.1 muštinė žaizda kaktoje, daugybiniai skeveldriniai veido kaulų lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į kairės pusės akies-kaktos sritį, neužilgo iki hospitalizacijos į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.1.1 daugybiniai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), neužilgo iki hospitalizacijos į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2 S. M. mirė nuo muštinės žaizdos kaktoje, daugybinių skeveldrinių veido kaulų lūžių, nusitęsiančių į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius.

3.3 Pomirtinių kūno sužalojimų nenustatyta.

3.4 Nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu ar neužilgo vienas po kito.

4. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizacija, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.

5., 6. S. M. lavone nustatyta muštinė žaizda kaktoje, daugybiniai skeveldriniai veido kaulų lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, padaryta vienu kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į kairės pusės akies-kaktos sritį.

7. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojusį daiktą.

8. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimų padarymo seką nustatyti nėra galimybės.

9. S. M. po patirto galvos sumušimo, labiausiai tikėtina, neužilgo prarado sąmonę ir aktyvių veiksmų atlikti negalėjo.

10. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją nustatyti nukentėjusiojo pozą sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės.

12. S. M. mirė nuo galvos sumušimo. Ligos, kuriomis sirgo nukentėjusysis, mirčiai įtakos neturėjo. (1 t., b.l. 25-27);

10) 2022-03-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad paimtame 2022-03-04 18:15 val. S. M., g. (duomenys neskelbtini), kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 30);

11) 2020-03-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje priekiu į rytų pusę stovi baltos spalvos vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkikas yra su balto tento puspriekabe. Puspriekabė be valstybinių numerių. Puspriekabės galinėje kairėje pusėje priekiu į pietų pusę stovi raudonos baltos spalvos keltuvas „Kaimar LMV“. Ant priekinių keltuvo šakių uždėta raudonos – žalios spalvos kombaino pjaunamoji (kederis). Kederį sudaro išilginis žalios spalvos metalinis dišlis, ant kurio pritvirtintas pjovimo malūnas (pjaunamoji). Iš puspriekabės į išorę ištrauktas dišlis yra iki 5,5 metrų ilgio. Mažesnė pjaunamosios pusės dalis yra vilkiko puspriekabėje. Bendras pjaunamosios ilgis neišmatuotas dėl nestabilios padėties. Po pjaunamąja puspriekabės viduje ant grindų guli mėlynos spalvos apsauginis šalmas. Iki šalmo nuo puspriekabės galo yra iki 160 cm ir iki puspriekabės kairės pusės sienos 60 cm. Po pjaunamąja yra siauras, išilgai puspriekabės raudonos dėmės nutekėjimas, kuris panašus j kraują. (1 t., b.l. 116-127);

12) 2020-06-28 objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti 2022-03-04 policijos daryti teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), daryti BODY CAM vaizdo garso 3 įrašai: 1. Vaizdo įraše „2022_0304_175720_004“, yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“, laiko duomenys „2022/03/04“ ir judantis laikmatis. Įrašas prasideda laiku 17.57 val. Įraše matosi vaizdas, esantis priešais pareigūną. Einama teritorija, kurioje stovi vilkikai, matosi pastatai. Praeinama ties greitosios automobiliu, iš kurio iškeltas pernešimo keltuvas. Prieinama prie priekabos su dengtu tentu, kurios šone prie galo stovi krovimo keltuvas, ant kurio šono yra užrašas „5,5-600“. Keltuvo kabina atidaryta į išorinę pusę nuo automobilio su tentu galo, matosi į priekį pastumta valdymo rankena. Prie priekabos galo stovi vyriškis, pareigūnas. Priekabos galas praviras, joje matosi ant grindų per vidurį gulinti išilgai žalsvos spalvos metalinė detalė, šalia kurios, arčiau galo, guli medinė lenta - brusas stačiakampio formos. Arčiau priekabos galo esančio bruso galas yra nulaužtas, matosi šviesios spalvos medis. Už jos ant priekabos grindų matomas melsvos spalvos šalmas. Virš žalios detalės matosi techninė konstrukcija, už kurios randasi medikai, 2 vyrai melsvais drabužiais, pareigūnas, kurie palinkę į priekabos grindų pusę. Medikai guldo kažką ant neštuvų, teikia skubią medicinos pagalbą. Kamera pasisuka ir matyti, kad žalia detalė guli ant keltuvo 2 šakių, po to remiasi į žemę. Stovinčio prie galo vyriškio klausiama nukentėjusiojo vardo ir pavardės. Vyriškis atsako „Tuojau ateis direktorius“ (įrašo laikas 17:59 val). Matosi, kad priekaba prikabinta prie vairuotojo kabinos. Iš priekabos iškeliami neštuvai, ant kurių guli uždengtas žmogus. Neštuvai įkeliami į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Medikė klausia nukentėjusio duomenų. Tas pats vyriškis, atpažįstamas kaip S. M., žiūrėdamas į telefoną atsako „S. M., kur gyvena nežinau, reikia direktoriaus, kad pasakytų“. S. M. telefonu su kažkuo kalbasi. Prie klausinėjančios medikės apie nukentėjusiojo gimimo metus, prieina du vyriškiai (įrašo laikas 18:01 val.). Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 02 sek.; 2. Vaizdo įraše „2022_0304_180221_005“ yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“, laiko duomenys „2022/03/04“ ir judantis laikmatis. Įrašas prasideda laiku 18.02 val. Tai įrašo „2022_0304_175720_004“ tęsinys. Vienas iš priėjusių prie medikės vyriškių, žiūrėdamas į telefoną, kaip skaitydamas, sako „(duomenys neskelbtini)“. Prašoma patraukti vilkiką, kad pravažiuotų GMP. Tas pats pranešęs duomenis vyriškis rodo telefoną pareigūnei ir kartoja nukentėjusio duomenis ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). Sako, kad telefonas yra nukentėjusiojo. Prisistato, kaip vadovas įmonės (duomenys neskelbtini), jo pačio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnų klausiama kas atsitiko. Prie vadovo, atpažįstamo kaip R. D., stovintis antras vyriškis, kuris atpažįstamas kaip A. B., atsako „niekas čia nematė, jis buvo gale“. Vadovas „jis buvo vidui“. A. B. „jis buvo vidui. Tas kederis paslydo ir prispaudė jį“, abejomis rankomis daro mostus į dešinę pusę. Pareigūnė klausia „viduj buvo fūros?“, A. B. „jo, jo“, „ne, jis prilaikyti negalėjo, jis buvo gale, bet kaip jis šone atsirado nesuprantu“. A. B. prieina prie ištrauktos iš priekabos žalios detalės ir rodydamas į ją „ištraukinėjau, paslydo“. Vadovas „jis turėjo gale stovėti, o va kampas jį koks užkliudė, arba, tas kampas prie sienelės, nu suprantat“. Atsakoma, kad teritorijoje yra filmavimo kameros. A. B. atsako, kad dirbo dviese su nukentėjusiuoju, rodo į keltuvo šakes, ant kurių guli žalsva detalė „čia va čia jis nuslydo, turėjom uždėti ratus, čia nuslydo, netikėtai, bumpt žmogus, aš galvojau jis gale“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min.; 3. Vaizdo įraše „2022_0304_180720_006“yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“, laiko duomenys „2022/03/04“ ir judantis laikmatis. Įrašas prasideda laiku 18.07 val. Tai įrašo „2022_0304_180221_005“ tęsinys. Vadovas klausia, kas praneš, pareigūnė atsako, kad praneš. R. D. ir A. B. siūloma ir einama prie policijos automobilio dėl apklausos. Vaizdo įrašo trukmė 49 sek. (1 t., b.l. 130-132, 133);

13) 2022-03-09 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D. pateikė (duomenys neskelbtini), pastato lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašus 2022-03-04 nuo 16:00 val. iki 17:00 val. (1 t., b.l. 134-135, 136);

14) 2022-06-28 objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 86 vaizdo įrašai, kurie yra tęsiniai vienas kito: 1.Įrašas įvardintas „ch05_20220304150402“, darytas nuo 2022-03-04 15:04 val. Paskutinis įrašas įvardintas „ch05_20220304170447“, darytas nuo 2022-03-04 17:04 val. Vaizdo įrašai yra begarsiai, spalvoti, matosi data ir judantis laikmatis, užrašas „Camera 01“. Pirmuose vaizdo įrašuose matyti asfaltuota aikštelė, kurioje stovi vilkikai su priekabomis, vaikšto darbuotojai. Matoma kabina ir dalis šakinio krautuvo, kurio kabinos kairios durelės yra praviros į išorę. Vyksta judėjimas, kai kurie automobiliai pavažiuoja, vaikšto darbuotojai. Vaizdo įrašuose yra trukdžiai, t. y. dingsta sekundininkai įrašų fragmentai tarp įrašo; 2. Įrašas „ch05_20220304154036“. Jame matyti, kaip atpažįstamas A. B. įlipa į šakinio krautuvo kabiną, sėdi joje; 3. Įrašas „ch05_20220304154115“. Matyti, kaip krautuvas pajuda, užsidega žibintai, nuvažiuoja už šalia jo stovinčio vilkiko kabinos. Toliau krautuvo įraše nesimato; 4. Įrašas „ch05_20220304154507“. Įraše matyti, kaip prie vietos, nuo kurios pajudėjo krautuvas, prie vilkiko kabinos vaikšto darbininkas su megzta kepure ir gelsvai melsva striuke. Praeina atpažįstamas S. M. Tolumoje prie balto automobilio vaikšto 2 vyriškiai, iš kurių vienas turi panašumą į atpažįstamą R. D. Ties dirbančiu prie vilkiko praeina A. B. Į balto automobilio pusę praeina darbininkas, nešantis rankoje daiktus, panašius į virves; 5. Įrašas „ch05_20220304154545“. Įraše matyti, kaip tas pats vyriškis, su juosta ant striukės, praeina atgal benešant rankoje daiktus, panašius į virvę, kryptimi, kur nuvažiavo krautuvas. Vyrai, buvę prie balto automobilio, išeina link priešingos krautuvo išvažiavimo vietos esančių pastatų; 6. Įrašas „ch05_20220304154722“. Į pastatų pusę tarp vilkikų vėl eina tas pats vyriškis, rankoje tempiantis daiktus, panašius į virves. Ant galvos mūvi megzta juoda kepurę; 7. Įrašas „ch05_20220304155114“. Po kiemą vaikšto S. M.; 8. Įrašas „ch05_20220304155545“. Per aikštelė link išvažiavusio keltuvo pusės praeina A. B.; 9. Įrašas „ch05_20220304155849“. A. B. praeina atgal už vilkiko, už kurio stovi kitas vilkikas su priekaba. Vilkikas su priekaba pradeda judėti, manevruoja, bando pravažiuoti lik pusės, kur nuvažiavo keltuvas. Prie priekabos tolumoje stovi darbininkas, mosuoja rankomis, kaip lyg reguliuodamas manevravimą. Priekabos galinės durelės atidarytos, pritvirtintos prie priekabos iš išorės. Reguliuotojas prieina prie sustojusios priekabos galo; 10. Įrašas „ch05_20220304160210“. Atvažiuoja tarp vilkikų sidabro spalvos automobilis, iš kurio išlipa S. M., nueina prie reguliuojančio, abu žiūri į priekabos vidų, reguliuotojas palipa aukščiau; 11. Įrašas „ch05_20220304160331“. S. M. nueina link savo automobilio; 12. Įrašas „ch05_20220304160434“. Automobilis išvažiuoja. Nuo priekabos vyras, panašus į A. B., prieina prie suverstų įvairių gabaritų sumestų daiktų, detalių, paima kažką tai, daiktą priglaudžia sau prie priekio ir nueina už priekabos galo. Priekaba nejuda; 13. Įrašas „ch05_20220304160817“. Vyras, panašus iš aprangos į A. B., iš vairuotojo pusės priekabos galo pradeda laipioti nuo žemės į priekabą pirmyn, atgal; 14. Įrašas „ch05_20220304160858“. Iš už priekabos pasirodo atvažiuojantis keltuvas (matytas kitame įraše prieš tai išvažiuojant), kuriam dar nesustojus iš kabinos pasirodo kabantis žmogus, keltuvas juda, sustoja, iš kabinos išlipa žmogus. Keltuvas privažiuoja šakėmis į priekabos galo pusę, sustoja prieš priekabos dešinio galo krašto; 15. Įrašas „ch05_20220304160934“. Laikmatyje rodomas laikas - 16:09 val., kai iš priekabos galo greitai prabėga vyriškis, po to įlipa į keltuvo kabiną. Vyriškis iš aprangos panašus į A. B. Keltuvas pavažiuoja nežymiai pirmyn, t. y. atgal nuo priekabos galo, sustoja, vyriškis išlipa iš kabinos per kaires dureles ir žiūri į priekabos vidų, vėl įlipa į keltuvo kabiną per kaires dureles, keltuvas vėl nežymiai juda atgal, t. y. pirmyn į priekabos galo pusę. Po to vyriškis išlipa per kaires dureles ir vėl eina prie priekabos galo. Įraše matyti tik vairuotojo pusės priekabos galo kampas, už kurio randasi įėjimas į priekabos vidų. Keltuvas stovi šonu ties priekabos galu, t. y. vairuotojas randasi prieš priekabos galą iš dešinės pusės; 16. Įrašas „ch05_20220304161015“. Laikmatyje rodomas laikas - 16:10.16 val. Prie priekabos bėga nuo vilkikų 3 vyrai. Bėga prie priekabos galo, juda; 17. Įrašas „ch05_20220304161036“. Laikmatyje rodomas laikas - 16:10:32 val. Vyrai juda prie priekabos galo, matosi stovintis A. B. Vienas iš vyrų įlipa į keltuvo kabiną, keltuvas juda atgal. t. y. į priekabos galo pusę; 18. Įrašas „ch05_20220304161207“. Įrašo laikas – 16:12:08 val. Keltuvas prie priekabos galo stovi jau pasuktas dešiniu šonu išilgai priekabos galo. Kabinoje dešinėje gerai matomas vairuotojas. Prie priekabos galo stovintys vyrai kažką daro prie krautuvo šakių; 19. Įrašas „ch05_20220304161305“. Vairuotojas sėdi kabinoje. Vyrai kažką trauką į save nuo keltuvo šakių pusės; 20. Įrašas „ch05_20220304161414“. Įrašo laikas – 16:14:31 val. Keltuvas pavažiuoja atgal, pirmyn nuo priekabos galo, pasisuka truputi šonu; 21. Įrašas „ch05_20220304161550“. Įrašo laikas – 16:15:55 val. Vairuotojas išlipa iš kabinos, su kitais vyrais stovi prie priekabos galo, vyksta judėjimas.

22. Įrašas „ch05_20220304161739“. Įrašo laikas 16:17:50 val. matyti, kaip nuo priekabos ateina paskutinis vairavęs keltuvą vyriškis, kuris atpažįstamas, kaip R. D.; 23. Kituose įrašuose nei priekaba, nei keltuvas nejuda, žmonių aplink nesimato. Įrašo laike 16:25 val. prie priekabos privažiuoja Greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris įraše „ch05_20220304163952“ išvyksta iš įvykio vietos 16:40 val. (1 t., b.l. 137-139);

15) 2022-03-09 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) savininkas R. N. pateikė (duomenys neskelbtini), pastato lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašus 2022-03-04 nuo 16:00 val. iki 16:45 val. (1 t., b.l. 140-142,143);

16) 2022-07-07 objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai, kuriuose: 1. Įrašas „D1_S20220304160017_E20220304161057_1“. Įrašas pradėtas daryti 2022-03-04 16:00 val. Jame matosi prieš pastatą esantis aptvertas kiemas, kuriame sustatyti lengvieji automobiliai. Už vieluotos tvoros matosi teritorija, kurioje prie tvoros sudėtos plokštės, stovi techninė įranga, už kurios matosi krovininių automobilių viršutinės dalys, kai kuriuose vietose lengvieji automobiliai. Laiku 16:00:28 iš už plokščių atbulomis išvažiuoja kroviklis, kurio kabinoje sėdi žmogus. Dėl atstumo žmogus neįžiūrimas. Priešais kroviklį randasi krovininio automobilio priekaba su atidarytomis galinėmis durimis. Prie priekabos galo iš už plokščių prie atidaryto galo ateina žmogus, galimai vyriškis, su tamsia striuke ir kepure. Kroviklis, kurio priekyje randasi aukšta atrama, t. y. vieta, kur yra priekinės kėlimo šakės, važinėja pirmyn atgal link priekabos atvirų durų. Vyriškis su kepure atsistoja prie priekabos galo dešinėje, atsirėmęs į priekabą ranka, žiūrį į kroviklį. Kroviklis privažiuoja priešais atviras duris, atrama pajuda į viršų, kroviklis sustoja. Už kroviklio esančios įrangos matosi du viršugalviai, kurie juda. Iš už įrangos prie atvirų durų ateina 2 vyrai, vienas iš jų su kepure, žiūri į priekabos vidų. Iš už plokščių ateina dar vienas žmogus ir stovi su 2 vyrais. Po to du vyrai nueina už plokščių, vienas lieka. Ties krovininiu automobiliu, kur yra matomumas virš plokščių, į priešingą pusę nuo priekabos greitai praeina viršutine dalimi matomas žmogus. Prie priekabos galo vėl matomi 2 vyrai, vienas lankstosi, kažką daro. Atsiranda dar 1 vyras. Vienas pakelia objektą, panašų į automobilio bagažinę. Vyrai stovi, vienas mosuoja į kroviklio pusę. Laiku 16:07 vyrai dingsta. Laiku 16:08 kroviklio priekyje matomos keliamos šakės. Kroviklis pajuda į priekį su šakėmis į priekabos galo vidų. Kroviklis pavažiuoja į priekį, pakelia šakes dar į viršų. Po šakėmis matomas pajudantis iš priekabos matomas pailgas objektas su juoda linija per vidurį. Pailgas objektas pakeliamas į viršų, kroviklis juda atgal ir iš priekabos vidaus traukiamas pailgas objektas. Kiek pavažiuoja atgal kroviklis, tiek iš priekabos pajuda iš pailgas objektas. Kroviklis pajuda į priekį, objektas nejuda. Po to kroviklis juda į priekabos galo pusę, objektas vėl sulenda į priekabą. Kroviklis pajuda atgal, iš už įrangos ateina vyras, prieina prie kroviklio kabinos, pasilenkia prie atramos priekio, kroviklis nuvažiuoja atgal nuo priekabos už įrangos. Vyras, esantis prie priekabos, paima prie plokščią daiktą, panašų į automobilio ratą, ridena jį už įrangos. Iš už įrangos pasirodo 2 vyrai, vienas liečia iš priekabos išlindusio pailgo objekto galą. Laikmatis rodo 16:10:56. Vaizdo įrašo trukmė 9 min. 14 sek.; 2. Įrašas „D1_S20220304161329_E0_1“. Šis įrašas yra įrašo „D1_S20220304160017_E20220 3041 61057_1“ tęsinys. Įrašas pradėtas daryti 2022-03-04 16:13 val. Įrašo 16:14 val. matyti, kaip priekaba juda į priekį už plokščių. Galinės priekabos durelės atidarytos į išorę, viduje ant grindų matosi gelsvos spalvos pailgas išilgai priekabos gulintis objektas, panašus į vamzdį. Po to priekaba juda atgal, ant priekabos šono matosi didelės melsvos raidės „(duomenys neskelbtini)“, po to juda į priekį ir sustoja. Iš už plokščių matyti tik dešinė priekabos vidaus dalis palei dureles, laikmatis rodo 16:16:18. Vaizdo įraše atsiranda laikmatis 16:29:44 ir ekrane matosi arčiau plokščių esantis priekabos galo dešinys vidinis šonas prie durelių. Greitai vaikšto 2 vyrai prie iš priekabos kampo išlindusio žalsvo pailgos formos objekto, pritupia, liečiasi prie objekto. Objektas išlindęs iš priekabos vidaus, nusviręs į žemės pusę. Virš žalsvo objekto matyti oranžinės spalvos techninė konstrukcija. Už objekto vyksta judėjimas, nesimato kiek ten yra žmonių. Prie objekto iš kairės stovintis vyriškis daug kartų lenkiasi žemyn, žiūri po objektu, virš jo, greitai vaikšto. Žmonės greitai vaikšto aplink objektą, mosuoja rankomis. Laiku 16:32:09 objektas sujuda truputi žemyn, virš objekto, esančio kieme, juda žmogus. Siluetas iš kiemo įlipa į priekabą iš dešinės, eina į vidų. Laiku 16:32:42 nuo objekto dešinėje pajuda priemonė, panaši į kroviklį. Nuo 16:35 žmonių nebesimato iki įrašo pabaigos. Vaizdo įrašo trukmė 10 min. 59 sek.; 3. Įrašas „D3_S20220304160001_E20220304165053“. Įrašas pradėtas daryti 2022-03-04 16:00 val. Jame matyti vidinis kiemas, kuriame matyti garažų pastatas, kieme stovintys automobiliai, mažas krautuvas su šakėmis. Už vieluotos tvoros stovi automobiliai. Prie tvoros pridėti įvairūs objektai, uždengiantys vaizdą tolumoje, kur stovi priekaba galu į kamerą. Priekabos grindų nesimato dėl prie tvoros įvairių pridėtų objektų. Prie priekabos galo juda krautuvas, šalia eina žmogus. Krautuvas pravažiuoja ties atidarytu priekabos galu, pravažiuoja už kroviklį uždengiančio balto objekto, panašaus į cisterną. Po to krautuvas juda ir privažiuoja aukšta atrama į priekabos galo pusę prie priekabos galo. Krautuvas juda vietoje, jo kabinoje matomas žmogus, kuris nėra įžiūrimas. Priekabos kairėje kieme vaikšto žmogaus siluetas. Laiku 16:03:17 laikas keičiasi į 16:13:25, vaizde matosi priekabos šonas su inicialais „.EMA 1000“. Priekaba stovi kitoje padėtyje, jos galą uždengia balta cisterna, prie kurios stovi krautuvas. Laiku 16:15 priekaba juda tolyn, pasimato jos atviras galas, kur viduje yra oranžinės žalsvos spalvos konstrukcija. Priekaba važiuoja atgal link krautuvo, po to vėl tolyn, pasimato priekabos vidaus atidarytas galas. Laiku 16:16:19 laikmatis keičiasi į laiką 16:22:28. Vaizdas pasikeičia. Iš priekabos galo yra išlindusi oranžinė konstrukcija, toliau ją uždengia balta cisterna, kaip ir krautuvą. Konstrukcija randasi arčiau priekabos stogo. Krautuvo paaukštinta atrama pasukta šonu į priekabos galą. Laiku 16:22:55 nuo cisternos į kairę pasimato einančio nuo priekabos žmogaus viršugalvis, po to žmogus grįžta prie priekabos kairių durelių. Daugiau žmonių nebesimato, visi objektai nejuda. Laiku 16:28:52 iš už priekabos dešinio šono link krautuvo iškilusios atramos atbėga žmogus, daro judesius lipant į viršų. Laiku 16:28:54 laikmatis persijungia į laiką 16:29:41. Vaizde priekabos viduje yra nusvirusi į kairį šoną ir žemyn į lauko pusę oranžinė konstrukcija, nebėra tamsaus tarpo tarp konstrukcijos ir priekabos grindų apačios. Krautuvo atrama stovi arčiau priekabos galo. Laiku 16:32:08 oranžinė konstrukcija pajuda žemyn. Laiku 16:39:49 prie dešinio priekabos galo krašto matosi žmogaus viršugalvis. Vaizdo įrašo trukmė 16 min. 59 sek. (1 t., b.l. 144-146);

17) 2022-03-14 Bendros pagalbos centro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad BPC 2022-03-04 16:31 val. ir 16:34 val. informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 153);

18) 2022-04-27 garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendros pagalbos centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2022-03-04 16:31 val. ir 16:34 val. garso įrašai. (1 t., b.l. 154-156);

19) 2022-04-05 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas darbų organizavimas. Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad kombaino Claas C-660 pjaunamoji (kederis) su jos transportavimo vežimėliu Norvegijoje buvo pakrauta į po avarijos sugadintą puspriekabę - šaldytuvą. Puspriekabė su joje esančiu kederiu buvo užkelta ant žemagrindės platformos, užtvirtinta ir tokiu būdu atvežta į Lietuvą. Puspriekabės - šaldytuvo plotis 2,45 m., aukštis - 2,6 m., ilgis - 13,6 m. Kederio plotis apie - 2 m., aukštis - apie 2,4 m., ilgis (darbinis plotis) 6,6 m. Kederis į puspriekabę buvo perkrautas su nuimtais transportavimo vežimėlio ratais, nes į ją netilpo. Atstumas tarp vežimėlio ratų stebulių vidinės pusės 2, 1 m., plius dviejų stebulių su varžtais plotis. Tam, kad ant vežimėlio stebulių būtų galima uždėti ratus, A. B. ir S. M. nusprendė autokrautuvu vežimėlį su kederiu patraukti tiek, kad jo stebulės išvažiuotų iš puspriekabės kėbulo. Kederis puspriekabėje buvo pastatytas ir bazavosi ant transportavimo vežimėlio stebulių ir išilginio balkio. A. B. autokrautuvu pradėjo traukti vežimėlį su kederiu. Vežimėlio stebulėms išvažiavus iš kėbulo, jis neteko dviejų atraminių taškų, liko stovėti ant po jo išilginiu balkiu pakišto medinio tašo (matmenys l0xl0x120 cm). Kederis prarado pusiausvyrą, virto ir prie puspriekabės dešinio borto prispaudė joje stovėjusį S. M. Po įvykio apžiūrėjus medinį tašą, jis buvo nelygus, deformuotas. Krovinio svoris pagal įmonės pateiktą krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) – 3 t. Krovinys buvo traukiamas šakiniu krautuvu (dujiniu) Kalmar BD LMV GB 55-600. Jo keliamoji galia pagal techninio įrenginio pasą - 5,5 t. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujančios Claas žemės technikos prekinį ženklą, raštu buvo paaiškinta, kad įmonė Claas firmos pjaunamąsias su vežimėlių transportuoja žemagrindžiais tralais, skirtais vežti spec. techniką. Krovinį vežant puspriekabėmis, pjaunamosios pakraunamos ir iškraunamos naudojant metalines rampas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad S. M. 2020-06-16 pravestos darbų saugos ir sveikatos įvadinis instruktažas, 2021-12-31 periodinis instruktažas darbo vietoje. Nukentėjusysis instruktuotas pagal Mechaniko saugos ir sveikatos instrukciją Nr.8 (toliau Instrukcija Nr.8), Saugos ir sveikatos instrukciją atliekant krovos darbus rankomis Nr.4 (toliau Instrukcija Nr.4), pagal instrukcijas Nr. l, 2, 6, 7, 10. Tyrimo metu nustatyta, kad instrukcijose, pagal kurias buvo instruktuotas S. M., nėra aprašyta didelių gabaritų, sunkių krovinių kėlimo tvarka, saugūs darbo metodai, naudojamos techninės ir organizacinės priemonės. Vadovaujantis Instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-08 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 24p. sunkūs kroviniai pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui. Jis privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai. Įmonės direktoriaus raštišku paaiškinimu, krovos darbams niekas nevadovavo. Įmonė tyrimui pateikė Mechaniko pareiginius nuostatus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis jais, mechaniko pareigos - užtikrinti nepertraukiamą bei saugų įrenginių, transporto priemonių, kėlimo įrenginių, kovinių kabinimo įtaisų ir kt. veikimą, techninę priežiūrą, vykdyti detalių ir medžiagų apskaitą ir t.t. Tyrimo metu nustatyta, kad krovos darbai mechaniko pareiginiuose nuostatuose nėra aptarti. Direktoriaus R. D. žodžiais UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau kederių nėra vežusi, S. M. ir A. B. nėra iškraudinėję tokio krovinio. Vadovaujantis tyrimui pateiktu Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. ..Darbuotojų, atliekančių vienkartinės užduotis, nesusijusias su nuolatiniu darbu įforminamas Instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais registravimo kortelėje (2 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad S. M. ir A. B. nebuvo papildomai instruktuoti, įmonė tyrimui nepateikė Instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais registravimo kortelės (2 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo tyrimui pateikė 2021-01-15 atliktą Autošaltkalvio, mechaniko - šaltkalvio, mechaniko darbo vietos profesinės rizikos veiksnių vertinimo dokumentus. Tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo vertinta krovinio virtimo rizika kraunant sunkius, didelių gabaritų krovinius, nenustatytas rizikos dydis, nepriimtas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, nenumatytos prevencinės priemonė rizikai šalinti. Įmonė tyrimui pateikė rizikų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones (AAP) mechaniko darbo vietoje lentelę, bei 2017-08-02 įmonės direktoriaus patvirtintą darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių (toliau AAP) sarašą. Vadovaujantis šiuo sąrašu, mechanikui numatytos sekančios AAP-ės: darbo kostiumas, darbo avalynė, darbo pirštinės, galvos apdangalas, pašiltinta striukė, apsauginiai akiniai, signalinė liemenė. Apsauginis šalmas galvos apsaugai nuo mechaninių veiksnių, nenumatytas. Įmonės direktoriaus E. D. paaiškinimu S. M. įvykio metu „dėvėjo darbo rūbus: darbo kostiumą, pirštines, batus, kepurę. S. M. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė nebuvo užpildyta“. Tyrimui nebuvo pateikti S. M. AAP-ių apskaitos dokumentai. Įvykio vietos apžiūros metu ant puspriekabės grindų gulėjo apsauginis šalmas. Peržiūrėjus krovos darbų video įrašą, nustatyta, kad, atliekant krovos darbus, S. M. apsauginio šalmo nedėvėjo. Iš kur įvykio vietoje atsirado apsauginis šalmas, įmonės direktorius paaiškinti negalėjo. Pažeista: Direktorius, būdamas atsakingu už darbų saugą įmonėje, neužtikrino, kad nebūtų pradėti didelių gabaritų, sunkaus krovinio krovos darbai prieš tai neįvertinus galimos krovinio virtimo rizikos, neparinkus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, papildomai neinstruktavus darbuotojų ir jam betarpiškai nepradėjus vadovauti darbams: 1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 2 d., 3d., 25 str. 1 d. 2, 3, 4,6, 9, 13 p.; 1.2. Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos darbus rankomis Nr.4, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-08 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 24 p. Sunkūs kroviniai pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui. Jis privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai.; 1.3. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-04 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p..Darbuotojų, atliekančių vienkartinės užduotis, nesusijusias su nuolatiniu darbu įforminamas Instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais registravimo kortelėje (2 priedas). PRIEDAS 1 : Įmonė tyrimui nepateikė S. M. Asmens medicininės knygelės (forma F Nr. 048/a). Direktoriaus E. D. paaiškinimu „S. M. sveikatos nebuvo pasitikrinęs, nes visą laiką sakė, kad dėl koronos negali prieiti prie daktarų. Kiek sakė žmona, kad buvo užsiregistravęs 2022-03-08 pas gydytojus“. Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata nebuvo privalomai patikrinta, nebuvo įvertinta ar S. M. gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis. Vadovaujantis Instrukcijos Nr.8 1p. UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku gali dirbti asmuo, pasitikrinęs sveikatą.. Įvykio darbe tyrimui įmonės pateiktame Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraše, patvirtintame UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aprašyta kokia tvarka mokomi darbuotojai, dirbantys šakiniais krautuvais bei keliama jų kvalifikacija. Įmonė tyrimui pateikė A. B. 2005-06-08 išduotą (tuo metu dirbusio kitoje įmonėje) Elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Krovos darbai nelaimingo atsitikimo metu buvo vykdomi ne elektrokrautuvu, o autokrautuvu su vidaus degimo varikliu, naudojančiu dujas. Įmonė nėra parengusi ir tyrimui nepateikė krautuvo Kalmar LMV GB 5,5- 660 naudojimo instrukcijos. A. B. nebuvo papildomai instruktuotas darbui su šiuo krautuvu. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonės pateiktoje vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr.3, patvirtintoje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-12-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) krovos darbai šakiniais krautuvais nėra aprašyti. (2 t., b.l. 1-74);

20) 2020-06-15 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamas direktoriaus R. D. sudarė neterminuotą darbo sutartį su S. M. įdarbinus mechaniko pareigose. (2 t., b.l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Kaltinamojo R. D. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad R. D., būdamas darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas sukėlęs žmogaus mirtį, t. y. būdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015 m. gruodžio 15 d. atestuotas darbų saugos srityje, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, vykdydamas darbdavio funkcijas ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tikrinti, kad darbo vietose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, drausti vykdyti nesaugius darbus, neįvertinęs galimų rizikos veiksnių ir elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai netinkamai organizavo darbus, kad nebūtų pradėti didelių gabaritų, sunkaus krovinio krovos darbai prieš tai neįvertinus galimos krovinio virtimo rizikos, neparinkus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, papildomai neinstruktavus darbuotojų ir jam betarpiškai nepradėjus vadovauti darbams, kai sunkūs kroviniai pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui, kuris privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 2 d., 3 d., 25 str. 1 d. 2, 3, 4, 6, 9, 13 p., pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos darbus rankomis Nr. 4, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-08 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 24 p., pažeidė Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto UAB (duomenys neskelbtini) 2017- 12-04 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) p., dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra 2022-03-04 apie 16.00 val., AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančios (duomenys neskelbtini), nesant krovinio iškrovimo vietoje bendrovės vadovui, mechanikas S. M., prieš tai neapmokytas su didelių gabaritų ir sunkių krovinių kėlimo tvarka, vykdydamas darbines funkcijas atlikdamas krovinio iškrovimo darbus, iškraunant iš puspriekabės – šaldytuvo 2 m pločio, 2, 4 m. aukščio ir 6,6 m. ilgio kombaino Claas C-660 pjaunamąją dalį – kederį, buvo puspriekabėje tuo metu, kai po kroviniu buvo pakišta medinė lenta ir krovinys buvo traukiamas iš puspriekabės šakiniu krautuvu, dėl ko krovinys prarado pusiausvyrą ir virsdamas prie puspriekabės dešinio borto prispaudė joje stovėjusį S. M., ko pasekoje dėl sužalojimų S. M. (duomenys neskelbtini) mirė Respublikinėje (duomenys neskelbtini)ligoninėje.

R. D. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – liudytojų A. B., A. B., S. M., E. G., A. L. parodymais, specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų, įvykio vietos apžiūros protokolu, objektų (vaizdo įrašų) apžiūrų protokolais, Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1., ir kt. duomenimis.

Teismas ištyręs bylos duomenis, daro išvadą, kad nelaimingam atsitikimui kilti įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo S. M. neatsargūs veiksmai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą gyvenimo draugės I. I. mamos S. I. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja S. I. prašo atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nuolatos bendrauja su kaltinamuoju, gali daryti ir daranti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, laiduotoja S. I. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. D. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos S. I. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad S. I. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka (3 t., b.l. 139-140), dirba (3 t., b.l. 131-133), iš darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (3 t., b.l. 127). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Civiliniai ieškiniai, kiti bylos klausimai

Byloje nukentėjusioji A. M. pareiškė 50 000 EUR ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 45, 46-53), nukentėjusysis M. M. pareiškė 20 000 EUR ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 73, 46-53).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, kuriais žuvusio žmona A. M. prašė 50 000 eurų, o sūnus M. M. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina, kad A. M. su žuvusiuoju santuokoje išgyveno daugiau nei 39 metus, santykiai šeimoje buvo geri, po vyro staigios netekties patyrė didelius išgyvenimus, šoką, stresą. Nukentėjusysis M. M. taip pat skaudžiai išgyveno tėvo, su kuriuo santykiai buvo artimi, netektį. Nukentėjusiuosius su žuvusiuoju siejo stiprus emocinis, dvasinis ryšys. Be jokios abejonės nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, jam įvykti įtakos turėjo ir neatsargūs paties nukentėjusiojo S. M. veiksmai. Taip pat įvertintina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) padengė mirusiojo S. M. laidojimo išlaidas, įvertintini teismui patikti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę (3 t., b.l. 135 -138). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas mažina prašomą priteisti neturtinę žalą ir ją nustato tokią - nukentėjusiajai A. M. 17 000 Eur, nukentėjusiajam M. M. – 6 000 Eur, kuri priteistina solidariai iš R. D. ir UAB (duomenys neskelbtini). Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga.

Iš kaltinamojo nukentėjusiesiems A. M. bei M. M. priteistinos jų turėtos proceso išlaidos (advokato pagalbai apmokėti) – po 600 Eur (1 t., b.l. 52-53; 3 t., b.l. 141-142).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, todėl jos klausimas nespręstinas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – 3 vnt. CD su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b.l. 133, 136, 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. I. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. D. nukentėjusiesiems A. M. ir M. M. po 600 Eur jų turėtų proceso išlaidų.

Išaiškinti R. D., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo laikotarpiu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. I., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – 3 vnt. CD su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas