- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-53-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07618-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- A. M., M. M.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Algimantas Kolpertas, Arvydas Alekna
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. (toliau – nukentėjusioji) ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta R. D. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
R. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. I. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 000 Eur neturtinė žala.
Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur neturtinė žala.
Priteista iš R. D. nukentėjusiesiems A. M. ir M. M. po 600 Eur jų turėtų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. D., būdamas darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas sukėlęs žmogaus mirtį, t. y. būdamas uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2015 m. gruodžio 15 d. atestuotas darbų saugos srityje, turėdamas administracinius įgaliojimus sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, vykdydamas darbdavio funkcijas ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tikrinti, kad darbo vietose sudarytos darbo sąlygos atitiktų saugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, drausti vykdyti nesaugius darbus, neįvertinęs galimų rizikos veiksnių ir elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai netinkamai organizavo darbus, kad nebūtų pradėti didelių gabaritų, sunkaus krovinio krovos darbai prieš tai neįvertinus galimos krovinio virtimo rizikos, neparinkus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, papildomai neinstruktavus darbuotojų ir jam betarpiškai nepradėjus vadovauti darbams, kai sunkūs kroviniai pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui, kuris privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., 14 str. 1 d., 19 str. 2 d., 3 d., 25 str. 1 d. 2, 3, 4, 6, 9, 13 p., pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos darbus rankomis Nr. 4, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS27 24 p., pažeidė Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS 26 2 p., dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tai yra 2022 m. kovo 4 d. apie 16.00 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančios (duomenys neskelbtini), nesant krovinio iškrovimo vietoje bendrovės vadovui, mechanikas S. M., prieš tai neapmokytas su didelių gabaritų ir sunkių krovinių kėlimo tvarka, vykdydamas darbines funkcijas atlikdamas krovinio iškrovimo darbus, iškraunant iš puspriekabės – šaldytuvo 2 m pločio, 2, 4 m. aukščio ir 6,6 m. ilgio kombaino Claas C-660 pjaunamąją dalį – kederį, buvo puspriekabėje tuo metu, kai po kroviniu buvo pakišta medinė lenta ir krovinys buvo traukiamas iš puspriekabės šakiniu krautuvu, dėl ko krovinys prarado pusiausvyrą ir virsdamas prie puspriekabės dešinio borto prispaudė joje stovėjusį S. M., ko pasėkoje nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams skeveldriniams veido kaulų lūžiams, nusitęsiantiems į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusių plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veikos nepakankamumu, 2022 m. kovo 11 d. 10:40 val. mirė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį dalyje dėl priteistos 17 000 Eur neturtinės žalos ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, priteisti iš R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos.
2.1. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą nukentėjusiajai priteisdamas būtent 17 000 Eur neturtinę žalą. Anot skundo, tokių nuosprendyje nurodytų argumentų nepakanka, norint jį pripažinti teisėtu ir pagrįstu, nes nenurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. D. turtinė padėtis, nevertinta nukentėjusiosios sveikatos būklė po vyro žūties, netinkamai vertinti jos patirti neturtiniai praradimai. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik kriterijų, kurie yra svarbūs priteisiant neturtinę žalą išvardijimu, tačiau pačių įrodymų neanalizavo.
2.2. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 6 000 Eur iki 30 000 Eur ir nurodoma, jog nukentėjusioji su vyru visą laiką gyveno kartu, jiems gimė du sūnūs, turėjo planų sulaukę pensinio amžiaus kartu keliauti. Netekusi vyro buvo morališkai sužlugdyta, susirgo depresija, vartoja stiprius vaistus, neteko 6 kg. svorio, lankėsi pas psichiatrą, iš esmės pasikeitė gyvenimo kokybė į blogąją pusę, sumažėjo bendravimo galimybės. Depresijos simptomai nepraeina, jaučiasi vieniša, patyrė didžiulę skriaudą.
2.3. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. D. turtinė padėtis yra gera, bendrovė išsimoka dividendus, turi kiekvienais metais grynojo pelno. Mano, jog atsižvelgus į atsakovų turtinę padėtį nukentėjusiajai turėtų būti priteista žymiai didesnė neturtinės žalos suma vertinant ir į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš jų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 914 095 Eur, nuosavas kapitalas sudarė – 424 078 Eur, minėtu laikotarpiu per metus bendravo gavo grynojo pelno – 54 537 Eur , kas rodo ypač gerą atsakovės turtinę padėtį, o nukentėjusiajai priteista suma yra žymiai, kelis kartus mažesnė, negu atsakovės grynasis pelnas.
2.4. Pažymi, jog atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir žuvusio vyro tarpusavio santykius, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, turėtų būti priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes tokia yra teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Skunde teigiama, jog aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino žuvusiojo vyro laidojimo išlaidas, negali būti pagrindu mažinti neturtinės žalos atlyginimą, o skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė nepagrįstai traktuota, kaip neturtinės žalos dydį mažinanti aplinkybė. Nei R. D., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikę nukentėjusios atžvilgiu geranoriškų, neparemtų įstatymų reikalavimais veiksmų, kurie rodytų, kad atsakovai siekė sušvelninti netekties, žuvus vyrui, pasekmes.
3. Apeliantai R. D. ir civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, priteisiant nukentėjusiajai A. M. iš R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos 7 000 Eur, šią sumą išdėstant sumokėti dalimis per 10 mėnesių.
3.1. Apeliantai neginčija to, kad nukentėjusioji po vyro mirties patyrė stresą, tačiau teigia, kad svarbu įvertinti, jog dėl gero darbuotojo mirties įmonės vadovas labai pergyvena asmeniškai iki šiol. Įmonė taip pat patyrė tam tikra prasme žalą, nes neteko tikrai gero darbuotojo. Įmonės vadovas pats asmeniškai nedalyvavo įvykyje, kuriame velionis buvo sužalotas, priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kur paprastai teismų priteistinos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2 607 Eur.
3.2. Pažymi, kad dėl žuvusiojo sutuoktinio mirties VSDFV nukentėjusiajai sumokėjo apie 70 000 Eur , o įmonė pilnai padengė visas laidotuvių išlaidas. Minėtos lėšos bus išskaitytos per 3 metus iš bendrovės, padidinus mokamus mokesčius. Tai patvirtina, kad iš civilinių atsakovų priteista 17 000 Eur suma yra per didelė. Nurodo, jog bendrovė yra darbdavys, joje dirba darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus, rūpintis tuo, kad įmonė nebankrutuotų, o išlaikytų žmones ir mokėtų mokesčius valstybei. Įmonė stengėsi, kad nukentėjusioji kuo greičiau gautų jai priklausančią sumą iš VSDFV, neskundė institucijos priimtos išvados bei toks įvykis įmonėje yra pirmas, manoma, tai leidžia daryti išvadą, jog įvykis kilo ne dėl pastovių darbo saugos įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimų.
3.3. Nurodo, jog D. D. išlaiko du mažamečius vaikus, moka paskolą už įgytą butą kredito įstaigai, turi sveikatos problemų, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, nukentėjusiajai priteistina 7 000 Eur neturtinės žalos. Pažymi, kad įmonei mokant iškart priteistą sumą, įmonė bei apeliantas neteks didelės dalies pajamų, kas sąlygos įmonės ir darbuotojų turtinės padėties pablogėjimą, todėl teismo prašo išdėstyti priteistą sumą dalimis per 10 mėnesių.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusioji A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. D. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Be to, prašo priteisti iš civilinių atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą surašymą.
4.1. Nukentėjusiosios teigimu, atmestinas apeliantų argumentas, kad bendrovė patyrė nuostolių netekdama gero darbuotojo, nes tai nėra susiję su nukentėjusiesiems padarytos žalos vertinimu. Be to, laidojimo išlaidų atlyginimas taip pat nėra susijęs su pareiga atlyginti neturtinę žalą, kadangi jos priskirtinos prie turtinės žalos atlyginimo.
4.2. Teigiama, kad atsakovai apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodinėja sunkios turtinės padėties, įmonės turtinė padėtis yra gera. R. D. turi kelių įmonių akcijas, yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, gauna dividendus, turi nekilnojamąjį turtą.
4.3. Taip pat teigiama, kad VSDFV išmokėtas žalos atlyginimas nėra susijęs su iš atsakovų priteistinos neturtinės žalos dydžiu, šią aplinkybę ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje. Pažymima, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra susijęs su Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymu. Vyrą apdraudus nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atleistas nuo pareigos mokėti žalos atlyginimą, tačiau nėra atleistas nuo neturtinės žalos atlyginimo, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą už patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus.
4.4. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus ir ne visas neturtiniam žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes. Be to, skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į artimus jos ir žuvusio vyro santykius, jos patirtus ir vis dar patiriamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, iš dalies sveikatos pablogėjimą, kuris patvirtintas medicininiu dokumentu. Atsiliepime nurodoma į teismų praktiką, kur neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 Eur iki 28 962 Eur.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiosios A. M. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. ir jo gynėjas advokatas bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusios apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas atmetamas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiosios ir apeliantų apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
8. Apeliaciniais skundais nukentėjusioji ir apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusioji nesutinka su jai priteista 17 000 Eur neturtine žala ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą, nes nevertino R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, nukentėjusiosios būsenos po vyro mirties bei netinkamai vertino neturtinius praradimus. Tuo tarpu apeliantai R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, kadangi įmonė taip pat patyrė žalą praradusi gerą darbuotoją, nukentėjusiajai VSDFV išmokėjo 70 000 Eur išmoką bei įmonė atlygino laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama nukentėjusiosios ir apeliantų apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas įvertino visas svarbias aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir tinkamai taikė aktualią teismų praktiką priteisdamas nukentėjusiajai A. M. 17 000 Eur neturtinę žalą.
9. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsakyti į skundų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, svarbus ir Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris vertintinas kartu su CK nuostatomis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Pažymėtina, jog Įstatyme nurodomos negautos pajamos pagal CK nuostatos priskiriamos prie turtinės žalos, kas rodo, jog privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo numatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai, todėl neturtinę žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
10. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
11. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, jog sutuoktinio, su kuriuo santuokoje buvo nuo 1982 m. gruodžio 31 d., netektis nukentėjusiajai sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, todėl neturtinė žala jai yra padaryta ir turi būti atlyginama. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir tokios žalos dydžiui reikšmingus kriterijus bei netinkamai taikė įstatymą. Nors apylinkės teismas labai nedetalizavo aplinkybių, kurias vertino spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurias nukentėjusioji ir nurodo savo skunde. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nurodė, kad A. M. su žuvusiuoju santuokoje išgyveno daugiau nei 39 metus, santykiai šeimoje buvo geri, po vyro staigios netekties patyrė didelius išgyvenimus, šoką, stresą, o nukentėjusiuosius su žuvusiuoju siejo stiprus emocinis, dvasinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokius kriterijus nepažeidė CK 6.250 nuostatų, apeliaciniame skunde šie kriterijai tik labiau detalizuojami ir aprašomi, tačiau naujų kriterijų, kurie nebūtų įvertinti ir reikšmingi sprendžiant dėl žalos dydžio skunde nukentėjusioji nenurodo. Nukentėjusios apeliacinėje instancijoje pateikti medicinos išrašai apie jos sveikatos būklę tik patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytų nukentėjusios patirtų ir vis dar patiriamų išgyvenimų ir patirto streso pasekmes jos sveikatai, tačiau nesudaro pagrindo patirtų išgyvenimų vertinti kitaip, nei jie įvertinti skundžiamame nuosprendyje.
12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, padarė pagrįstą išvadą, jog nelaimingam atsitikimui kilti įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo S. M. neatsargūs veiksmai. Iš R. D. parodymų duotų teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad būtent S. M. sugalvojo pasigreitinti darbo procesą ir su kitu darbuotoju patys išsitraukti kombaino detalę-kederį iš sunkvežimio priekabos. Iš A. B., kuris dirbo kartu su S. M. parodymų matyti, kad A. B. su S. M. įlipo į puspriekabę, pasidėjo lentas, kad neslystų, tada jis su šalia buvusiu krautuvu ėjo traukti kombaino detalės. Išlipęs iš priekabos S. nematė, S. liko priekaboje, manė, kad jis pasitraukė toliau gilyn nuo kombaino detalės, dar jam pasakė saugotis, jis atsakė „gerai, gerai“. Pasikėlė detalės galą su krautuvu, pamatė, kad ji virsta iš priekabos ant šono, nuleido žemyn detalę ir išlipo iš keltuvo. Eidamas link priekabos šaukė S., nuėjęs gilyn į priekabą pamatė, kad S. prispaustas priekabos šono viduje kūnas vertikalioje padėtyje. ( 1 t, b.l.92-95). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog S. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš tai nesupažindintas su didelių gabaritų ir didelių krovinių krovimo tvarka, o R. D. neatsakingai organizavo krovos darbus, tačiau tai įvertinęs kartu pagrįstai sprendė, kad nelaimingas atsitikimas iš dalies įvyko ir esant nukentėjusiojo asmens neatsargumui, t.y. dėl neatsargių paties žuvusiojo veiksmų. S. M., padėjęs atramas po keliamu kroviniu- kombaino detale, prieš jį iškraunant iš automobilio priekabos neišlipo, nepasitraukė tolyn nuo keliamo krovinio į priekabos galą, nors turėjo matyti ir jos suvokti pavojų tokią detalę iškeliant, dėl neaiškios priežasties liko priekaboje, kur buvo prispaustas pasvirusio sunkaus krovinio ir žuvo.
13. Nustatant neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į R. D., kaip įmonės direktoriaus elgesį po įvykusio nelaimingo atsitikimo. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė S. M. laidojimo išlaidas apie 4 000 Eur – 5 000 Eur, R. D. pareiškė šeimai užuojautą ir atsiprašė nukentėjusiųjų, kas įrodo R. D. nuoširdumą, tinkamą situacijos suvokimą ir neabejingumą įvykiui, dėl kurio jis yra kaltas ir paneigia nukentėjusios apeliacinio skundo teiginius, kad nei R. D., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikę nukentėjusios atžvilgiu geranoriškų, neparemtų įstatymų reikalavimais veiksmų, kurie rodytų, kad atsakovai siekė sušvelninti netekties, žuvus vyrui, pasekmes. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė pareikalavimą atlyginti išlaidas už paminklo pastatymą, tačiau atsakymo negavo, todėl prašo šias išlaidas priteisti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš apeliantų R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti turtinę žalą dėl nukentėjusios patirtų išlaidų už paminklo pastatymą, toks reikalavimas nenurodytas jos apeliaciniame skunde jis buvo išsakytas žodžiu atnaujinus įrodymų tyrimą ir apklausus nukentėjusiąją dėl gautų VSDFV išmokų dydžio, šioms išlaidoms pagrįsti nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, banko išrašų, sąskaitų apie patirtų išlaidų dydį, kas yra būtina įrodinėjant patirtos turtinės žalos dydį.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusios apeliacinio skundo argumentu, kad R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra labai gera, todėl vien šiuo pagrindu turi būti didinamas jos patirtos neturtinės žalos dydis. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, tokius nukentėjusios apeliacinio skundo teiginius laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu bendrovės grynasis pelnas buvo 26 390 Eur (2021 m. laikotarpiu – 54 537 Eur, už pateiktą atskaitinį laikotarpį bendrovė turėjo turto– 969 119 Eur (2021 m. – 914 095 Eur), tačiau be viso to įmonė taip pat turėjo ir įsipareigojimų – 518 702 Eur sumai (2021 m. – 490 068 Eur) (3 t., b. l. 135-138). Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. D. paaiškino, kad 2022 m. įmonė turėjo 26 390 Eur grynojo pelno, tačiau vien būtinoms investicijoms reikia 30 000 Eur – 40 000 Eur., be to įmonėje dirba 30 darbuotojų, kuriems kas mėnesį reikia mokėti atlyginimą. Kolegijai vertinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. turtinę padėtį matyti, kad darbo užmokestis – 1161 Eur (4 t., b. l. 34), jis turi du mažamečius išlaikytinius (3 t., b. l. 129-130), moka paskolą už butą. Teisėjų kolegijos nuomone, vien įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti skaičiai juo analizuojant atsietai ir nevertinant kartu su kitomis įmonės veiklos užtikrinimui svarbiomis aplinkybėmis ir įmonės įsipareigojimais darbuotojams ar kreditoriams, nesudaro pagrindo spręsti, apie gerą įmonės finansinę būklę ir vien tuo pagrindu priteisti didesnį neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai. Aptariamu atveju nukentėjusios skundo argumentas, jog jai priteistas žalos dydis yra žymiai mažesnis, negu įmonės grynasis pelnas, nesuteikia jai teisės reikalauti didesnės neturtinės žalos, o įmonės grynasis pelnas bei įmonės turtinė padėtis nesuponuoja didesnio neturtinės žalos.
15. Spręsdamas dėl apeliantų R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodomo argumento sumažinti priteistą neturtinę žalą dėl to, kad VSDFV sumokėta išmoka nukentėjusiajai 3 metus bus išskaitoma iš įmonės biudžeto, o įmonei bus padidinti mokami mokesčiai, teisėjų kolegija kreipia dėmesį į šiuos argumentus. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSDFV mokestinių įmokų padidinimas bendrovei, siekiant regreso tvarka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti nukentėjusiajai išmokėtą išmoką dėl S. M. žūties darbe, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu mažinti priteistos A. M. patirtos neturtinės žalos dydį, nes socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį dėl draudimo išmokos yra savarankiška draudėjo teisė, kuri nėra saistoma su priteista neturtine žala ir jos dydžiu.
16. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, jog dėl R. D. esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo S. M., pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 17 000 Eur neturtinę žalą. Kaip teisingai pastebėta nukentėjusiosios ir apeliantų apeliaciniuose skunduose neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 2 607 Eur iki 28 962 Eur, ši proporcija nustatant reikšmingus neturtinės žalos kriterijus ir neturtinės žalos dydį nebuvo pažeista, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai nei per mažas nei per didelis, jis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, todėl kolegijos vertinimu keisti priteistą neturtinės žalos dydį jį sumažinant iki apeliantų prašomo 7000 Eur dydžio nėra pagrindo.
17. Apeliantai apeliaciniu skundu prašydami nukentėjusiajai priteisti tik 7 000 Eur neturtinės žalos, kartu prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis per 10 mėnesių. Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau BPK 115 straipsnis, reglamentuojantis civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje nenumato priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir nukentėjusiajam M. M., civilinio ieškinio neišdėstė, tačiau civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, patvirtino, kad su nukentėjusiuoju M. M. susitarė priteistos sumos atlyginimą mokėti po 600 Eur dalimis kas mėnesį ir šį įsipareigojimą vykdo. Kolegija sprendžia, kad dėl A. M. priteistos 17 000 Eur žalos atlyginimo ir išmokėjimo tvarkos šalys taip pat gali susitarti įvertinant tas aplinkybes, kad nukentėjusiajai neturtinė žala būtų atlyginta realiai, o ne sudaroma situacija, kad dėl skolų įmonei bankrutavus, nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas taptų apsunkintas arba neįmanomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteistą 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti dalimis nėra pagrindo, nes šalys turi galimybę gali susitarti dėl žalos atlyginimo vykdymo procese.
Dėl proceso išlaidų
18. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios atstovas advokatas A. Kolpertas pateikė prašymą iš R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai 400 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo surašymą ir 100 Eur atstovavimo išlaidas teismo posėdyje.
19. Pagal baudžiamojo proceso 106 straipsnį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas dėl proceso išlaidų už advokato teisinę priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Byloje yra pateikti į tokią prašomą priteisti pinigų sumą patvirtinantis dokumentai ( 4 t. b.l.14-15, 27). Nukentėjusios apeliacinis skundas yra netenkinamas, tačiau netenkinamas ir R. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)„ apeliacinis skundas, į kurį nukentėjusios atstovas ruošė atsiliepimą bei dalyvavo teismo posėdyje, todėl ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina po 150 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Nukentėjusiosios A. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš R. D. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai A. M. po 150 Eur ( šimtą penkiasdešimt eurų) advokato atstovimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.