- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2-4993-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03718-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.5.2.1Netesybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 152,86 Eur skolą, 914,31 Eur palūkanas, 418,42 Eur delspinigius, 330,53 Eur palūkanų delspinigius, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovas S. B. 2008-01-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-006553-GV, pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovui suteikė 1 448,10 Eur kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti iki 2012-01-19 bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl „Swedbank“, AB ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Ieškovė nurodė, kad „Swedbank“, AB ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2008-06-18 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią „Swedbank“, AB perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, o ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas jų neįvykdė. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad 2013-01-30 gautų įmokų suma minėtam įsiskolinimui dengti sudaro 28,96 Eur, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsniu minėtomis įmokomis padengta dalis ieškovės patirtų skolos išieškojimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš esmės neginčija 1 152,86 Eur pagrindinės skolos bei 914,31 Eur palūkanų, tačiau prašo atmesti ieškovės reikalavimus dėl 418,42 Eur delspinigių, 330,53 Eur palūkanų delspinigių, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, o reikalavimą dėl 12,50 procentų dydžio metinių palūkanų už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas, bei išdėstyti sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nesutikdamas su reikalavimu priteisti 418,42 Eur delspinigius, nurodė, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė kelia reikalavimą priteisti 330,53 Eur palūkanų delspinigius ir kodėl delspinigiai skaičiuojami už 360 dienų. Atsakovo nuomone, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra neprotingai didelės, ir abejotina, ar ieškovės pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje nurodytos sumos, pavyzdžiui, už 73 pranešimus Lietuvoje, už 73 užklausas Gyventojų registro tarnybai, už 120 pranešimų telefonu, buvo patirtos, taip pat ar tokie veiksmai išvis buvo atlikti. Atsakovas pabrėžė, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas turėtų įrodyti ieškovė. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 12,50 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimu ir mano, kad už termino praleidimą turėtų būti mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesiams grindė sunkia dabartine savo turtine padėtimi, kurią patvirtina tai, kad šiuo metu jis yra bedarbis, augina 3 nepilnamečius vaikus, o šeima pragyvena tik iš sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris šiai dienai yra minimalus. Atsakovas nurodė, kad jis stengiasi susirasti darbą, kam paprašius atlieka statybos darbus ir gauna nedideles pajamas. Atsakovo nuomone, prašomas išdėstymas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovo interesų.
Šalies argumentai
Ieškovė 2015-08-25 teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimo iš esmės ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti visiškai. Ieškovė pagrįsdama teisę reikalauti 418,42 Eur delspinigių ir 330,53 Eur palūkanų delspinigių, nurodė, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 08-006553-GV 7.2 p. nustatyti 0,1 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžinto kredito sumos bei 0,1 procentų dydžio palūkanų delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos palūkanų sumos, o už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Ieškovė pažymėjo, kad reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo yra tiesiogiai susijęs su byla, kadangi minėta suma yra ieškovės patirti nuostoliai (išlaidos), siekiant išsiieškoti skolos, delspinigių ir palūkanų sumas ikiteismine tvarka, kai kiekvieną mėnesį atitinkamas ieškovės darbuotojas vykdė ikiteisminio atsakovo skolos, mokėtinų palūkanų bei delspinigių išieškojimo veiksmus, t. y. elektroniniu būdu buvo įvertinas atsakovo mokumas (pateikiant užklausą Nekilnojamojo turto registrui), elektroniniu būdu nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta (pateikiant užklausą Gyventojų registro tarnybai), atsakovas buvo raginamas įvykdyti įsipareigojimus telefonu bei pateikiant raštiškas pretenzijas, ir tam buvo naudojamos darbo priemonės (popierius, vokai, kompiuteris, spausdintuvas). Ieškovė nurodė, kad šias išlaidas pagrindžia tik pateikta ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinė, nes atsakovo mokumo vertinimas bei gyvenamosios vietos nustatymas atliktas elektroniniu būdu, o pašto, telekomunikacinių, komunalinių paslaugų teikėjai ieškovei išrašo bendro pobūdžio sąskaitas, neišskiriant konkretaus asmens, dėl kurio netinkamo finansinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovė minėtomis paslaugomis buvo priversta naudotis. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas dėl 12,50 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir teisėtas, nes skolininkui, laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti gražinta, iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovo prašymu teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesiams nesutinka, nes, ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė jokių sunkią finansinę padėtį įrodančių dokumentų, o atsakovo pateikta bedarbio pažyma iš teritorinės darbo biržos, negali suponuoti išvados, jog tai pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuo reikalavimo teisių perleidimo UAB „Gelvora“ (t. y. nuo 2009-04-27), padengė itin mažą kredito dalį, lyginant su visa skola, o toks atsakovo elgesys neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei paneigia prievolės privalomumo bei vykdytinumo principus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo pozicija dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškovės teigimu, tenkinus atsakovo prašymą būtų pažeisti ieškovės UAB „Gelvora“ interesai ir tokiu būdu atsakovui būtų sudaryta galimybė ieškovės interesų sąskaita, nepatiriant jokių neigiamų pasekmių, piktnaudžiauti jam palankiu teismo procesiniu sprendimu.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies bei prašė ieškovės prašomą priteisti sumą išdėstyti mokėti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas paaiškino, kad sutinka sumokėti 1 152,86 Eur skolą, 914,31 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pati sudarė tokią situaciją, kad susidarė 418,42 Eur delspinigių. Atsakovas, nesutikdamas su 330,53 Eur palūkanų delspinigiais, nurodė, kad taip ieškovė dubliuoja delspinigius. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Gelvora“ nė karto jam nėra skambinusi, nors skaičiuoja ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovo paaiškinimu, 12,50 procentų palūkanos yra labai didelės, todėl jis sutinka mokėti 5 procentų palūkanas. Atsakovas patvirtino, kad su vartojimo kredito sutarties sąlygomis yra susipažinęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovas S. B. 2008-01-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-006553-GV, pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovui suteikė 1 448,10 Eur kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti iki 2012-01-19 bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, „Swedbank“, AB nutraukė sutartį, o teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo 2008-06-18 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 08-20-15 perleido ieškovei UAB „Gelvora“. Atsakovas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 1 152,86 Eur pagrindinės skolos bei 914,31 Eur palūkanų visiškai pripažįsta, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 418,42 Eur delspinigių, 330,53 Eur palūkanų delspinigių, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, o reikalavimą dėl 12,50 procentų dydžio metinių palūkanų už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo prašo tenkinti iš dalies, priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas, bei prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl skolos ir mokėjimo palūkanų priteisimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Šalys 2008-01-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. 08-006553-GV susitarė dėl 12,50 procentų dydžio palūkanų. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą, nustatyta jų susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymas, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.). Kadangi 2008-01-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. 08-006553-GV šalys aiškiai susitarė dėl kredito grąžinimo tvarkos, kurią atsakovas pažeisdamas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove, be to, atsakovas taip pat pripažįsta, kad per nustatytus terminus ieškovei negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 152,86 Eur skola ir 914,31 Eur palūkanos.
Dėl delspinigių priteisimo
Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu priteisti 418,42 Eur delspinigius, nurodė, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė kelia reikalavimą priteisti 330,53 Eur palūkanų delspinigius ir kodėl delspinigiai skaičiuojami už 360 dienų. Tokius atsakovo teiginius teismas vertina, kaip prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, kt.).
Pažymėtina, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Iš bylos medžiagos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis, o atsakovas yra vartotojas. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
Atsakovas neįvykdė sutarties ir dėl to byloje nėra ginčo, o vartojimo kredito sutartimi Nr. 08-006553-GV su ieškove susitarė nustatyti 0,1 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžinto kredito sumos bei 0,1 procentų dydžio palūkanų delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžintos palūkanų sumos. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pati sudarė tokią situaciją, kad susidarė 418,42 Eur delspinigių, tačiau teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio nuostatas, pagal kurias skolininko atsakomybė yra mažinama arba jis visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės kai nustatoma, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abipusės kaltės, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos vykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, nes atsakovas neįrodė šių aplinkybių. Todėl, net atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis, bei į suteikto kredito dydį 1 448,10 Eur, įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgą laikotarpį, vadovaujantis sutarties sąlygomis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, jis privalo sumokėti netesybas. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas sudarė standartinę sutartį ir neturėjo galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybų dydžio klausimu formuojamą praktiką, daro išvadą, kad reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o delspinigiai gali būti priteisiami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai teismo iniciatyva sumažintini nuo 0,1 procento iki 0,05 procento ir priteistini tik už 180 dienų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 103,76 Eur delspinigiai ir 82,29 Eur palūkanų delspinigiai (1 152,86 x 0,05 % x 180 = 103,76 Eur, 914,31 Eur x 0,05 % x 180 = 82,29 Eur).
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalies ir 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 140,85 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu pagal pateiktą išklotinę. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodė, kad išieškojimo išlaidos yra neprotingai didelės, ir abejotina, ar ieškovės pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje nurodytos sumos buvo patirtos, taip pat ar tokie veiksmai išvis buvo atlikti, nes atsakovas nurodė, kad jam ieškovė nė karto neskambino.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl visus nuostolius ieškovė turi pagrįsti ir negali būti priteisiamos neprotingai didelės ar išlaidos, kurių protingas ir sąžiningas žmogus konkrečioje situacijoje nebūtų turėjęs. Iš ieškovės pateiktos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės matyti, kad ieškovė teigia patyrusi 73 pranešimų Lietuvoje, vienpusio spausdinimo ir pakavimo, 73 vokų, 40 telefoninių skambučių, 40 automatinio skambintuvo, 40 automatinių SMS žinučių, 7 užklausų Nekilnojamojo turto registre, 73 užklausų Gyventojų registre išlaidas. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik 2009-05-06 pranešimo atsakovui dėl reikalavimo perleidimo kopiją, tačiau nepateikė jokių kitų išlaidų patyrimo faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad pašto siuntimo išlaidos, užklausos iš Gyventojų registro tarnybos bei Nekilnojamojo turto registro galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovė nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovės nurodytos priežastys, kodėl ji tokių įrodymų pateikti negali, vertintinos kritiškai, kaip nesudarančios pagrindo priteisti prašomą sumą. Todėl ieškovės reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Šalys ginčo sutartimi nustatė 12,50 procentų dydžio metines palūkanas. Teismo vertinimu, atsakovas neginčija savo pareigos praleidus terminą įvykdyti prievolę mokėti ieškovei kompensacines palūkanas, tačiau nesutinka su jų dydžiu ir prašo priteisti ne šalių sutartyje nustatytas 12,50 procentų dydžio metines palūkanas, o 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Pažymėtina, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju šalių vartojimo kredito sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 str. 1 d.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su vartojimo kredito sutarties sąlygomis buvo susipažinęs. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu komercinių bankų taikytus palūkanų dydžius, ginčo šalių sutartyje nustatytų palūkanų dydis neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 12,50 procentų dydžio metinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2015 m. gegužės 7 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 2 253,22 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Todėl nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Be to, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad jis yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, kad šiuo metu niekur nedirba ir nuo 2015-06-08 yra registruotas kaip ieškantis darbo. Atsakovas daugiau duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąją jo turtinę padėtį teismui nepateikė, tačiau teismas vertina, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, priteistina suma yra pakankamai didelė, todėl išieškojimo išdėstymas sudarytų jam galimybę grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis ir užtikrinti pragyvenimą sau ir savo šeimai. Tačiau teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir neturėdamas visų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, siekdamas išlaikyti ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dvidešimt keturiems mėnesiams yra per ilgas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas nustatė išimtinį atvejį, kai, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kitas susidariusias labai nepalankias aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas, atsakovo prašymas tenkintinas, tačiau sprendimo įvykdymas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje patenkinti 76 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistina 51,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovė šioje byloje sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovei grąžintina 19,00 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Gelvora“, kodas 125164834, 1 152,86 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 86 ct) skolą, 914,31 Eur (devynių šimtų keturiolikos eurų 31 ct) palūkanas, 103,76 Eur (vieno šimto trijų eurų 76 ct) delspinigius, 82,29 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 29 ct) palūkanų delspinigius, 12,50 procentų dydžio palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1 152,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 253,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 (dvylikos mėnesių) laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, kodas 125164834, 19,00 Eur (devyniolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2014 m. gruodžio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.