- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI3-1342-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03764-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- H. V.
- Trečiasis asmuo
- A. B., I. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. V. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. CSPR-85 (toliau – ir Sprendimas), atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti skundą priimti bei jį išnagrinėti.
Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. sausio 18 d. ji pateikė skundą Centriniam registratoriui dėl registro įrašu įforminto Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis panaikinimo bei termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau Sprendimu Komisija netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo.
Pareiškėja paaiškina, kad ji su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl to paties ginčo dalyko kreipėsi 2021 m. kovo 29 d., tačiau ieškinys nebuvo priimtas ir buvo grąžintas ieškovei 2021 m. birželio 10 d. Antrą kartą pareiškėja su ieškiniu dėl to paties dalyko kreipėsi 2021 m. birželio 15 d., ieškinys vėl nebuvo priimtas ir buvo grąžintas ieškovei 2021 m. birželio 29 d. Pareiškėjos trečiasis ieškinys dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo panaikinimo bei kadastro duomenų nuginčijimo buvo pateiktas teismui 2020 m. birželio 25 d. ir buvo priimtas. Civilinė byla buvo išnagrinėta 2022 m. birželio 2 d. priimant sprendimą, kuriuo pareiškėjos ieškinys buvo tenkintas iš dalies: registro įrašu įformintas Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimas panaikintas, kita dalis ieškinio buvo atmesta. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nutraukė procesą pažymėjęs, kad pareiškėja nesilaikė nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo tvarkos – neskundė sprendimo Centriniam registratoriui.
Pareiškėjos teigimu, ji, nepraleidusi 30 dienų termino po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dienos, pateikė skundą Centriniam registratoriui. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad apie skundžiamą kadastro tvarkytojo priimtą sprendimą pareiškėjos atstovei tapo žinoma 2021 m. kovo 9 d., kai Registrų centras pateikė jai jos reikalautus dokumentus apie žemės sklypą, o pirmasis ieškinys teismui buvo teiktas 2021 m. kovo 29 d., t. y. nepraleidus 30 dienų termino, todėl pareiškėja prašo laikyti skundo praleidimo priežastis svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo argumentus, kodėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimas, kurio apskundimo terminą prašoma atnaujinti, yra neteisėtas. Pareiškėjos teigimu, pirmiau nurodyta sprendimas buvo priimtas netikrinant kadastro duomenų bylos, o parengtos 2019 m. rugpjūčio 16 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu negalėjo būti keičiami duomenys Nekilnojamojo turto registre, Registrų centras turėjo detaliai patikrinti kadastro duomenis, jų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja Komisijai 2023 m. sausio 18 d. pateikė skundą dėl kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, terminas skundui paduoti dėl kadastro tvarkytojo sprendimo baigėsi 2020 m. vasario 21 d., tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą. Nors pareiškėja skunde nepasisako dėl termino skaičiavimo pradžios momento, tačiau apie kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą pareiškėjos atstovei tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d., susipažinus su žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis. Be to, su dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, pareiškėjos atstovė susipažino 2021 m. kovo 9 d.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja kreipdamasi į Komisiją savo skunde tik nurodė aplinkybes, tačiau jokių procesinių ar kitų dokumentų, patvirtinančių jos teiginius Komisijai pateikta nebuvo. Atsakovė taip pat pastebi, kad pirmasis pareiškėjos Vilniaus regiono apylinkės teismui teiktas ieškinys buvo grąžintas ne 2021 m. birželio 10 d., kaip nurodo pareiškėja, bet 2021 m. balandžio 29 d. Teismas nutartyje grąžinti ieškinį pasisakė, kad dar 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjai buvo išaiškinta, jog reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal teismų praktiką negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas ir šiuo atveju turi būti ginčijami ne patys kadastriniai matavimai, o atitinkamos institucijos administracinis aktas, kuriuo patvirtinti jau atlikti kadastriniai matavimai. Nutartimi buvo nurodyta patikslinti minėtą reikalavimą pagal konkrečias pastabas ir nurodytą teismų praktiką, tačiau šis trūkumas nepašalintas. Teismas pažymėjo, kad ieškovę atstovauja profesionali teisininkė - advokatė, kuri tiek rengdama ieškinį, tiek teismui teikdama patikslintą ieškinį tinkamai neįvykdė 2021 m. balandžio 7 d. nutarties reikalavimų, nenurodė argumentų, dėl kurių tai nebuvo padaryta. Taip pat teismas pažymėjo, kad nenuginčijus administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta tarp ieškovės ir atsakovų sklypo esanti žemės sklypo riba, nėra pagrindo priimti ir nagrinėti reikalavimą dėl naujos ribos nustatymo.
Šalies argumentai
Atsakovė paaiškina, kad antruoju Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu pareiškėja teismo prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti bendrą ribą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškia tapatų reikalavimą kaip ir prieš tai buvusioje civilinėje byloje. Atsakovės teigimu, pareiškėjos atstovė, būdama profesionali teisininkė – advokatė, neatkreipė dėmesio teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad reikalavimas dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais nenagrinėtinas teisme. Šiuo atveju nėra svarbu, kad pareiškėjos atstovė papildė ieškinio motyvus nurodydama argumentus dėl to, kad matavimus nebuvo pareigos derinti ir kt., nes reikalavimas, kuris nenagrinėtinas teisme yra išlikęs. Teismas neturi pareigos patarti, kokiu būdu ji turi ginti savo galimai pažeistas teises. Kita vertus, esant įregistruotiems gretimo sklypo matavimams, nėra galimybės spręsti dėl naujos ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovė apibendrindama nurodo, kad pareiškėja reikalavimo dėl kadastro tvarkytojo sprendimo ieškiniuose niekada nereiškė; Registrų centras į civilines bylas nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu nebuvo traukiamas; teismas ne vieną kartą atkreipė pareiškėjos atstovės dėmesį į tai, kaip turėtų būti tikslinamas ieškinys ir kokie reikalavimai turėtų būti formuluojami, tačiau pakartotinai buvo teikiamas tas pats ieškinys su tais pačiais reikalavimais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pakartotinis ieškinių teikimas su netinkamais reikalavimais, neatsižvelgiant į teismo pateiktas pastabas, gali būti vertinamas kaip objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios ji neturėjo galimybės paduoti skundą Komisijai per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja pati renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones, o netinkamo būdo ir priemonių pasirinkimas taip pat nėra objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė. Nors ieškovė, esant byloje vyraujančiam civiliniam teisiniam santykiui, su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos prieš kreipiantis į teismą viešojo administravimo subjekto – teritorinio registratoriaus priimto sprendimo skųsti Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skunde dėstomi argumentai nepaneigia Komisijos nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų, Komisija tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, reikšminga nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti skundą.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja buvo informuota apie daromus matavimus ir pradžioje dalyvavo, tačiau po to pati pasišalino, o dabar teigia nieko nežinojusi ir prašo atnaujinti terminą, todėl toks pareiškėjos elgesys yra nesuprantamas. Pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes nepagrįstais veiksmais pablogina trečiojo asmens situaciją, kuris priverstas kas karto samdytis advokatą ir aiškinti aplinkybes. Pareiškėja nurodė, kad neva apie jos teisių pažeidimą ji sužinojo 2021 m. kovo 4 d., todėl per mėnesi laiko ji turėjo teisę jį skųsti, bet šito nepadarė, tačiau, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, jokių pateisinamų aplinkybių ir tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja nenurodo ir neprideda.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nutyli aplinkybę, kad bendros kompetencijos teismas atsisakydamas priimti jos ieškinį nurodė, kad jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui, kas tik patvirtina, kad pareiškėja jau po pirmo kreipimosi žinojo, kad privalo kreiptis į privaloma ikiteisminio nagrinėjimo komisiją, tačiau to nepadarė. Pareiškėja atstovaujama advokatės, kuri žino ikiteisminio nagrinėjimo tvarką, tačiau ir toliau dėl nesuprantamų priežasčių pakartotinai kreipėsi į bendros kompetencijos teismą. Delsimas tris metus kreiptis į teismą dėl neva pažeistų teisių, negali būti vertinamas ir pateisinamas, vadovaujantis protingo, rūpestingo, atidaus subjekto elgesiu, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja terminą praleido dėl rimtų priežasčių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodo argumentus, susijusius su Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo teisėtumu, paaiškina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad su žemės sklypu besiribojančio atsakovams anksčiau suformuoto žemės sklypo ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir naikinti Registrų centro sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Registrų centro Komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. CSPR-85 teisėtumo ir pagrįstumo; pagrindo pareiškėjai atnaujinti terminą skundui paduoti bei įpareigojimo skundą Komisijai priimti bei išnagrinėti.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Registrų centras pareiškėjos atstovei 2021 m. vasario 26 d. raštu pateikė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro įrašo Nr. 41/15466) apie ginčo nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovė pareiškėjos atstovei 2021 m. kovo 2 d. raštu pateikė ginčo objekto dokumentus. Šalys neginčija, kad apie kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. priimtą sprendimą pareiškėjos atstovei tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d. susipažinus su žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis, o su dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, pareiškėjos atstovė susipažino 2021 m. kovo 9 d.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos ieškinys, kurį patikslinusi ji prašė pripažinti negaliojančiais ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus; patvirtinti bendrą ribą tarp ieškovės ir atsakovų sklypo. Teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3927-892/2021) H. V. ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje paaiškinta, kad šiuo atveju turi būti ginčijami ne patys kadastriniai matavimai, o atitinkamos institucijos administracinis aktas, kuriuo patvirtinti jau atlikti kadastriniai matavimai, nes nenuginčijus administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta tarp ieškovės ir atsakovų sklypo esanti žemės sklypo riba, nėra pagrindo priimti ir nagrinėti reikalavimą dėl naujos ribos nustatymo.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs H. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, nusprendė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021 m. birželio 15 d. antrą kartą buvo gautas iš esmės tapatus pareiškėjos ieškinys dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir sklypo ribos patvirtinimo, tačiau teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-6573-892/2021) konstatavo, kad ieškovės atstovė, būdama profesionali teisininkė – advokatė, neatkreipė dėmesio teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad reikalavimas dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais nenagrinėtinas teisme. Šiuo atveju nėra svarbu, kad ieškovės atstovė papildė ieškinio motyvus nurodydama argumentus dėl to, kad matavimus nebuvo pareigos derinti ir kt., nes reikalavimas, kuris nenagrinėtinas teisme yra išlikęs. Teismas nusprendė atsisakyti priimti H. V. ieškinį.
H. V. 2021 m. birželio 25 d. trečią kartą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniui dėl kadastrinių matavimų panaikinimo ir sklypo ribos patvirtinimo, kuris 2022 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo pirmiau nurodytas sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kuris 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-983-642/2022) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą pakeitė, dėl reikalavimų panaikinti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo ribas teismas bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovė, esant byloje vyraujančiam civiliniam teisiniam santykiui, su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos prieš kreipiantis į teismą viešojo administravimo subjekto – teritorinio registratoriaus priimto sprendimo skųsti Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ieškovė, pareikšdama savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą tiesiogiai teismui, o ne Centriniam registratoriui, nesilaikė teisės normose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Registrų centre 2023 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma atnaujinti skundo dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo padavimo terminą ir panaikinti pirmiau nurodytą Registrų centro sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Komisija ginčijamu 2023 m. vasario 23 d. Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą dėl kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo. Komisija Sprendime nurodė, kad terminas skundui paduoti dėl kadastro tvarkytojo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo baigėsi 2020 m. sausio 21 d., tačiau nustatyta, kad apie kadastro tvarkytojo priimtą sprendimą pareiškėjos atstovei tapo žinoma 2021 m. kovo 4 d., susipažinus su žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytais duomenimis. Su dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, pareiškėjos atstovė susipažino 2021 m. kovo 9 d.
Komisija Sprendime nustatė, kad pateiktame prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pareiškėja nurodo, jog sužinojimo apie skundžiamą sprendimą data laikytina 2021 m. kovo 9 d. Pareiškėja teigia, kad pirmą kartą su ieškiniu į teismą dėl to paties dalyko buvo kreiptasi 2021 m. kovo 29 d., tačiau ieškinys nebuvo priimtas ir buvo grąžintas pareiškėjai 2021 m. birželio 10 d. Antrą kartą pareiškėja su ieškiniu dėl to paties dalyko kreipėsi 2021 m. birželio 15 d., ieškinys vėl nebuvo priimtas ir buvo grąžintas pareiškėjai 2021 m. birželio 29 d. Trečiasis ieškinys teismui buvo paduotas ir priimtas 2021 m. birželio 25 d. Pareiškėjos nuomone, kadangi pirmasis ieškinys teismui buvo teiktas 2021 m. kovo 29 d., nepraleidus 30 dienų termino, todėl laikytina, kad terminas pateikti skundą Komisijai yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.
Komisija pažymėjo, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji kitose civilinėse bylose teikė ieškinius dėl to paties dalyko, o teismas atsisakė šiuos ieškinius priimti, tačiau Komisijai nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius dėl kreipimosi į teismą kitose civilinėse bylose, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad terminas kadastro tvarkytojo sprendimo apskundimui buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Net ir preziumavus, kad pareiškėja pirmą kartą į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 29 d., tai nėra laikytina savaime svarbia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti terminą kadastro tvarkytojo sprendimui apskųsti. Pareiškėja pati renkasi savo pažeistų gynimo būdus ir priemones, todėl netinkamai suformuluotas ieškinys, Komisijos nuomone, negali būti laikomas svarbia aplinkybe kadastro tvarkytojo sprendimo apskundimui atnaujinti.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į administracinį teismą.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.
Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš teisinio reglamentavimo akivaizdžiai matyti, kad Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo apskundimui buvo nustatyta privaloma išankstinė skundų nagrinėjimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-452-815/2023).
Nagrinėjamu atveju byloje nepateikti objektyvūs įrodymai dėl momento, kada pareiškėja susipažinimo su 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, tačiau byloje nėra ginčo, kad apie išsamias aplinkybes, susijusias su pirmiau nurodytu sprendimu jai tapo žinoma po Registrų centro duomenų pateikimo (2021 m. vasario 26 d. raštas ir 2021 m. kovo 2 d. raštas), t. y. 2021 m. kovo 9 d.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjai su išsamia informacija apie siekiamą nuginčyti Registrų centro sprendimą sužinojus 2021 m. kovo 9 d., todėl skundas Komisijai turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo šios dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 9 d. Byloje nėra ginčo, kad skundas Komisijai buvo pateiktas 2023 m. sausio 18 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą daugiau nei pusantrų metų.
Pareiškėja, siekdama skundo padavimo termino atnaujinimo, svarbiomis aplinkybėmis nurodo savo inicijuotą bylinėjimąsi bendrosios kompetencijos teisme.
Pasisakydamas dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.). Asmenys, teikiantys prašymą atnaujinti praleistą terminą, visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011; kt.), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą – kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą nesilaikydama teisės aktuose suformuluotos aiškios pareigos pirmiausia pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Teismas taip pat pažymi, kad dar pirmojo kreipimosi į teismą metu, teismas pareiškėjai paaiškino, kad šiuo atveju turi būti ginčijami ne patys kadastriniai matavimai, o atitinkamos institucijos administracinis aktas, kuriuo patvirtinti jau atlikti kadastriniai matavimai, nes nenuginčijus administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta tarp ieškovės ir atsakovų sklypo esanti žemės sklypo riba, nėra pagrindo priimti ir nagrinėti reikalavimą dėl naujos ribos nustatymo. Pareiškėją tiek bendrosios instancijos teismuose, tiek šiuo metu atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, kuriai expressis verbis (tiesiogiai) buvo nurodyta, kad ji pasirinko netinkama teisių gynimo būdą. Nepaisant to, pareiškėja antrą kartą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su tapačiu ieškiniu.
Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi tai yra ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, bet subjektyvus vien nuo pareiškėjos valios priklausęs pasirinkimas ginti savo galimai pažeistas teises netinkamu būdu, nepaisant teisinio reguliavimo, teismų išaiškinimo ir fakto, jog pareiškėjos interesus atstovavo profesionali teisininkė, kuri, preziumuojama, yra susipažinusi su teisiniu reguliavimu.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja teigia, jog ji su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl to paties ginčo dalyko kreipėsi dar 2021 m. kovo 29 d., tačiau byloje neįrodyta, kad ji pirmojo ar antrojo kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą metu būtų skundusi Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimą. Tik 2021 m. birželio 24 d. pareiškėjai trečią kartą kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą buvo suformuotas reikalavimas dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo panaikinimo.
Taigi, nagrinėjamu atveju net ir laikant pagrįstu pareiškėjos argumentą dėl termino praleidimo dėl bylinėjimosi bendrosios kompetencijos teisme, pažymėtina, kad su reikalavimu panaikinti Registrų centro sprendimą ji kreipėsi tik 2021 m. birželio 25 d., t. y. jau praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Apibendrindama, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimą lėmė vien subjektyvios aplinkybės – tris kartus pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas – kurios nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Priešingas aiškinimas sukurtų situaciją, paneigiančią teisinių santykių stabilumą ir suteiktų pranašumą pareiškėjai, kuri nebuvo apdairi ir rūpestinga įgyvendindama savo teises. Toks aiškinimas taip pat sukurtų pavojingą precedentą, kad asmuo gali savo teises ginti nesilaikydamas teisinio reguliavimo ir teismų jam konkrečiai teikiamų išaiškinimų dėl pasirinkto teisių gynimo būdo. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju teisė kreiptis į teismą dėl Registrų centro sprendimo panaikinimo turėjo būti realizuojama laikantis nustatytos privalomos kreipimosi į Komisiją tvarkos, bet ne teikiant ieškinius bendrosios kompetencijos teismui, todėl tai nesudaro pagrindo pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl netinkamo teisių gynimo būdo galėtų būti aktualios sprendžiant žalos dėl netinkamo jos teisių atstovavimo klausimą, bet nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino su termino atnaujinimu susijusias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neatnaujinti skundo padavimo termino dėl Registrų centro sprendimo apskundimo, nes pareiškėjos nurodytos priežastys nebuvo objektyvios ir (ar) nepriklausančios nuo jos valios. Dėl šios priežasties naikinti Komisijos sprendimo skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Kiti skundo reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl, netenkinus pagrindinio reikalavimo, jie taip pat netenkinami. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde taip pat išdėstė aplinkybes dėl Registrų centro 2020 m. sausio 21 d. sprendimo neteisėtumo, tačiau šis Registrų centro sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmiau nurodyti argumentai nėra aktualūs ir teismas dėl jų nepasisako.
Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas
Nagrinėjamu atveju A. B. procese veikė atsakovės pusėje, siekė, jog pareiškėjai nebūtų atnaujintas skundo padavimo terminas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
A. B. pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas (atsiliepimo surašymas), išlaidos yra pagrįstos, ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, todėl iš pareiškėjos jos priteistinos A. B. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos H. V. skundą atmesti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos H. V., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.