- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- eAS-452-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07281-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Edgaras Gaučys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19863 (toliau – ir Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. vasario 24 d. el. laišku iš Departamento gavo 2023 m. vasario 24 d. raštą/pranešimą „Dėl priimto sprendimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakovas 2023 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S19863, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2028 m. vasario 23 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Kartu nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 23 d. Teismas nurodė, kad su 2023 m. vasario 24 d. raštu „Dėl priimto sprendimo“ atsakovas pareiškėjui paties Sprendimo nuorašo neįteikė, pareiškėjui nežinant priimto Sprendimo turinio ir motyvų, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ieškojo teisinės pagalbos ir 2023 m. gegužės 22 d. su advokatu Edgaru Gaučiu sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį. 2023 m. gegužės 22 d. pareiškėjo atstovas atsakovui el. paštu pateikė 2023 m. gegužės 22 d. prašymą dėl Sprendimo pateikimo. Sprendimas buvo pateiktas 2023 m. birželio 16 d.
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodytas pareiškėjo aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui apie Sprendimą jau buvo žinoma 2023 m. vasario 24 d., kuomet pareiškėjas gavo atsakovo pranešimą el. paštu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pranešime buvo nurodyta ir Sprendimo apskundimo teismui tvarka. Teismas darė išvadą, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 24 d., nes pareiškėjui tapo žinoma, kad jam Sprendimu nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodytas laikotarpis, teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis yra priimtas Sprendimas, ir kartu buvo nurodoma Sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nuo sužinojimo apie priimtą Sprendimą – 2023 m. vasario 24 d., į atstovą kreipėsi tik 2023 m. gegužės 22 d., todėl teismas vertino, kad tai negali būti laikoma siekiu efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, teismas nenagrinėjo termino atnaujinimo klausimo ir skundą atsisakė priimti.
II.
Pareiškėjas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo pranešimo turinys patvirtina, jog jis buvo tik formaliai informuotas apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas Sprendimas bei nurodytos teisinės pasekmės – uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpiai, kurios kyla pareiškėjui, tačiau nebuvo pateiktas teisinis bei faktinis Sprendimo pagrindas, t. y. priimto Sprendimo motyvai ir argumentai, kurių pagrindu, jis buvo priimtas. Pareiškėjas daro išvadą, kad, jam nežinant priimto Sprendimo motyvų ir argumentų, nepateikus paties Sprendimo, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie priimto administracinio akto esmę, todėl Sprendimo apskundimo teismui terminas, numatytas Įstatymo 138 straipsnyje, negali būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie priimtą Sprendimą pateikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad, nežinant priimto Sprendimo motyvų ir argumentų, t. y. negavus Sprendimo, nėra galimybės įvertinti priimto Sprendimo teisėtumo ir/ar kreiptis į teismą dėl tokio Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo apskundimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo formalaus ir itin deklaratyvaus pranešimo apie priimtą Sprendimą įteikimo dienos, o turi būti skaičiuojamas nuo paties Sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 13 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad atsakovas, informuodamas tik apie priimtą Sprendimą, tačiau nepateikdamas paties Sprendimo nuorašo, pažeidė VAĮ 13 straipsnio 1 dalį, neproporcingai apribojo tiek pareiškėjo teisę į žinojimą koks ir kokiu pagrindu yra priimtas administracinis aktas jo atžvilgiu, tiek pareiškėjo teisę į teisinę gynybą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau net pranešimas jam buvo įteiktas tik lietuvių ir anglų kalba, kurių jis nesupranta, todėl pranešimo pateikimo dieną nebuvo suprantamas atsakovo pateikto dokumento turinys. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtai priimto Sprendimo gyvena (duomenys neskelbtini), todėl galimybės surasti atstovą Lietuvos Respublikoje jam buvo apsunkintos, jam tik 2023 m. gegužės 22 d. pavyko surasti atstovą ir sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo dieną atsakovui buvo pateiktas prašymas pateikti Sprendimo nuorašą, kuris buvo pateiktas tik 2023 m. birželio 16 d. (penktadienį), o 2023 m. birželio 20 d. (antradienį) jau buvo parengtas ir pateiktas skundas teismui dėl Sprendimo. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis, radęs atstovą, supratęs pranešimo turinį, gavęs Sprendimo nuorašą ir supratęs jo esmę, t. y. priimto Sprendimo motyvus ir argumentus, itin operatyviai naudojosi teise ginčyti Sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į kitas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtas bylas ir daro išvadą, kad teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 23S19863 panaikinimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą minėtu pagrindu, nustatęs, jog pareiškėjui apie skundžiamą Sprendimą jau buvo žinoma 2023 m. vasario 24 d., kuomet pareiškėjas gavo atsakovo pranešimą el. paštu, todėl, kreipdamasis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo tik 2023 m. gegužės 22 d., o į teismą – 2023 m. birželio 20 d., pareiškėjas neefektyviai siekė ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog Sprendimo apskundimo teismui terminas, numatytas Įstatymo 138 straipsnyje, negali būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie priimtą Sprendimą pateikimo dienos, o turi būti skaičiuojamas nuo paties Sprendimo įteikimo dienos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (138 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Byloje nustatyta, kad Departamentas 2023 m. vasario 24 d. el. laišku išsiuntė pareiškėjui pranešimą „Dėl priimto sprendimo“. Iš šio pranešimo matyti, kad jame nurodyta Sprendimą priėmusi institucija, Sprendimo priėmimo data, paties sprendimo turinys, jo pagrindas (Įstatymo 133 str. 5 d.), Sprendimo apskundimo tvarka. Įvertinusi aptariamo Departamento pranešimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2023 m. vasario 24 d., kai pareiškėjui buvo el. paštu išsiųstas Departamento pranešimas apie priimtą Sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentų, susijusių su termino kreiptis į teismą eigos pradžia.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, žinodamas apie Sprendimą dar 2023 m. vasario 24 d., tik beveik po trijų mėnesių, t. y. 2023 m. gegužės 22 d., kreipėsi į Departamentą dėl paties Sprendimo įteikimo. Byloje nėra duomenų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes (pvz., pareiškėjo liga ir kt.), sutrukdžiusias efektyviai siekti savo galimai pažeistų teisių gynybos. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepakankamai domėjosi jam teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu ir operatyviai neginčijo Sprendimo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, aptartą skundo priėmimo teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo pateikto skundo priimtinumo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.