Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitais žinomais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko ir jo darboviečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. spalio 31 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 72). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp AB DNB lizingo, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas AB DNB bankas (el. b. l. 32), ir atsakovo V. D. 2007 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 200709F-1118, pagal kurią bankas suteikė nuomininkui (atsakovui) valdyti ir naudotis 2007 m. rugsėjo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 200709F-1118-P nuosavybės teise įgytą automobilį Audi A6 (2006 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nustatytus išperkamosios nuomos mokėjimus (pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktas, išperkamosios nuomos sutarties 1.1 punktas) (el. b. l. 6-17). Pagal išperkamosios nuomos sutarties 9.4 punktą už laiku nesumokėtus mokėjimus atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, o pagal 5.1 punktą – sudaryti draudimo sutartį ir mokėti įmokas – atsakovui neapdraudus išperkamosios nuomos objekto ar draudimo apsaugai negaliojant, ar galiojant ne sutartyje nurodyta apimtimi, nuomotojas savo lėšomis apdraudžia išperkamosios nuomos objektą ir pareikalauja, kad nuomininkas per 3 darbo dienas kompensuotų tokio draudimo išlaidas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl 2014 m. rugsėjo 24 d. pranešimu „Dėl lizingo sutarties nutraukimo“ Nr. 30.56-17/1236, buvo informuotas, kad per nustatytą papildomą terminą jam neįvykdžius pradelstų skolinių įsipareigojimų, išperkamosios nuomos sutartis vienašališkai bus nutraukta (el. b. l. 18). Kaip nurodo ieškovas, atsakovui nesumokėjus įsiskolinimo, bankas sutartį su atsakovu nutraukė. Iš teismui pateiktos 2016 m. kovo 18 d. pažymos apie skolos dydį Nr. 30.58-17/43 matyti, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 7 403,11 Eur pradelsti mokėjimai pagal sutartį, 1 461,13 Eur delspinigiai, 514,11 Eur turto draudimo įmokos kompensavimas, iš viso – 9 378,35 Eur (el. b. l. 19-26).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pradelsė mokėti mokėjimų grafike nustatytus išperkamosios nuomos mokėjimus, todėl susidarė 7 403,11 Eur įsiskolinimas (el. b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 403,11 Eur pradelstus mokėjimus yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalys Sutarties 9.4 punktu susitarė, kad už laiku nesumokėtus išperkamosios nuomos mokėjimus (sutarties 3.2 punktas) atsakovas mokės 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 461,13 Eur delspinigius, nurodydamas, kad jie paskaičiuoti už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį (el. b. l. 20-21).

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti kainą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Tarp šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad išperkamosios nuomos objektas skirtas asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, todėl be nuomotojo sutikimo nuomos objektą draudžiama naudoti verslo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta tarp verslininko – pradinio kreditoriaus AB DNB lizingas – ir fizinio asmens – atsakovo – asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (sutarties 4.1 punktas), konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Papildomai pažymėtina ir tai, kad išperkamosios nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2007 m., o iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusios CK 6.886 straipsnio redakcijos 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendžia, kad 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl jų norma mažintina iki 0,05 procento, ieškovui iš atsakovo priteisiant 730,57 Eur dydžio delspinigius (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 1 461,13 x 0,05 / 0,1). Teismas sprendžia, kad 730,57 Eur dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 514,11 Eur turto draudimo išlaidas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (el. b. l. 22-26). Šalių sudarytos sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo sudaryti draudimo sutartį ir mokėti įmokas; atsakovui neapdraudus išperkamosios nuomos objekto ar draudimo apsaugai negaliojant, ar galiojant ne sutartyje nurodyta apimtimi, nuomotojas savo lėšomis apdraudžia išperkamosios nuomos objektą ir pareikalauja, kad nuomininkas per 3 darbo dienas kompensuotų tokio draudimo išlaidas. Kadangi atsakovas savo pareigos, numatytos sutarties 5.1 punkte neįvykdė, ieškovas, apdraudęs išperkamosios nuomos objektą, turi pagrindą reikalauti atsakovo atlyginti ieškovo turėtas turto draudimo išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 514,11 Eur išlaidas už turto draudimo įmokos kompensavimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 647,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 92,21 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 211 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 29-30) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 145,20 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 31) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 puntas, 98 straipsnis), iš viso – 356,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 328,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (paskaičiavimas: 356,20 Eur x 92,21 / 100).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl 4,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, naudai 7 403,11 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų trijų eurų ir 11 euro centų) pradelstus mokėjimus, 730,57 Eur (septynių šimtų trisdešimties eurų ir 57 euro centų) delspinigius, 514,11 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų ir 11 euro centų) išlaidas už turto draudimo įmokos kompensavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 647,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328,45 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 45 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,64 Eur (keturių eurų ir 64 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.