Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, D. V. L., R. K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. T. L., kuri buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą po savo mirties paliko pareiškėjai J. Č.. Po savo motinos mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog pareiškėjos mama po savo sutuoktinio V. A. L. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Nekilnojamojo turto registre N. T. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos mamai gyvenant santuokoje su V. A. L., todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui V. A. L., jo palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, pareiškėjos motina N. T. L. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji ir toliau naudojosi žemės sklypu bei jame esančiais ūkiniais pastatais ir kartu su sutuoktiniu įsigytu butu, kuriuo rūpinosi, jį tvarkė, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat prižiūrėjo ir disponavo. Šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateikti mokėjimo kvitai ir apmokėtos sąskaitos. N. T. L. po V. A. L. mirties tvarkė visus likusius sutuoktinio asmeninius ir jų bendrus daiktus, dokumentus.

Suinteresuotas asmuo R. K. L. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, tačiau el. laišku informavo pareiškėjos atstovę, kad į savo tėvo V. A. L. palikimą nepretenduoja.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. vasario 12 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja J. Č. yra N. T. L., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. Ji po savo motinos mirties priėmė palikimą paduodama pareiškimą vietos notarui. Pareiškėjos mama N. T. L. 1981 m. birželio 11 d. sudarė santuoką su V. A. L.. 2011 m. gegužės 19 d. V. A. L. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei N. T. L. (duomenys neskelbtini) V. A. L. mirė. Testamentų registrų išrašas patvirtina, kad po V. A. L. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų.

Nekilnojamojo turto registre N. T. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: (duomenys neskelbtini) Nors dalis šio turto registruotas tik N. T. L. vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl priklausė N. T. L. ir V. A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėja pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jos mama po savo sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti – iki pat mirties N. T. L. gyvenamoji vieta buvo deklaruota jiems su sutuoktiniu priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už šį butą pareiškėjos mama mokėjo mokesčius, rūpinosi ir disponavo juo kaip savu.

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad N. T. L., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V. A. L., (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas šioje byloje patyrė 17,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,04 Eur (septyniolikos eurų 4 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.