Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nukentėjusiajai T. V. (T. V.), teismo psichologei, ekspertei V. J., vertėjoms M. K., V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V. (D. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, susituokęs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis Baltarusijos Respublikoje UAB (duomenys neskelbtini) meistru-vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Minskas, Baltarusijos Respublika, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2014 m. lapkričio 14 d., apie 22.30 val., Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kalvelių k. teritorijoje, kelio Leipalingis-Lazdijai-Kalvarija 17-ame kilometre, sėdėdamas automobilio „RENAULT ESPACE“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), vairuotojo vietoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia, mažiausiai 2 kartus metaliniu svarmeniu, kurio svoris 3.7 kg., smogė priekinėje keleivio vietoje sėdinčiai T. V., su kuria bendrai gyvena įregistravę santuoką, į galvą bei kairę ranką, tuo padarydamas jai muštinę dešinio momens srities žaizdą, atvirą dešinio momenkaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžimą, tai yra sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nes dėl atviro dešinio momenkaulio lūžimo T. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš kelis mėnesius iki įvykio įvyko konfliktas tarp jo ir žmonos T. V., nes jis sužinojo, kad žmona bendrauja su kitu vyru. Tada jį žmona įtikino, kad tai tik platoniški santykiai. Jam du mėnesius buvo labai sunku, jis pergyveno, jam prireikė psichoterapeuto pagalbos, negalėjo miegoti. Paskui lygtai viskas praėjo, palengvėjo, patikėjo, kad žmonos santykiai su kitu vyru buvo tik platoniški, žmonai jis atleido, jie nutarė neišsituokti, nes santuokoje gyvena 10 metų, jie turi 7 metų sūnų. Jis su žmona suplanavo važiuoti per Lietuvą į Lenkiją pirkti automobilio. Prieš pat išvykimą jis sužinojo, kad žmona su kitu vyriškiu bendrauja toliau, nes pamatė jų susirašinėjimą internete, todėl tarp jų vėl įvyko konfliktas. Kelionė buvo suplanuota, vaiką paliko močiutei, todėl jie vis tiek apie 19 val. išvažiavo į kelionę iš Minsko, per Lietuvą į Lenkiją. Visą kelią jis galvojo, analizavo situaciją dėl žmonos ir jų santykių. Iki sienos su Lietuva važiavo apie 3 val. Su žmona kalbėjo buitiniais klausimai, nesibarė, nekonfliktavo, klausė radijo. Pasienyje su Lietuvą su žmona buvo išlipę iš automobilio bendravo. Jau Lietuvos teritorijoje, nuo sienos nuvažiavus 30-40 km., po patikrinimo pasienyje praėjus apie 40 min., ir jam suvedus visus faktus į vieną, jis suprato, kad žmonos ir kito vyriškio santykiai nebuvo vien tik platoniški. Žmona sėdėjo keleivio vietoje, šalia jo. Tada jis sustabdė automobilį ir nuo savo sėdynės ėmė žmoną purtyti, klausinėti, rėkti ant jos, sakyti ką galvoja, ką prisiminė. Klausdamas šaukė ar žmona jam buvo neištikima. Jam užvirė kraujas ir kai žmona jam pasakė, kad buvo neištikima, ir visa tai įvyko. Jis smogė žmonai su svarmeniu, kuris buvo tarp sėdynių. Kiek smūgių jai sudavė nežino. Pagal žmonai padarytus sužalojimus mano, kad ne mažiau dviejų smūgių. Jai pataikė į galvą ir ranką. Svarmenį turėjo mašinoje dėl savigynos, nes keliaudamas turėjo stambias pinigų sumas. Ankščiau to svarmens naudojęs savigynai nebuvo. Po smūgių svarmenį numetė automobilyje. Jis atsipeikėjo po to, kai pamatė, kad jo rankos yra kruvinos ir tai jį sustabdė. Suprato ką padarė. Jis žinojo, kad netoliese yra miestas, ir nuvežė žmoną į ligoninę. Žinojo, kad prie Lazdijų yra žiedas, norėjo nuvažiuoti į degalinę ir paklausti kur artimiausia ligoninė. Žmona buvo sąmoninga, kalbėjo kažką apie šeimą. Važiuodamas priekyje pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, padidino greitį, mirksėjo šviesomis, bet grietoji nestojo, tada jis užtvėrė savo automobiliu kelią ir greitoji sustojo. Pribėgęs prie sustabdyto medikų automobilio pasakė, kad sumušė žmoną ir jai reikia pagalbos. Žmoną nuvedė į greitosios automobilį, o jis važiavo iš paskos. Ligoninėje paprašė, kad jam iškviestų policiją, nes suprato, kad padarė nusikaltimą. Nurodo, kad buvo sunkioje psichologinėje situacijoje, negalėjo adekvačiai vertinti savo veiksmų. Anksčiau nėra mušęs žmonos. Labai gailisi, kad taip viskas įvyko. Jis su viskuo susitaikė, viską apgalvojo, nori pradėti naują gyvenimą, šiuo metu su žmona jokių santykių nėra, jie nesikalba. Gailisi, kad padarė šį nusikaltimą, sunkiai sužalojo žmoną, kad nesugebėjo suvaldyti savo emocijų.

Nukentėjusioji T. V., parodė, kad kaltinamasis jos vyras. Ji bendravo su kitu vyru, tai tęsėsi apie 6 mėn. Pažįstami su juo buvo seniai, dirbo kartu, paskui santykiai pasidarė kiti, ne tik darbiniai. Vyras perskaitė žinutes ir apie tai sužinojo. Susituokę su kaltinamuoju buvo 9 metus. Mano, kad neteisingai pasielgė su savo vyru ir sūnumi. Su tuo kitu vyru fizinių santykių nebuvo, bet šeimoje atmosfera buvo bloga. Vyras buvo įsižeidęs, prašė nesiskirti, išsaugoti šeimą, gyventi dėl vaiko. Sutuoktinis išeidavo iš namų ir vėl grįždavo, sakė, kad gyventi be jų negali. Prieš išvykimą į Lenkiją jis sužinojo, kad ji ir toliau bendrauja su kitu vyru. Kelionės metu jie tylėjo, kalbėjo tik buitiniais reikalais. Pravažiavo sieną, ji pasisiūlė vairuoti, o jam pamiegoti, bet jis nesutiko. Daugiau nieko nepamena, po Lietuvos sienos kirtimo ji užmigo ir daugiau nieko neatsimena. Ji užsiklojo, užmigo, pabudo jau ligoninėje. Jai buvo smegenų sukrėtimas, todėl ji daug ko neatsimena. Pamena, kad jai skaudėjo, bet pokalbio su D. nepamena. Skausmą pamena automobilyje, kai jis ėmė ją purtyti. To konflikto mašinoje metu ji galėjo vyrui pasakyti, kad ji jam buvo fiziškai neištikima. Dar namuose jis sakė, kad negali būti vien platoniški santykiai, sakė, kad kai grįš jie skirsis. Ligoninėje ne viską pamena. D. mama apmokėjo gydymą ir po 2 dienų ją parvežė į Baltarusiją. Baltarusijoje gydėsi 10 dienų ligoninėje. Po ligoninės ji norėjo pakeisti darbą, ir po 2 dienų išėjo į kitą darbą. Jai dėl sužalojimo liekamųjų reiškinių nėra likę. Ankščiau šeimoje smurto nėra patyrusi. Jokių pretenzijų dėl sužalojimo savo vyrui nereiškia, ieškinio taip pat nereiškia. Ji jam atleidžia. Prašo teismo jo vyro D. V. neteisti, nes jiems reikia auginti ir auklėti vaiką. Ji pati labai gailisi ir prašo jo atleidimo, bei teismo prašo sugrąžinti jiems tėvą ir vyrą.

Liudytoja A. Z., parodė, kad dirba Alytaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios pagalbos specialiste. Nurodė, kad važiavo GMP mašina iš iškvietimo ir jiems kelią blokavo kita mašina. Išlipo vyras pribėgo prie GMP mašinos, mojavo rankomis, kurios buvo kruvinos, prašė padėti, sakė, kad „užmušiau žmoną, nes ji man buvo neištikima“. Jie priėjo prie jo mašinos, pamatė priekyje sėdinčią moterį, jos galva buvo kruvina. Ji su vairuotoju ją persikėlė į savo mašiną ir atsivežė į Lazdijų ligoninę. Moteris savo kojomis prilaikoma įlipo į GMP automobilį. Vežant jai uždėjo tvarstį. Pakaušio srityje matėsi žaizda. Moteris kalbėjo, bet nerišliai. Pirminę pagalbą moteriai suteikė GMP automobilyje. Ligoninėje moterį perdavėm budinčiam traumatologui. Vairuotojas, kuris blokavo kelią iki Lazdijų ligoninės atvažiavo su savo automobiliu. Jis buvo prie ligoninės lauko durų. Paskui atvažiavo policija ir jį išsivežė. Po pusvalandžio pervežant moterį jau į Kauno klinikas pastebėjo, kad jos plaštakos sutinusios ir pamėlusios. Siuntime buvo parašyta, kad įtariamas kaukolės lūžimas.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Alytaus GMP stotyje vairuotoju. Prieš pusę metų, 2014-11-14 važiavo iš iškvietimo, buvo tamsu. Kartu buvo felčerė A. Z.. Iš paskos važiavo automobilis, kuris ilgosiomis šviesomis signalizavo sustoti, po to jis juos pasivijo, aplenkė ir sustabdė. Iš automobilio išlipo vaikinas ir ėmė šaukti, kad jam padėtų, nes jis užmušė žmogų. Stabdydamas vairuotojas buvo susijaudinęs, jam drebėjo rankos. Išlipo pažiūrėti. Pamatė, kad vaikino automobilyje moteris sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje. Jis pasakė, kad sudavė moteriai su svarmeniu. Sužalotą moterį atsivedė į savo mašiną, jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, ją atvežė į Lazdijų ligoninę. Vairuotojas važiavo iš paskos. Jis sakė, kad ta moteris jo žmona ir jis įtaria, kad ji jam buvo neištikima. Vyras sakė, kad ją myli, kad ši jam prisiekė vaiko sveikata, kad nieko nebuvo su tuo kitu vyru. Jis sakė, kad jaučiasi kaltas ir nori atsakyti už savo veiksmus. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Po to jie moterį vežė iš Lazdijų į Kauno klinikas.

Teismo psichologė – ekspertė V. J. paaiškino, kad ekspertizės atliko metu buvo konstatuota, kad remiantis D. V. paaiškinimais jis įvykio metu buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į jį psichotraumuojančią situaciją, pasireiškė dėl traumuojančių poveikių atsiradusios bei susikaupusios emocinės įtampos iškrovos forma ir turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, sutrikdė gebėjimą adekvačiai suvokti situaciją, valingai kontroliuoti savo veiksmus ir prognozuoti galimas jų pasekmes. Psichologijoje vartojama sąvoka, kaip stipraus susijaudinimo būsena, kas atitinka teisinę sąvoką „labai susijaudinus“. Stipraus susijaudinimo būsenos gali būti įvairios, gali būti ne tik klasikinis fiziologinis afektas, bet ir akumuliacinis afektas, reakcija į frustraciją, emocinės įtampos būsena, emocinio susijaudinimo. Jų pavadinimai skiriasi, bet jų poveikis žmogaus elgesiui yra toks pat. Tyrimą atliekant komisijoje buvo psichiatras ir psichologas. Psichologo išvada neprieštarauja psichiatrų išvadai. Kaltinamajam konstatuotas adaptacijos sutrikimas, jokio poveikio gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi. Pagal psichikos sveikatos būklę jis yra pakaltinamas, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis buvo tokioje emocinėje būklėje, kuri sutrikdė gebėjimą pilnavertiškai suvokti savo veiksmus ir juos valingai kontroliuoti. Emocinė būsena nėra psichikos sutrikimas, tai yra stiprus emocinis susijaudinimas, kuris nesiekia psichikos patologijos, yra trumpalaikė afektinė reakcija, kuri nėra psichikos sutrikimas. Jis suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, bet ta būsena apribojo jo valią valdyti veiksmus, trumpalaikė afektinė būsena. Trumpalaikės afektinės būsenos ir fiziologinio afekto būsenos mechanizmai yra panašūs, skirtumai yra dinamikoje, fiziologinio afekto būsena to pavadinti negaliu, bet tos abi būsenos įeina į spektrą to stipraus susijaudinimo būsenų, kurios turi esminės įtakos žmogaus elgesiui. Tai atitinka teisinę sąvoką „labai susijaudinus“. Fiziologinio afekto būsena kyla kaip staigus atsakas į vienkartinį traumuojantį poveikį, o emocinės įtampos būsenoje buvo palaipsniui kaupėsi emocinė įtampa, kuri akumuliavosi dėl kaltinamojo asmenybės, nes jis santūrus, save kontroliuojantis. Skiriasi parengiamoji fazė, todėl negalima to pavadinti fiziologinio afekto būsena. Buvo daug psichotraumuojančių poveikių, o paskutinis išprovokavo viską. Yra paprastas dvasinis susijaudinimas ir riba kai peržengiama, yra stiprus emocinis susijaudinimas, tam stipriam emociniam susijaudinimui, kuris turi įtakos žmogaus elgesiui priklauso viso šios būsenos ir fiziologinio afekto būsena, akumuliacinio afekto, emocinės įtampos būsena, kai peržengiamos paprasto susijaudinimo ribos. Stipraus susijaudinimo būsena turi įtakos žmogaus elgesiui. Lygybės ženklo negalima dėti tarp stipraus susijaudinimo ir fiziologinio afekto būsenos. Tiriant duomenų apie ribotą pakaltinamumą nebuvo gauta. Adaptacinis sutrikimas susiformavo dėl psichotraumuojančių poveikių, visa tai yra tos situacijos atspindys. Psichologiniam vertinime yra parašyta, kad emocijų valdymas sutriko, atsirado nebūdingos elgesio formos, buvo sutrikdytas jo gebėjimas valingai kontroliuoti savo veiksmus. Įvykio metu jis buvo stipraus susijaudinimo būsenoje, vienas iš požymių yra sąmonės susiaurėjimas kas sąlygoja ne visų įvykio aplinkybių prisiminimą. Jis buvo stipraus susijaudinimo būsenoje. Jis pakaltinamas dėl adaptacijos sutrikimo, o dėl emocinės būsenos jis nepilnai galėjo suvaldyti savo veiksmus. Emocinė būsena nėra psichikos sutrikimas, nors ir peržengė paprasto emocinio susijaudinimo ribas, bet nepriskiriama psichikos sutrikimo grupei, todėl kalba neina nei apie nepakaltinamumą, nei apie ribotą pakaltinamumą. Būsena stipriai susijaudinus atitinka teisinius kriterijus „didžiai susijaudinus“.

Iš 2014-11-20 įtariamojo D. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Kalvelių k. teritorijoje, kelio Leipalingis – Lazdijai – Kalvarija 17 kilometre, kurioje sustabdė vairuojamą automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir metaliniu svarmeniu smogė T. V. į galvą ir rankas. D. V. parodė vietą Lazdijų r. sav., Bajoriškių k. teritorijoje, kelio Leipalingis – Lazdijai – Kalvarija 30 kilometre, kurioje sustabdė greitosios pagalbos automobilį (1 t., 127-134 b. l.).

Iš 2014-11-14 Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK VPS OVP specialisto Ž. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-14 23.22 val. gautas pranešimas, kad 2014-11-14 apie 23.00 val. į VšĮ Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių atvežta sumušta Baltarusijos Respublikos pilietė T. V.. Nustatyta, kad 2014-11-14 iš Baltarusijos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobiliu „RENAULT ESPACE“, v.alst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko Baltarusijos Respublikos piliečiai, vairuotojas D. V. ir keleivė, jo sutuoktinė T. V.. Apie 22.30 val., kelyje Veisiejai – Lazdijai, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu D. V. metaliniu svarmeniu sudavė smūgius T. V. į galvą ir rankas. D. V., matydamas blogėjančią žmonos sveikatos būklę, skubiai ją vežė į Lazdijų m. medicininei pagalbai suteikti. Apie 22.50 val., Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Kuklių k. teritorijoje, pasivijo ta pačia kryptimi važiuojantį greitosios medicininės pagalbos automobilį, kurį sustabdė ir perdavė medikams sužalotą T. V., kuri buvo pristatyta į VšĮ Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių iš kur, įtariant kaukolės skliauto ir rankų lūžimus, ji pristatyta į LSMUL Kauno klinikas (1 t., 5 b. l.).

Iš 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta, nufotografuota įvykio vieta, esanti Lazdijų m., Lazdijos g. 5, Alytaus apskr. VPK Lazdijų r. PK pastato vidiniame kieme, kur yra automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas, aprašytas, nufotografuotas automobilis, užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimti drabužiai, metalinis svarmuo (1 t., 10-21 b. l.).

Iš 2014-11-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas, nufotografuotas nukentėjusiajai T. V. priklausantis automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu. (1 t., 25-34 b. l.).

Iš 2014-11-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas, nufotografuotas metalinis svarmuo, kuris paimtas 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu. Metalinis svarmuo yra pagamintas gamykliniu būdu, rudos spalvos. Svarmuo vientisas, 25 cm ilgio, 3,7 kg svorio, vidurys yra 10 cm ilgio, 3 cm pločio rankena, galai yra kamuolio formos, 7,5 cm skersmens. Svarmens kairėje pusėje yra įspausti skaičiai 075, dešinėje – skaičius 4. Svarmens dešinėje pusėje yra įspausta rombo figūra, gale yra raudonos spalvos dėmė 7X7 cm, kuri panaši į kraują (1 t., 37-41 b. l.).

Iš 2014-11-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas, nufotografuotas šalikas, kuris paimtas 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu. Medžiaginis šalikas yra pagamintas gamykliniu būdu, raudonos spalvos. Šalikas vientisas, 170 cm ilgio, 70 cm pločio, margintas gėlių raštais. Pusė šaliko yra šviesiai raudonos spalvos, kita pusė – tamsiai raudonos spalvos. Šaliko galuose yra kutai. Ant šaliko yra raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (1 t., 42-47 b. l.).

Iš 2014-11-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta, nufotografuota striukė, kuri paimta 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu. Vyriška striukė yra pagaminta gamykliniu būdu, tamsiai pilkos spalvos. Striukė su kapišonu, užsegama užtrauktuku, išorėje yra trys kišenės, užsegamos užtrauktuku. Ant striukės kairės ir dešinės rankovių, išorinėje pusėje, ties rankogaliais, yra mažos, raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Striukės vidinė dalis yra oranžinės spalvos, trys kišenės, etiketė su užrašu „MALIDINU MENS FASHION 48“, trys etiketės su užrašu „MALIDINU MENS FASHION“ ( 1 t., 48-53 b. l.).

Iš 2014-11-19 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašto matyti, kad T. V. buvo gydoma LSMUL Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2014-11-15 iki 17 d. Diagnozė: vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma, muštinė dešinės momeninės srities žaizda, atviras momenkaulio lūžimas, kairės rankos IV-to delnikaulio lūžimas. Ligoninėje buvo operuota skubos tvarka, susiūta galvos žaizda (1 t., 60 b. l.).

Iš 2014-12-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados matyti, kad T. V. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, muštinė dešinio momens srities žaizda, atviras dešinio momenkaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos IV delnikaulio lūžimas padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Atviras dešinio momenkaulio lūžimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kairės plaštakos IV delnikaulio lūžimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti metaliniu svarmeniu (1 t., 67, 68 b. l.).

Iš 2014-12-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados matyti, kad išanalizavus papildomai gautos medicininės dokumentacijos kopijas, galima teigti, kad T. V. 2014-12-09 specialisto išvadoje kvalifikuotas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis. Atviras dešinio momenkaulio lūžimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kairės plaštakos IV delnikaulio lūžimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 83, 84 b. l.).

Iš 2014-11-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų išvados matyti, kad detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui rekomenduoja D. V. nukreipti stacionariniam ištyrimui į Utenos ekspertinį skyrių (2 t., 34 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 25 d. – balandžio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad įtariamasis D. V. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris inkriminuojamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. V. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis D. V. gali būti apklaustas, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme, gali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę ir prasmę. Remiantis D. V. parodymais ir paaiškinimais, jis byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į jį psichotraumuojančią situaciją, pasireiškė dėl traumuojančių poveikių atsiradusios bei susikaupusios emocinės įtampos iškrovos forma ir turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, t. y. sutrikdė tiriamojo gebėjimą adekvačiai suvokti situaciją, valingai kontroliuoti savo veiksmus ir prognozuoti galimas jų pasekmes. Įtariamajam D. V. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., 68-74 b. l.).

Kaltinamojo D. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, paties kaltinamojo parodymais, bei kitais ištirtais rašytiniais įrodymais.

Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino <...>. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai T. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jai kaltinamasis kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia, mažiausiai 2 kartus metaliniu svarmeniu, smogė į galvą bei kairę ranką, tuo padarydamas jai muštinę dešinio momens srities žaizdą, atvirą dešinio momenkaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžimą. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiosios T. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo padaryti minėti sužalojimai. Kaip nustatyta, sužalojimai T. V. buvo padaryti kaltinamajam D. V. metaliniu svarmeniu, smogiant nukentėjusiajai į galvą bei kairę ranką. Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis D. V., būdamas subrendęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog smūgiuojant į žmogaus gyvybiškais svarbią kūno dalį – galvą, metaliniu svarmeniu, ne tik gali sužeisti nukentėjusiąją, bet ir kelia realų pavojų jos sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusiąją sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2014.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Tai iš teismo ištirtų įrodymų viseto matyti, kad kaltinamasis D. V. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau jo gynėja, advokatė I. Sabaitienė prašė jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į 136 str. kaip padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, tačiau toks prašymas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-155/2007, 2K-626/2007, 2K-92-699/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-275/1999). Jeigu tokio kaltininko atsako pasekmė yra nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį.

Iš 2015 m. kovo 25 d. – balandžio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis D. V. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris inkriminuojamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. V. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remiantis D. V. parodymais ir paaiškinimais, jis byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į jį psichotraumuojančią situaciją, pasireiškė dėl traumuojančių poveikių atsiradusios bei susikaupusios emocinės įtampos iškrovos forma ir turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, t. y. sutrikdė tiriamojo gebėjimą adekvačiai suvokti situaciją, valingai kontroliuoti savo veiksmus ir prognozuoti galimas jų pasekmes.

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichologė ekspertė V. Joneliūkštienė nurodė, kad kaltinamasis D. V. yra pakaltinamas, nes jis įvykio metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis galėtų būti pripažintas ir ribotai pakaltinamu. Kaltinamajam konstatuotas adaptacijos sutrikimas, jokio poveikio gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi. Pagal psichikos sveikatos būklę, nors kaltinamasis yra pakaltinamas, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis buvo stipraus emocinio susijaudinimo būklėje, kuri sutrikdė gebėjimą pilnavertiškai suvokti savo veiksmus ir juos valingai kontroliuoti. Emocinė būsena nėra psichikos sutrikimas, tai yra stiprus emocinis susijaudinimas, kuris nesiekia psichikos patologijos, ji yra trumpalaikė afektinė būsena. Kaltinamajam nustatyta stipraus emocinio susijaudinimo būsena negalima pripažinti fiziologinio afekto būsena.

Pasak kaltinamojo, jis buvo susijaudinęs dėl žmonos neištikimybės, apie kurią jis sužinojo dar prieš du mėnesius ir kelionės metu jam staiga sustabdžius vairuojamą automobilį, šaukimo ir žmonos purtymo išdavoje, neva gavęs patvirtinimą iš jos apie fizinę neištikimybę, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau du smūgius metaliniu svarmeniu ir sunkiai ją sužalojo. Itin įžeidžiančiu elgesiu teismų praktikoje laikoma neištikimybės aktas, kai jis yra tyčinis ar demonstratyvus. Tačiau dažniausiai tai siekiama atlikti slaptai, tikintis, kad artimas žmogus nesužinos, ir tokia veika nesudaro įžeidimo sudėties. Šiuo atveju nebuvo nustatytas tyčinis ar demonstratyvus neištikimybės aktas, nes bendraujama buvo slaptai, buvo neigiamas toks faktas, kaltinamajam apie jį sužinojus, nukentėjusioji jį neigė, o vis dėl to jai šį faktą pripažinus, ji dėl savo poelgio net teisme labai gailėjosi, atsiprašė savo sutuoktinio, prašė neskirti bausmės jos kaltinamam vyrui, prašė, kad būtų sugražintas vyras ir tėvas. Taigi šiuo atveju santuokinės neištikimybė nelaikytina neteisėtu elgesiu, ją nebent formaliai būtų galima priskirti tik nebent prie šiuo atveju kaltinamąjį įžeidžiančio poelgio. Taigi šiuo atveju iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad neištikimybės faktas buvo tik spėjamas, nes apie tariamą žmonos neištikimybę kaltinamasis sužinojo maždaug prieš du mėnesius iki įvykio ir jie dėl to aiškinosi santykius, sprendė ar išsaugoti santuoką. Prieš išvykstant į kelionę, tarp jų vėl įvyko konfliktas dėl žmonos tariamos neištikimybės, kurio metu buvo kalbama ir apie fizinę neištikimybę. Pasak kaltinamojo visos kelionės metu nuo Minsko iki Lazdijų rajono, kaltinamasis nuolat galvojo apie žmonos neištikimybę, kol pats save savo mintimis emociškai įaudrino, ir staiga sustabdęs automobilį šaukė ant žmonos, ją purtė, kol išgirdęs jo reikalaujamą patvirtinimą apie fizinę neištikimybę, sudavė jai svarmeniu. Iš šios situacijos matyti, kad smurto prieš žmoną išprovokavo ne nukentėjusiosios koks nors konkretus elgesys ar veiksmas, o paties kaltinamojo apmąstymai, jo paties padarytos išvados, nuolatinės mintys apie žmonos neištikimybę, dėl kurios jie aiškinosi keletą mėnesių, ir jo paties fiziniais ir psichologiniais veiksmais išreikalautas ir pageidaujamas žmonos atsakymas į jo klausimą dėl fizinės neištikimybės. Todėl įvertinus šią situaciją nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus, kada sunkiai sužalojo nukentėjusiąją, atliko staiga labai susijaudinęs dėl itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio.

Stiprų emocinį susijaudinimą tik kaip trumpalaikę afektinę būseną patvirtino ir Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės aktas ir teismo psichologė ekspertė, kuri nurodė, kad kaltinamajam įvykio padarymo metu fiziologinio afekto būsena nenustatyta. Remiantis bylos medžiaga, susijaudinimas ir įtampa kilo prieš du mėnesius iki įvykio, kuri vis augo ir brendo kaltinamojo galvoje, mintyse, kol galiausiai įvyko spontaniškas kaltinamojo pykčio proveržis. Tai nėra momentinė reakcija į kokį nors įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį. Tai kaltinamojo susikaupusių minčių, vaizduotės pasekmė. Nors ekspertė teisiamajame posėdyje nurodė, kad būsena stipriai susijaudinus atitinka teisinius kriterijus „didžiai ar labai susijaudinus“, tačiau teisinis vertinimas ir veikos kvalifikacija, yra išimtinai teismo prerogatyva. Taigi teismas konstatuoja, kad šiuo atveju sunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas fiziologinio afekto būsenoje ir negali būti kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį, kadangi ir nebuvo nustatyta aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visuma. Taigi remdamasis ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad įvykio metu D. V. galėjo visiškai suvokti savo veiksmų pobūdį bei esmę ir juos valdyti. Be to, įvertinus ekspertų išvadas apie D. V. asmenybės bruožus, charakterio bei elgsenos ypatumus ir konstatuotina, kad susidariusioje situacijoje kaltinamasis negalėjo būti ir nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) būsenos, todėl yra visiškai atsakingas už tyčinius suvoktus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo ypatingi tokiu laipsniu, kad būtų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kartu įvertinus minėtas kaltinamojo asmenybės ir būdo ypatybes, kad D. V. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną. Ši išvada dera ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2010.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis sužalojo savo žmoną būdamas stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos, tačiau jis nebuvo staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiosios itin įžeidžiančio poelgio, į šias aplinkybes teismas tik atsižvelgia spręsdamas bausmės kaltinamajam klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes, kaip tyčinis nusikaltimas, o kadangi kaltinamasis sužalojo savo šeimos narį – žmoną (sutuoktinę), veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiajai pagalbą, skubiai perduodamas ją medikams, aktyviais veiksmais bandė išvengti ir galimai išvengė sunkesnių padarinių, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad D. V. tyčia padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kad jis dirbantis, susituokęs, turi mažametį vaiką, anksčiau teismo neteistas, apie administracines nuobaudas byloje duomenų nėra, tiek nukentėjusiosios, tiek darbovietės charakterizuojamas gerai, taip pat teismas atsižvelgia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje, ieškinys byloje nepareikštas, teisme nukentėjusioji jokių pretenzijų savo sutuoktiniui – kaltinamajam neturėjo, prašė jo nebausti.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad D. V. bausmės tikslai bus pasiekti, jam už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., už kurio padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, paskyrus vienintelę už šį nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatant minimalų jos terminą. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.

Kardomoji priemonė – suėmimas, neišnykus jos skyrimo pagrindams, kaltinamajam nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. kaltinamajam D. V. teismo ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paskirta gynėja, advokatė I. Sabaitienė. Kadangi nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, todėl tokios išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297-299, 301-305, 307-308 str. teismas

nusprendžia:

D. V. (D. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-11-14 iki 2015-11-12.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomąją priemonę – suėmimą – D. V. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (paimtus 2014-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kurie yra saugomi Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK):

automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio du raktelius, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės registracijos sertifikatą Nr. DS 085, du draudimo polisus Nr. 3675872 ir Nr. BY/03/11247981, šaliką, vyrišką striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajai T. V.;

paketus, raudonos spalvos pėdsakus, metalinį svarmenį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

D. V. asmens pasą, prijungti prie jo asmens bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.