- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 2K-626/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; priteista iš E. V. nukentėjusiajam A. D. 2109,47 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendis pakeistas: iš nuteistojo E. V. nukentėjusiajam A. D. priteista 1288,37 Lt turtinės žalos atlyginimui, kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 19 d., apie 01.00 val. pramogų centre ,,Boulingo takas“, esančiame Mažeikiuose, Gamyklos g. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sumušė nukentėjusįjį A. D., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuomonė, jog jo veiksmai nėra kvalifikuotini pagal BK 136 straipsnį, yra nepagrįsta, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo bei taikymo praktikai. Teismas neigdamas didelio susijaudinimo būsenos galimybę nepagrįstai apsiribojo vien laiko tarpo tarp įžeidimo ir sunkaus kūno sužalojimo padarymo vertinimu, tačiau neįvertino nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio, jo būsenos ir kitų bylos aplinkybių. Būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų (ypač paskutinių) įžeidinėjant ir plūstant jis prarado savitvardą. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ir nevertino vaizdo medžiagos, liudytojų T S., D. A., A. P., A. M. parodymų, kurie įrodo nukentėjusiojo veiksmus prieš jį ir kitus asmenis. Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas kitus motyvus, dėl ko jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, tuo pačiu atmetė pirmosios instancijos teismo argumentą, dėl ko nusikalstami veiksmai nebuvo padaryti afekto būsenoje.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje surinkta medžiaga neįrodo jo kaltės. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytų taisyklių ir tendencingai vertino įrodymus, vadovaudamiesi tik kaltinančiais įrodymais. Teismai, vertindami medicinos specialistų išvadas, neatsižvelgė į tai, kad šių išvadų nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Liko neįvertinta itin svarbi bylos aplinkybė, kuri patvirtina specialisto išvadą Nr. 3005-05(03) apie tai, kad nukentėjusysis kaukolės sužalojimus galėjo patirti griūdamas bei į ką nors atsitrenkdamas. Be to, byloje nustatyta, kad konflikto bare metu nukentėjusiajam nebuvo padaryta kirstinių pakaušio žaizdų, sietinų su pagrindiniu sužalojimu. Iš specialisto išvados neaišku, kuo pasireiškė nukentėjusiojo klinikinės būklės pasikeitimas (jei jis traumą patyrė bare), kurį neigė pats nukentėjusysis. Byloje nebuvo ištirta, ar pagrindinis sužalojimas nukentėjusiajam nebuvo padarytas kitų asmenų, taip pat nenustatytas ir neapklaustas asmuo, parvežęs nukentėjusįjį iš įvykio vietos į namus. Vertindami nukentėjusiojo parodymus teismai neatsižvelgė į tai, kad jie tendencingi bei prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Kasatorius pažymi, jog surašant nuosprendį buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai, nes iš aprašomosios dalies nėra aišku, ar jis yra nuteistas ir už mušimą ne tik bare, bet ir lauke. Taip pat ir kaltinime nėra išskirtos nukentėjusiojo mušimo vietos, dėl ko kasatorius neturėjo galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme. Nuteistojo manymu, teismai privalėjo atriboti smūgius, sunkiai sutrukdžiusius nukentėjusiojo sveikatą ir smūgius, sukėlusius kitas pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasatoriui taip pat neaišku, ar į nurodytus smūgius yra įskaityti ir kitų asmenų suduoti smūgiai ne baro patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo
Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes E. V. padarytą veiką reikėjo kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, o ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.
Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007). Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/1999 // Teismų praktika, 1999, Nr. 11). Jeigu tokio kaltininko atsako pasekmė yra nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį.
Teismų nustatytos E. V. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai tėra vienintelė aplinkybė, atitinkanti BK 136 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. E. V., apklaustas kaltinamuoju, parodė, kad jį išvedė iš pusiausvyros keletas A. D. suduotų smūgių, kuriuos skyrė tam tikras laiko tarpas. Apie kokius nors įžeidžiančius nukentėjusiojo žodžius kaltininko atžvilgiu parodyta nebuvo, tik užsiminta, kad A. D. priėjęs prie E. V. ir kažką pasakęs, bet šis nesupratęs ką. Kasaciniame skunde nuteistasis jau kitaip nusako nukentėjusiojo veiksmus bei nurodo kitą nesusivaldymo priežastį: „ir kada jis pradėjo mane įžeidinėti bei plūsti, aš nesusivaldžiau ir puoliau jį“. Taigi kasatorius teigia, kad jis staiga labai susijaudino dėl nukentėjusiojo veiksmų, tačiau nuo kokių konkrečiai, nuosekliai nepaaiškino. Be to, A. D. smurtinių veiksmų ir konflikto inicijavimo versijos nepatvirtina kiti teismų ištirti įrodymai. Liudytojai D. A., A. M., T. S., A. P. ir L. V. patvirtino nuoseklius nukentėjusiojo A. D. parodymus apie tai, kad pastarasis nesudavė smūgių nuteistajam ir su juo nekonfliktavo prie stalelio. Tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tiek filmuota vaizdo medžiaga patvirtina teismo išvadą, jog prie baro kilęs susistumdymas ir konfliktas tarp ten buvusių asmenų su visomis iš to išplaukusiomis pasekmėmis įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, o ne dėl priežasčių, kurias nurodo nuteistasis. Juolab, kad E. V. parodymuose išreikšta aiški padarytos veikos motyvacija tik primušti ir pamokyti A. D. už jo veiksmus paneigia afekto būsenos atsiradimą veikos padarymo metu ir nurodo į apgalvotą kaltininko veikimą tyčia.
Nesant duomenų apie neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį kaltininko atžvilgiu, teismai pagrįstai nagrinėjo E. V. veiksmus konflikto metu bei įvertino tą aplinkybę, kad pasak E. V., jis iš pradžių tik ramino nukentėjusįjį, o po to jį puolė. Laiko tarpas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko veiksmų yra viena iš būtinų įvertinti aplinkybių nustatinėjant afekto būsenos galimybę įvykio metu, tad kasatoriaus argumentas apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo akcentuoti šios aplinkybės, yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad E. V. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nenustačius fiziologinio afekto požymių nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį nėra pagrindo.
Kasatorius skundžiasi tendencingu įrodymų vertinimu, o ypač – specialistų išvadų, kuriose konstatuojami nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, vertinimu teisme atsižvelgiant į kitus bylos duomenis. Byloje pateiktų specialisto išvadų duomenys yra svarbus įrodymas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui nustatyti, todėl teismai pagrįstai juos ištyrė ir analizavo itin išsamiai. Pirmojoje specialisto išvadoje Nr. 3005-05(03) konstatuota, kad A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl traumuojančio smūginio poveikio į pakaušio kairę pusę, kai lūžo kaukolės skliautas ir pamatas kaukolės smegeninės dalies pakaušinės srities kairėje pusėje. Papildomoje komisijinėje specialisto išvadoje Nr. KG 1/06 (03) patikslintas sužalojimo mechanizmas, nes tyrimui papildomai buvo pateikta įvykio vaizdo medžiaga. Vadovaujantis šia išvada nustatyta, kad būtent E. V. smūgių pasėkoje A. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvados 3 punkte nurodyta, kad po E. V. smūgių nukentėjusiajam nustatytas ženkliai pasikeitęs pastarojo fizinis aktyvumas – asmuo nebesipriešino, kūnas buvo suglebęs, neatliko jokių veiksmų, judesių. Užfiksuota asmens klinikinė būklė E. V. poveikio metu ir po šio poveikio A. D. atspindi patirtą sunkią galvos smegenų traumą. Šio asmens poveikiai buvo į patirto A. D. kaukolės lūžio projekciją. Kasaciniame skunde teigiama, kad iš specialisto išvados neaišku, kuo pasireiškė nukentėjusiojo klinikinės būklės pasikeitimas, tačiau būtent šiame punkte tai ir yra išdėstyta. Be to, teisme apklaustas ekspertas patikslino, kuo pasireiškė klinikiniai požymiai, atspindėję patirtą sunkią galvos smegenų traumą. Ekspertas paaiškino, kad stebint filmuotą medžiagą, akivaizdžiai matosi nukentėjusiojo būklės pasikeitimas, nes mušamas žmogus negirtėja ir akivaizdu, jog muštynių metu alkoholis vartojamas nebuvo. Tai patvirtina ir nukentėjusysis, kuris teisme parodė, kad nuo nuteistojo smūgių bare jis buvo praradęs sąmonę. Išvados 4 punkte pažymėta, kad poveikis į A. D. galvos pakaušinės dalies kairę pusę tiek trankant jo galvą į grindis, tiek spiriant batu apauta koja tyrimui pateiktoje filmuotoje medžiagoje buvo vieno ir to paties asmens – E. V.
Specialistų išvados pilnai atitinka faktines aplinkybes, akivaizdžiai atsispindinčias filmuotoje medžiagoje, kuri taip pat yra įrodymas byloje. Teismai tinkamai įvertino abi specialistų išvadas ir pagrįstai nustatė, kad išvados yra aiškios, išsamios, konkrečios, patvirtina viena kitą, o antroji papildo pirmąją. Pagal šias išvadas yra aiškiai nustatytas sunkaus sveikatos sutrikdymo A. D. mechanizmas. Taigi teismai, vertindami įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad surašant nuosprendį buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai, nes iš aprašomosios dalies nėra aiški veikos, dėl kurios padarymo kaltinamas E. V., vieta ir neatskirti smūgiai, dėl kurių nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir kitas pasekmes. Šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti, nes tiek E. V. pareikštame kaltinime, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus ir kokioje vietoje E. V. atliko, kokias pasekmes sukėlė nuteistojo veiksmai, ir kad pagal kilusias pasekmes A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti.