Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 MGL (3500 Eur) bauda, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą.

R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 23 d.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant R. B. priklausantį automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2025 m. sausio 20 d., apie 16:20 val., šalia pastato esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnai, 17 val. 27 min. patikrinę jos blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest“ nustatė 2,85 promilių neblaivumą. Tokie R. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. B. parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas rodo, jog kaltinamoji parodymus bando derinti prie byloje apklaustų liudytojų parodymų, taip pat kitais duomenimis nustatytų aplinkybių, neteisingai paaiškina aplinkybes, meluoja turėdama tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neabejoja, kad kaltinamoji į įvykio vieta atvažiavo jau būdama neblaivi. Neblaivumas patikrintas praėjus apie 40 minučių po vairavimo, vertinant, kad nustatytas itin didelis neblaivumas, ženkliai viršijantis ribą nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamoji vairavo automobilį esant didesniam nei 1,51 promilės neblaivumui. Teismas sprendė, kad faktinės aplinkybės nustatytos ir R. B. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, alkotesteriu duomenimis, pareigūnų vaizdo kameromis fiksuotais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, įvertinus jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad vairuota vietovėje pasižyminčioje pakankamai dideliu eismu, esant dideliam neblaivumui, teismas nusprendė skirti sankcijoje numatytą baudos bausmę, kuri didesnė už įstatyme numatytą minimalią. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji savo elgesio galimų pasekmių nevertino, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant artimą vidurkiui. R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu, kurio savininkė pati ir yra. Be šios transporto priemonės kaltinamoji nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir turi būti konfiskuota.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios R. B. gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina R. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus ir palyginusi juos su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad liudytojų parodymai dėl visų bylos aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, išsamūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) ir jais rėmėsi spręsdamas R. B. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys (tarnybinis pranešimas, daiktų bei vietos apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašai ir kt.). Teisėjų kolegija liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, nes nėra pagrindo jais abejoti.

23. Iš 2025 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, taip pat nusikalstamos veikos priemonė, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra gatvėje, netoli gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), matomas pilkos spalvos automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio vidų, salono priekinėje dalyje ant keleivio sėdynės matomas automobilio registracijos liudijimas. Salono viduje daugiau įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos ant pastato (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).

25. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad įvykio metu buvo užfiksuota, jog R. B. neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens būklę nustatyta, kad R. B. tiesia linija eiti negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, būdama atsimerkus ir užsimerkus, gali. R. B. nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 1 val. 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu 17.02 val. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 17.27 val. nustatytas 2,85 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 51).

26. Alkotesterio tikrinimų istorijoje užfiksuota, kad R. B. 2025 m. sausio 20 d. pirmu tikrinimu 17.02 val. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas alkotesteriu, antru tikrinimu 17.27 val. nustatytas 2,85 prom. neblaivumas alkotesteriu (b. l. 52-53).

28. Iš 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėtas A. J. pateiktas vaizdo kamerų įrašas, kuriame matomas kiemo ir gatvės vaizdas adresu (duomenys neskelbtini) 17:10:25 fiksuojama kaip kelio dešinėje pusėje pastatomas pilkos spalvos automobilis, matoma, kad užvažiuojama ant kažkokio aukštesnio paviršiaus automobilio vairuotojo puse ir pavažiuojama atbuline eiga. 17:10:50 automobilio lempos užgesinamos. 17:25:51 atidaromos automobilio vairuotojo durelės. 17:31:50 iš automobilio išlipa žmogus ir uždaro dureles, pereina per kelią, užlipus ant kelkraščio ir juo paėjus pereina per vartelius ir nueina link pastato takeliu. 17:37:00 pareina ankščiau minėtas žmogus rankose laikydamas vaiką, be einant susvirduliuoja ties varteliais ir nuo takelio nulipa ant žolės. Praėjus vartelius nueina link dešinės vaizdo įrašo pusės po to nulipa ant kelio ir eina į kairę vaido įrašo pusę, sustoja prie ankščiau minėto pilko automobilio ir sustoja prie galinių vairuotojo pusės durelių. 17:38:56 prie minėto automobilio prieina dar vienas žmogus (liudytoja Ž. M.). 17:39:42 prie automobilio pribėga dar vienas žmogus (liudytoja R. V.). 17:40:43 prieina dar vienas žmogus su raudona striuke (liudytoja A. S.). Įrašas trunka 35 min. 59 sek. (b. l. 41-43). Pateikta informacija ir fotonuotrauka nustatyta, kad vaizdo įraše fiksuojamas laikas nuo realaus laiko skiriasi 53 minutėmis (rodomas vėlesnis laikas) (b. l. 31, 35).

29. Iš 2025 m. sausio 24 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad siekiant patikrinti R. B. parodymus buvo nuvykta į automobilių saugojimo aikštelę „T“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), su tikslu apžiūrėti automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškoti įtariamosios nurodyto alkoholio butelio „Tores 5“, 0,5 l talpos automobilyje, tačiau butelio nebuvo rasta nei automobilio salone, nei daiktadėžėse, nei bagažinėje (b. l. 72).

30. Iš 2025 m. sausio 24 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su R. B., nustatyta, kad tyrėja mobiliuoju telefonu susisiekė su R. B. dėl atvykimo apklausai laiko patikslinimo. Pokalbio metu R. B. nurodė, kad automobilio nevairavo ir, kad automobilį vairavo jos draugė (tikslios draugės nenurodė), kuri R. B. atvežė iki darželio teritorijos ir paleido. R. B. buvo nurodyta, kad visus parodymus pateiks tyrėjai atvykusi į apklausą. Tą pačią dieną vėliau paskambino R. B., kuri nurodė, kad labai prastai jaučiasi dėl visos kilusios situacijos ir į apklausą atvykti negali (b. l. 73-74).

31. Kaip matyti, nuteistosios R. B. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad R. B. teigė, jog alkoholį įvykio dieną vartojo prieš pusantros valandos iki transporto priemonės vairavimo. Teigė, kad išgėrė tik skardinę alaus. Po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, apeliantė teigė, kad vairavo transporto priemonę išgėrusi alaus, tačiau nenurodė, kad alkoholį vartojo automobilyje. Prieš pirmąją apklausą R. B. nurodė, kad ji pati iš vis nevairavo automobilio, ją iki dukros darželio atvežė draugė, tačiau nenurodė konkretaus asmens. Nors iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilį vairavo būtent pati R. B. ir jokių kitų asmenų su ja atvykę nebuvo. Vėliau apklausos metu nuteistoji teigė, kad stiprų alkoholį „Tores 5“ ji gėrė automobilyje jau atvykusi prie darželio, nors policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotoje automobilio aplinkoje, jokių alkoholio tarų nematyti. Nors nuteistoji teigė, kad alkoholio butelį buvo įsidėjusi į kuprinę, tačiau iš policijos pareigūno vaizdo kameros įrašo matyti, kaip kaltinamoji įvykio vietoje kuprinėje kažko ieško, matoma prasegtos kuprinės dalis turinio, tačiau alkoholio butelis nematomas. Be to, pati nuteistoji policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, taip pat nenurodė, kad alkoholį vartojo automobilyje jau po vairavimo. Kadangi nuteistosios parodymai viso proceso metu ne tik nuolat keitėsi, bet ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims, tokius nuteistosios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

32. Tikslinant įvykio aplinkybes ir įvertinus kameros nurodytą 53 minučių laiko paklaidą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. B. atvažiavo į įvykio vietą apie 16.17 val., automobilio vairuotojo durelės atidarė 16.32 val., o 16.38 val. išlipo iš automobilio. Pirminis patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo 17.02 val., kuriuo nustatytas 2,86 prom. girtumas. Antras patikrinimas buvo 17.27 val., kuriuo nustatytas 2,85 prom. girtumas.

33. Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo R. B. atvykimo į įvykio vietą ir išlipimo iš automobilio, praėjo vos 21 minutė. Akivaizdu, jog per tokį trumpą laiko tarpą nuteistoji nebūtų sugebėjusi išgerti tokio alkoholio kieko, kad jos organizme būtų nustatytas net 2.85 promilės alkoholio. Taigi apeliaciniame skunde nuteistosios nurodytą aplinkybę, kad R. B. buvo išgėrusi stipraus alkoholio po transporto priemonės vairavimo, paneigia byloje esantys įrodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. B. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo bei vairavimo metu jos neblaivumas buvo didesnis nei 1,51 promilės.

34. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką, tame tarpe ir R. B. atliktus veiksmus dėl vairavimo neblaiviai, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Dėl kitų baudžiamosios bylos klausimų

35. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

36. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

37. Nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. B. anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. B. tris kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai parodo neatsakingą asmens požiūrį į eismo saugumą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

38. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirta baudos bausmė, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytą minimalų – 70 MGL bauda (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą numatyta nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. B., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 metus ir automobilio konfiskavimas) yra proporcingos tiek jos padarytam nusikaltimui, tiek jos asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti R. B. švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

40. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra

41. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 10 d. pirminė pažyma dėl 91,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistosios R. B., teikiant jai antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apeliantės valios. Esant tokioms aplinkybėms, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš R. B. valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios R. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.