- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-679-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01640-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- S. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei S. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui S. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi J. R. nustatymo.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės J. R. gyvenamąją vietą su atsakove pagal atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukterimi pagal jos teikiamą siūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi nutarta patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovės 2020 m. vasario 14 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
4. Atsakovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas 2020 m. vasario 28 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino jos su ieškovu sudarytą taikos sutartį. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui. Ji bylą vedė per atstovą. Patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių teismas nepaskirstė.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą, prašo atsakovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad su ieškiniu kreipėsi į teismą todėl, kad su atsakove susitarti nepavyko. Nurodo, kad atsakovė trukdė jam matytis ir bendrauti su dukra, todėl kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir į teismą.
6. Ieškovas papildomu atsiliepimu nurodė, kad jam atsiųstame laiške atsakovė rašė, kad tai jos noru jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tai yra ji netiesiogiai prisipažino neleidusi jam bendrauti su dukra, taip pat iš jos laiškų turinio aišku, kad ji daro įtaką dukros nuomonei apie jį, formuoja neigiamą jos požiūrį apie jį ir jo artimuosius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (advokato padėjėjo pagalbos išlaidų) tarpusavyje nepaskirstyti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad iš 2020 m. kovo 14 d. teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio matyti, kad šalys taikos sutartimi išsprendė ginčą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kitų susijusių reikalavimų. Šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad „šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui“. Nagrinėjamu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tai yra pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.
7.2. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovo teikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į skyrių prašydamas tarpininkavimo susitinkant su dukra; kad ieškovas nurodė, kad atsakovė riboja ieškovui galimybę bendrauti su mergaite, grasina juos išskirti, labiau leidžia manyti, kad atsakovė trukdė ieškovui matytis ir bendrauti su dukra, formavo neigiamą dukros požiūrį į tėvą. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio padavimą sąlygojo atsakovės elgesys, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės veiksmų. Teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teiktą pagalbą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nutarė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavyje nepaskirstyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) S. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė apeliantės kaltę iš esmės pasiremdamas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo paskirstas tik vienas parengiamasis teismo posėdis. Apeliantės teigimu šiuo atveju teismas priimdamas nutartį nustatė prejudicinį faktą, kuriuo nustatė apeliantės kaltę, nors teismas iš esmės neperėjo prie įrodymų nagrinėjimo.
8.2. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ir ieškovas yra kaltas dėl teisminio proceso, kadangi ieškovas nesutiko su apeliantės siūlomomis taikos sutarties sąlygomis. Teigia, kad ieškovas be kita ko terorizavo atsakovę, atsisakydavo taikaus susitarimo, tyčiojasi iš apeliantės, be to nemoka išlaikymo vaikams
Atsiliepimas
9. Ieškovas S. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl proceso. Teigia, kad apeliantė melagingai nurodo, kad ieškovas vienareikšmiškai atsisakydavo sudaryti taikos sutartį. Nurodo, kad apeliantė sąmoningai nurodydavo tokias sutarties sąlygas, kurios nebūdavo palankios ieškovui. Teigia, kad apeliantė trukdė ieškovei bendrauti su vaiku, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą.
9.2. Ieškovas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantės elgesys buvo pagrindas inicijuoti civilinę bylą, apeliantės argumentai apie ieškovą yra šmeižtas, todėl teismas tinkamai įvertinęs bylos medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai nustatė ieškovės kaltę. Nurodo, kad ieškovas elgėsi netinkamai, nesutiko su taikos sutarties sąlygomis. Ieškovas su apeliantės argumentais nesutinka, iš esmės nurodo, kad apeliantės argumentai dėl ieškovo veiksmų yra šmeižtas, be to apeliantė ne kartą sąmoningai teikė sutarties sąlygas, kurios yra nepalankios ieškovui. Mano, kad teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
12. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, civilinę bylą nutraukus.
13. Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės – patvirtinus ieškovo ir apeliantės sudarytą taikos sutartį, byla nutraukta. Iš Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 28 d. nutarties matyti, kad šalys taikos sutarties 2 punktu susitarė, kad „ šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, darė išvadą, kad šiuo atveju, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.
14. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi J. R.. Byloje apeliantė 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės J. R. gyvenamąją vietą su apeliante, nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamete dukra tėvo ir vaiko ryšiui atkurti pereinamąjį šešių mėnesių laikotarpį pagal priešieškinio tvarką, įpareigoti ieškovą pereinamojo laikotarpio metu išklausyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus. Kaip matyti šalių ginčą pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi nutarta perduoti teisminei mediacijai ir pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliantės atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo apeliantės kaltės, kaip pažeidusios vaiko teises, o sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, atsižvelgė į tai, kad byla nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį, todėl teismas konstatavo, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios apeliantės veiksmų.
18. Teismo vertinimu, byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovas ieškiniu, tiek apeliantė priešieškiniu reiškė byloje savarankiškus reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu šalys sutiko ginčą spręsti taikant mediacijos procedūrą, teikė taikos sutarties projektą, kurį pirmosios instancijos teismas patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nutardamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei tinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 11-18 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, jų atsiliepimu į atskirąjį skundą priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.