Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. R., išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. R. ir atsakovas R. R. yra susilaukę vaiko – sūnaus R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1563-636/2012 patvirtinta pareiškėjų L. R. ir R. R. 2012 m. balandžio 27 d sudaryta sutartis dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte šalys nustatė R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. R. tvarką, kuri nurodyta šio sprendimo 2 punkte. Taigi, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo nustatyta konkreti tėvo R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. R. tvarka.

Bylos duomenimis, dėl teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos tinkamo nevykdymo, atsakovas 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1563- 636/2012 jam išdavimo, teismas išnagrinėjęs atsakovo pateiktą prašymą, jį atmetė. 2022 m. kovo 23 d. ieškovė kreipėsi pagalbos į Skyrių, Skyriaus bei Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistų iniciatyva buvo atlikta atvejo vadyba bei 2022 m. balandžio 14 d. buvo sudarytas „Pagalbos planas“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, surašytini sutrumpinti motyvai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaiko motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Teismas pažymi, kad abu tėvai įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį teismas atkreipia dėmesį į įstatymo reglamentuojamas tėvų teises ir pareigas vaikams ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

Iš ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos sąlygų matyti, kad siekiama nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri galėtų būti įgyvendinta pagal esamą situaciją. Teismo vertinimu šiuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma ne tik dėl objektyvių aplinkybių, atsakovo pasikeitusios gyvenamosios vietos, tačiau ir dėl kilusio tarp šalių konflikto, abiejų tėvų nesugebėjimo tarpusavyje bendradarbiauti, tartis ir spręsti iškilusius klausimus tarpusavio kompromisiniais sprendimais. Teismas sprendžia, kad pagal esamą situaciją, siekdamos užtikrinti vaiko interesus bei pašalinti kliūtis teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui, šalys turėtų dėti maksimalias pastangas gerinant tarpusavio bendradarbiavimą vykdant nustatytą bendravimo tvarką.

Atsižvelgus į išdėstytą, yra pagrindas pakeisti 2012 m. gegužės 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1563-636/2012 2 punktu nustatytą atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. R. tvarką ją išdėstant: 2. Nepilnamečio sūnaus R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas R. R., po santuokos nutraukimo gyvenantis skyrium, turi teisę ir pareigą auklėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu vystymuisi bei žemiau nustatyta tvarka bendrauti su juo. Visi klausimai, susiję su sūnaus auklėjimu ir R. R. bendravimu su juo, sprendžiami sutinkamai su įstatymu, taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo norą: 2.1. R. R., jeigu būna Lietuvoje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., be to, darbo dienomis kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, be to, suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt., taip pat turi teisę bendrauti garso arba vaizdo programų (Messenger ir pan.) pagalba pagal savo ir sūnaus poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.); 2.2. R. R., jeigu būna užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi tik garso arba vaizdo programų (Messenger ir pan.) pagalba pagal savo ir vaiko poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.); 2.3. R. R., jeigu būna Lietuvoje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi neporiniais metais per sūnaus gimtadienį, per didžiąsias šventes (Šv. Kalėdos, Naujuosius metus, Šv. Velykas), taip pat per Tėvo dieną bei savo gimtadienį švenčių ir poilsio dienomis nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas švenčių ir poilsio dienomis gali būti neribojamas), o darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 18.00 val., užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, be to, suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.; 2.4. R. R. turi teisę bendrauti su savo sūnumi ne mažiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas vieną kartą per metus sūnaus rudens, žiemos arba pavasario atostogų metu, jei sūnaus atostogos sutampa su jo paties atostogomis, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas gali būti neribojamas), užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.; 2.5. R. R. turi teisę bendrauti su savo sūnumi ne mažiau kaip 1 (vieną) mėnesį sūnaus vasaros atostogų metu, jei tai sutampa su jo paties atostogomis, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas gali būti neribojamas), užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.; 2.6. R. R., bendraudamas su sūnumi pagal 2.4. ir 2.5. punktus, turi teisę, ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų suderinęs tai su vaiko motina L. R. bei gavęs jos ir sūnaus sutikimus, savo sąskaita ne dažniau kaip 2 (du) kartus per metus išsivežti jį į užsienio valstybę, užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. vaiko buvimo užsienyje metu susisiekti su juo telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt. 2.7. R. R. apie kiekvieną savo būsimą bendravimą su sūnumi telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, pranešti vaiko motinai L. R., o nesant galimybių jam bendrauti su sūnumi aukščiau nurodytomis sąlygomis (jo paties ar sūnaus liga arba kitos svarbios priežastys), R. R. ir L. R. apie tai privalo pranešti vienas kitam telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, bei tokiais atvejais bendravimas nukeliamas į kitą dieną, savaitgalį ar kitas atostogas, bei papildant 2.8. punktu - R. R. ir vaiko motinai L. R. susitarus bei atsižvelgus į pačio sūnaus norą ir jo interesus, aukščiau nustatyta R. R. bendravimo su savo sūnumi tvarka gali būti keičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 94 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 120 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur sumokėti 2022 m. gegužės 4 d., 420 Eur sumokėti 2022 m. liepos 22 d.). Ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškovė jam sumokėjo 140 Eur už visas teisines konsultacijas byloje, patarimus bei kitas teisines paslaugas (2 val.); 700 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui bei 280 Eur už pasirengimą atstovauti bei atstovavimą 2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. spalio 12 d. parengiamuosiuose/teismo posėdžiuose (viso 4 val.).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau nesutinka atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, teigdamas, kad šalys galėjo sutarti ir nesikreipus ieškovei į teismą. Ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog vykdant mediaciją, atsakovui buvo elektroniniu paštu nusiųsta ta pati bendravimo su sūnumi tvarka, kuri pateikta teismui, tačiau atsakovas su ja nesutiko, keldamas savo reikalavimus, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, elektroniniai laiškai. Po ieškovės atstovo advokato nurodytų argumentų, atsakovas pripažino, kad jis sutiko su pateiktu ieškiniu, pamatęs bylinėjimosi išlaidas, jų dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad privalomoji neteisminė mediacija buvo nutraukta dėl atsakovo nesutikimo su ieškovės siūloma ir pateikta bendravimo su sūnumi tvarka, į tai, kad atsakovas sutiko su pateiktu ieškiniu tik po kreipimosi į teismą, į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą išlaidų už ieškinio pateikimą dydį 4 450 Eur (1 780 x 2,5) (ieškovė už ieškinio surašymą sumokėjo 700 Eur), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą 178 Eur (1 780 x 0,1) (ieškovės advokato nurodyta 1 val. įkainis 70 Eur), teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. ieškovei atlygintina visa 1 120 Eur patirta advokato teisinei pagalbai apmokėti suma.

Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 214 Eur (94 Eur žyminio mokesčio, 1 120 Eur advokato išlaidų) priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1563-636/2012 patvirtintos pareiškėjų L. R. ir R. R. 2012 m. balandžio 27 d sudarytos sutarties dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių 2., 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6. ir 2.7. punktus bei išdėstyti juos taip:

2. Nepilnamečio sūnaus R. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas R. R., po santuokos nutraukimo gyvenantis skyrium, turi teisę ir pareigą auklėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu vystymuisi bei žemiau nustatyta tvarka bendrauti su juo. Visi klausimai, susiję su sūnaus auklėjimu ir R. R. bendravimu su juo, sprendžiami sutinkamai su įstatymu, taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo norą:

2.1. R. R., jeigu būna Lietuvoje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., be to, darbo dienomis kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, be to, suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt., taip pat turi teisę bendrauti garso arba vaizdo programų (Messenger ir pan.) pagalba pagal savo ir sūnaus poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.);

2.2. R. R., jeigu būna užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi tik garso arba vaizdo programų (Messenger ir pan.) pagalba pagal savo ir vaiko poreikį, norą bei galimybes, suderinus tarpusavyje, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (netrukdo mokymuisi, kitiems užsiėmimams, miegui ir kt.);

2.3. R. R., jeigu būna Lietuvoje, turi teisę bendrauti su savo sūnumi neporiniais metais per sūnaus gimtadienį, per didžiąsias šventes (Šv. Kalėdos, Naujuosius metus, Šv. Velykas), taip pat per Tėvo dieną bei savo gimtadienį švenčių ir poilsio dienomis nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas švenčių ir poilsio dienomis gali būti neribojamas), o darbo dienomis nuo 16.00 val. iki 18.00 val., užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, be to, suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

2.4. R. R. turi teisę bendrauti su savo sūnumi ne mažiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas vieną kartą per metus sūnaus rudens, žiemos arba pavasario atostogų metu, jei sūnaus atostogos sutampa su jo paties atostogomis, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas gali būti neribojamas), užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

2.5. R. R. turi teisę bendrauti su savo sūnumi ne mažiau kaip 1 (vieną) mėnesį sūnaus vasaros atostogų metu, jei tai sutampa su jo paties atostogomis, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (sūnaus pageidavimu bendravimas gali būti neribojamas), užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. susisiekti su sūnumi telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

2.6. R. R., bendraudamas su sūnumi pagal 2.4. ir 2.5. punktus, turi teisę, ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų suderinęs tai su vaiko motina L. R. bei gavęs jos ir sūnaus sutikimus, savo sąskaita ne dažniau kaip 2 (du) kartus per metus išsivežti jį į užsienio valstybę, užtikrindamas iki nustatyto laiko sūnaus grįžimą į jo gyvenamąją vietą bei sudarydamas sąlygas vaiko motinai L. R. vaiko buvimo užsienyje metu susisiekti su juo telefonu ar kt. ryšio priemonėmis, taip pat suteikdamas jai visą informaciją apie sūnaus buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

2.7. R. R. apie kiekvieną savo būsimą bendravimą su sūnumi telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, pranešti vaiko motinai L. R., o nesant galimybių jam bendrauti su sūnumi aukščiau nurodytomis sąlygomis (jo paties ar sūnaus liga arba kitos svarbios priežastys), R. R. ir L. R. apie tai privalo pranešti vienas kitam telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 1 (vienai) kalendorinei dienai iki bendravimo pradžios, bei tokiais atvejais bendravimas nukeliamas į kitą dieną, savaitgalį ar kitas atostogas.

Papildyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1563-636/2012 patvirtintą pareiškėjų 2012 m. balandžio 27 d sudarytą sutartį dėl jų santuokos nutraukimo pasekmių 2.8. punktu bei išdėstyti jį taip:

2.8. R. R. ir vaiko motinai L. R. susitarus bei atsižvelgus į pačio sūnaus norą ir jo interesus, aukščiau nustatyta R. R. bendravimo su savo sūnumi tvarka gali būti keičiama.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 214,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.