Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (dėl 2016 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl 2016 m. liepos 21 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 13.07 val., viešoje vietoje, UAB „A.“ lombardo patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė UAB „A.“ priklausančią auksinę 15,25 g apyrankę, kurios vertė 442,25 eurų, tuo padarydamas UAB „A.“ 442,25 eurų turtinę žalą.

Be to, M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 21 d., apie 11.02 val., viešoje vietoje, UAB „K.“ juvelyrinės parduotuvės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti UAB „K.“ priklausančią auksinę 20,77 g grandinėlę, kurios vertė 400 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas UAB „K.“ darbuotojų.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis M. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas M. J. apeliaciniame skunde, neginčydamas savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. BK 50 str. 2 d. numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis – 3 mėnesiai. Taigi BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas. Atkreiptinas M. J. dėmesys, kad jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, todėl BK 27 str. prasme, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis yra recidyvistas, o BK 60 str. 1 d. 13 p. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) yra nurodyta būtent ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad M. J. nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į M. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas teistas (1 t., 135–154 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 10–17 b. l.), nedirba (2 t., 9 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas M. J. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, nes kitaip nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija su šia apylinkės teismo išvada dėl bausmės rūšies nuteistajam parinkimo sutinka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir BK 178 str. 2 d. paskirtų bausmių dydžiams, kurie yra ženkliai didesni už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam M. J. bausmių dydis parinktas iš esmės dėl didesnio M. J. asmenybės pavojingumo, nors, kaip jau minėta, skiriant bausmę turi būti įvertintos visos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, jog M. J. padaryti nusikaltimai nebuvo itin pavojingi, sukėlę neatstatomas pasekmes. Pažymėtina, jog M. J. nurodė, kur realizavo pagrobtą papuošalą (1 t., 63–65 b. l.), apyrankė buvo rasta ir grąžinta UAB „A.“ (1 t., 100 b. l.). Kita vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o tai reiškia, kad vagystė nebuvo baigta ir žala šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta. M. J. nusikalstamas veikas įvykdė dienos metu lombardo ir parduotuvės patalpose, t. y. M. J. svetimą turtą pagrobė atvirai. Vertinant šį vagystę kvalifikuojantį požymį kitų BK 178 str. 2 d. numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių kontekste, pastebėtina, kad vykdant atvirą vagystę nereikia specialių įgūdžių ar įrankių, kaip kišenvagystės ar automobilio pagrobimo atveju, be to, lengviau nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nes nukentėjusysis ir aplinkiniai mato vykdomą neteisėto daikto pagrobimą. Taigi, nors abu M. J. nusikaltimai formaliai priskiriami prie apysunkių, jų realios pasekmės bei pavojingumas yra mažesni. Todėl laisvės atėmimo bausmių dydžių, kurie yra ženkliai didesni už sankcijoje numatytą vidurkį, nustatymas, nors ir neigiamai apibūdinamam asmeniui, yra neproporcingas padarytoms veikoms ir prieštarauja teisingumo principui. Dėl šios priežasties apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažinamos iki artimų BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra labiau individualizuotos, atitinka BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 61 str. numatytą bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, bei taip įgyvendinamas teisingumo principas parenkant bausmę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl 2016 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio;

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl 2016 m. liepos 21 d. nusikalstamos veikos) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.