- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-150-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00073-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2910-1001/2021 pagal atsakovo S. Z. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovė – Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu priteista ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, iš atsakovo S. Z. 3499,50 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu preliminarus sprendimas nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas S. Z. pateikė teismui prašymą išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. vasario 25 d. preliminaraus sprendimo vykdymą 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti po 291,16 Eur. Atsakovas prašyme nurodė, kad jo sunki turtinė padėtis, jis neturi jokių santaupų ar kito turto, kurį galėtų parduoti ar gauti pinigų sprendimo įvykdymui, augina dvi nepilnametes dukras, dirba ir gauna apie 854,07 Eur atlyginimą, turi 50 procentų bendrovės akcijų, 2019 m. birželio 10 d. patyrė sunkią traumą ir santaupas išleido gydymui ir reabilitacijai. Teigė, kad priverstinis vykdymo procesas jam sukeltų neigiamas pasekmes.
3. Ieškovė prašė atsakovo prašymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovo atlyginimas per mėnesį vidutiniškai sudaro 854 Eur, S. Z. yra bendrovės direktorius, jam priklauso 50 procentų bendrovės akcijų. Bendrovė 2020 m. dirbo pelningai, o Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad S. Z. nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai, butas, žemės sklypai, ūkiniai pastatai. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad S. Z. nuo 2013 m. įregistravęs ūkininko ūkį, jo vardu registruoti 4 traktoriai. Teismo vertinimu, šie duomenys apie skolininko turtą suteikia pagrindą spręsti, kad skolininkas yra pelningai dirbančios bendrovės akcininkas ir vadovas, ūkininkas, nekilnojamojo turto sukaupęs žmogus ir paneigia skolininko teiginius apie jo sunkią turtinę padėtį.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie išlaidas gydymui ir reabilitacijai dėl 2019 m. birželio 10 d. patirtos traumos, todėl teismas jų negali įvertinti, be to, sprendė, kad skolininkui už daugumą gydymo, reabilitacijos paslaugų savo lėšomis nereikėjo mokėti. Teismas nustatė, kad nors atsakovas teigė, jog visas santaupas išleido gydymui, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d. jis su sutuoktine nusipirko du žemės sklypus, 2020 m. balandžio 7 d. nusipirko 1,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, o tai iš dalies paneigia jo teiginius apie jo santaupų paskirtį.
7. Teismas vertino, kad nors skolininkas nurodo auginantis dvi nepilnametes dukras ir turi pareigą išlaikyti savo vaikus, lygiai tokią pačią pareigą turi ir vaikų mama, todėl skolininkas nėra vienintelis dukras išlaikantis asmuo.
8. Nustatė, kad nuo skolininko padarytos žalos gamtai praėjo 1 metai ir 9 mėnesiai, tačiau skolininkas neatlygino nei dalies žalos. Skolininkas proceso metu teikė prioritetą ne žalos ieškovei atlyginimui, o bylinėjimosi išlaidų jam atstovavusiam advokatui sumokėjimui, ir tai jam nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Aptartas aplinkybes teismas vertino kaip skolininko siekį padaryti žalos atlyginimo aplinkai procesą kuo ilgesniu ir jam sukeliančiu kuo mažiau nepatogumų.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas prašyme teismui sąžiningai nenurodė savo turtinės padėties ir pajamų šaltinių, o jo turtinė padėtis rodo galimybes iš karto sumokėti išieškotojai priteistą sumą. Sprendė, kad byloje nenustatytos jokios ypatingos aplinkybės, kurios sudarytų būtinybę nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas S. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir tenkinti atsakovo S. Z. prašymą – išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo vykdymą 12 mėnesių, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po 291,16 Eur.
10.1. Apeliantas teigia, kad su teismo sprendimo motyvais sutinka iš dalies, nors atsakovas ir turi nekilnojamojo turto bei traktorius, šis turtas negali būti realizuotas ir iš šių pinigų atsiskaityta su ieškove, nes šis turtas reikalingas jo šeimai bei ūkio darbams.
10.2. Mano, kad teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir šios aplinkybės kaip tik sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi realias galimybes atlyginti visą gamtai padarytą žalą, tačiau dėl šiuo metu esančios turtinės padėties (neturi santaupų) iškart atlyginti žalą nėra galimybės.
10.3. Teigia, kad atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nėra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui, per kurį nebūtų aišku, kaip keisis atsakovo turtinė padėtis, ir tai tikrai nesąlygotų teismo sprendimo neįvykdymo galimumo, ar lygiateisiškumo principo pažeidimo, nepažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių, nes išieškotojas yra valstybė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, teigia, kad atsakovui 2020 m. gruodžio 29 d. buvo pateiktas pasiūlymas geranoriškai atlyginti gamtai padarytą žalą su galimybe žalą išdėstyti dalimis 1 metų laikotarpiui. Savo galimybe atsakovas nepasinaudojo, prašymas pateiktas nebuvo. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu bandė išvengti civilinės atsakomybės, neprisipažino, klaidino teismą neteisingais parodymais, vilkino procesą, siekdamas išvengti atsakomybės. Nuo atsakovo padarytos žalos gamtai praėjo 1 metai ir 9 mėnesiai, tačiau atsakovas neatlygino nei dalies žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo turtą, pajamas, turimą ūkį, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti žalą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad sutinka su teismo nustatyta jo turtine padėtimi, tačiau nurodo šiuo metu neturintis santaupų iš karto sumokėti teismo priteistą suma, o turimo turto parduoti negali.
15. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
17. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pirmosios instancijos teisme iš esmės grindė tuo, kad jo materialinė padėtis sunki, jis neturi santaupų, nes jas išleido gydimuisi po traumos, neturi parduotino turto, turi išlaikyti dvi nepilnametes dukras, o savo prašymui pagrįsti pridėjo tik pažymą apie jam mokamą darbo užmokestį. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas teigia, kad sutinka su jo nustatyta turtine padėtimi, tačiau teigia neturintis santaupų iš karto sumokėti visą valstybei priteistą žalos sumą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje teismo surinkti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį patvirtina gerą jo materialinį apsirūpinimą ir stabilią turtinę padėtį, tačiau niekaip neįrodo atsakovo teiginių apie santaupų nebuvimą. Svarbu tai, kad atsakovas, teigdamas, jog šiuo metu neturi reikiamos sumos, neteikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų apie savo ar šeimos banko sąskaitose esančias lėšas, pinigų judėjimą sąskaitose ir pan., nors būtent apeliantui teko sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo įrodinėjamo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Apelianto teiginiai, kad jis negali parduoti jokio savo turimo turto yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, jokiu leistinu būdu neįrodinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.
21. Svarbu tai, kad atsakovas, deklaruodamas savo sąžiningumą, ir teigdamas, kad per 12 mėnesių bus pajėgus sumokėti skolą dalimis, nepaaiškino teismui ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl iki šiol valstybei nesumokėjo bent dalies 2021 m. vasario 25 d. sprendimu priteistos gamtai padarytos žalos (apie priteistos sumos mokėjimą byloje duomenų nėra). Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis stengiasi bent iš dalies vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovo skundą ir priteistą sumą išdėsčius dar 12 mėnesių, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės, veikiančios aplinkos apsaugos srityje, teisėti interesai ir lūkesčiai.
22. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas į bylą neteikė jokių jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, spręsti, kad apeliantas šiuo metu nebūtų pajėgius įvykdyti teismo sprendimą, kai iš esmės pats atskirajame skunde neneigė teismo nustatytos geros jo turtinės padėties, nėra pagrindo.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymo tvarką, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.